Tinkamą terminą rasti padeda Terminų bankas

Dėstant savo mintis, neretai kyla klausimas, ar vartojami tinkami terminai. Norint pasitikslinti vieną ar kitą terminą, galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos terminų banku. Terminų bankas – tai valstybės informacinė sistema, kurią sudaro nustatyta tvarka sutvarkytų ir internete pateiktų aprobuotų, teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių ir neteiktinų terminų visuma.

Nuo Jono Jablonskio iki šių dienų

Šiandieninis Terminų bankas buvo pradėtas kurti 2004 metais. Tuometinė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Irena Smetonienė, kalbėdama apie šios informacinės sistemos ir apskritai lietuvių terminijos tvarkybos pradžią, teigia: „Galima sakyti, kad terminijos kūrimo pagrindus padėjo dar Jonas Jablonskis, siūlęs juos kurti sistemiškai, pagal tam tikras taisykles. Beje, taip pats ir darė. Jo pradėtą darbą tarpukariu tęsė Terminijos komisija. Okupacija šį labai svarbų darbą nutraukė, ilgam. Pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje kalbininkų ir matematikų pastangomis buvo sukurtas „Lietuvių kalbos terminynas“, tačiau tai buvo tik pradžių pradžia, nes tuo metu galimybės buvo ribotos, pajėgos menkos. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai buvo aišku, kad terminai turi būti ne tik kuriami, bet ir prižiūrimi, kad jų kūrimas yra visai ne kalbininkų reikalas, o bendras darbas su srities specialistais – tik tuomet galima sukurti normalią terminų tvarkybos sistemą. Be abejo, tam reikėjo ir technologinės bazės, todėl su šia idėja nuėjome pas tuometį Seimo Informacinių technologijų skyriaus vadovą Joną Milerių. Tai buvo nepaprastai puikus žmogus ir savo srities specialistas – be jo pagalbos, globos ir geranoriškumo nieko nebūtume padarę. Taip ėmėme rutulioti pačią idėją: kas tvarkys terminus, o kas prižiūrės to kūrinio techninę dalį. Diskusijose išaiškėjo, kad ir viena, ir kita pusė turime atlikti sunkius namų darbus, jeigu norime, kad procesas vyktų sklandžiai.“

Prof. dr. Irena Smetonienė

Kaip teigia profesorė, dalis tų namų darbų ir buvo sužinoti, kaip terminai tvarkomi kitose šalyse. „Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus specialistams jau buvo pažįstama Standartizacijos departamento terminologijos veikla, Šiaurės šalių terminų bankas, taip pat matėme terminų bankų kūrimo pradžią Latvijoje, Estijoje. Kai įstojome į tarptautinę organizaciją EFNIL, daugiau teko išgirsti apie prancūzų patirtį. Kadangi prancūzų kolegos iš Délégation générale à la langue française et aux langues de France pakvietė pasimokyti kalbos politikos subtilybių, nuodugniai išstudijavau jų terminų tvarkymo kelią – nuo termino sukūrimo iki patvirtinimo, – Terminų banko kūrimo pradžią prisimena Irena Smetonienė. – Prancūzišką terminijos tvarkybos kelią mes šiek tiek modifikavome (mums jis buvo gerokai per ilgas, nes nuo termino sukūrimo iki patvirtinimo praeina keli mėnesiai) ir išgrynintą idėją pristatėme Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Komitetas visada palaikydavo mūsų iniciatyvas, tad pritarė ir šitai, tačiau pritarti turėjo ir Europos reikalų komitetas. Per posėdį pristatėme prancūzų praktiką ir savo idėją, pastarajai buvo pritarta, bet dar reikėjo Vyriausybės palaiminimo, nes idėjos neįgyvendinsi be pinigų. Tuometinis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas patarė, kad lengviau būtų gauti pinigų, jeigu būtų Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas. Taigi vienu metu rengėme ir įstatymą, ir Vyriausybėje pristatinėjome idėją. Iki šiol prisimenu tą Vyriausybės posėdį, kai maniau, jog pražilsiu iš baimės. Klausimą svarstė ypač ilgai, premjeras vis abejojo tokio banko reikalingumu, gerai, kad mus palaikė tuomečiai ministrai A. Monkevičius ir J. Oleka. Pagaliau išgirdome A. Brazausko verdiktą: „Gerai. Tegul žmonės dirba.“ Net ir Vyriausybės sprendimas, ir įstatymo priėmimas dar nebuvo terminų bankas. Dar reikėjo, kad mūsų sumąstytą terminų teikimo ir kūrimo sistemą priimtų ministerijos ir departamentai – tam buvo reikalingas Vyriausybės protokolinis nutarimas. Pradžia tikrai buvo sunki. Pati sunkiausia našta griuvo ant Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vadovės Audros Ivanauskienės pečių. Drąsiai galiu pasakyti, kad, jeigu ne Audros kruopštumas, užsispyrimas ir darbštumas, vargu ar tas bankas dabar būtų ir taip gražiai veiktų.“

Kas įkurdinama Terminų banke?

Kaip pažymi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vyriausioji specialistė Gita Kazlauskaitė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-1 (90) patvirtintoje Lietuvos Respublikos terminų banko metodikoje nurodoma, kad kuriant Terminų banką siekiama „užtikrinti nuoseklų sunormintų lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač Lietuvos Respublikos teisės aktuose, sukurti bendrą įvairių valstybės institucijų informacinę sistemą, prie kurios galėtų prisijungti ir duomenis teikti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kuria galėtų laisvai naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys įvairių sričių specialistai“.

Gita Kazlauskaitė

„Taigi Terminų bankas kuriamas kaip bendra pirmiausia valstybės institucijų informacinė ir organizacinė sistema. Savo prižiūrimų sričių teisės aktų terminiją čia įgaliotos kaupti ir tvarkyti ministerijos, joms pavaldūs departamentai ir tarnybos, Vyriausybės įstaigos, Seimas ir jam atskaitingos institucijos. Be teisės aktų ir jų projektų terminų, Terminų banke taip pat skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teigiamai įvertintuose terminų žodynuose, šios komisijos rekomendacijose teikiami vartoti terminai, taip pat Lietuvos terminų standartų, aukštųjų mokyklų vadovėlių terminai, – Terminų banką pristato Gita Kazlauskaitė. – Terminų banko sričių klasifikacija sudaryta pagal Lietuvos Respublikos valstybės institucijų prižiūrimų veiklos sričių, taip pat mokslo ir studijų sričių skirstymą. Be to, klasifikuojant Terminų banko sritis buvo remiamasi Europos terminų žodyno „Eurovoc“ sąvokų klasifikacija. Šiuo metu Terminų banke skiriamos 26 pagrindinės terminų sritys, pavyzdžiui: aplinka, ekonomika, finansai, gynyba, politika, sveikata, švietimas ir mokslas, teisė, viešasis saugumas. Daugelis iš jų dar dalijamos į smulkesnius posričius. Ypač daug terminų apima švietimo ir mokslo sritis, nes prie jos priskirti įvairių sričių (pavyzdžiui, chemijos, fizikos, elektrotechnikos, kompiuterijos) terminų žodynai.“

Bankas nuolat pildomas

Viešas, visiems interneto vartotojams laisvai prieinamas Lietuvos Respublikos terminų bankas kuriamas vadovaujantis 2003 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu, jau minėta Lietuvos Respublikos terminų banko metodika, taip pat Lietuvos Respublikos terminų banko informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-21. 2018 metais Lietuvos Respublikos terminų banko informacinė sistema, kaip valstybės informacinė sistema, įregistruota Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre. Minėti teisės aktai reglamentuoja Terminų banko kūrimą, tvarkymą, naudojimą ir finansavimą, duomenis teikiančių, juos tvarkančių ir naudojančių juridinių ir fizinių asmenų pareigas, teises ir atsakomybę, nustatyto Terminų banko struktūrą, jo kūrimo, tvarkymo ir naudojimo taisykles, aprašo informacinės sistemos techninius duomenis, reikalavimus, funkcijas. Šiais dokumentais teisiškai reglamentuojami nuoseklaus lietuvių kalbos terminijos kaupimo, kūrimo, sisteminimo, norminimo, derinimo su kitų kalbų terminija, taisyklingo ir unifikuoto vartojimo klausimai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo Nr. IX-1950 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-598 2 straipsnio 2 dalį su kompetentingoms institucijoms suderinti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtinti Lietuvos Respublikos terminų banko informacinės sistemos nuostatai ir Lietuvos Respublikos terminų banko informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. Balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos terminų banko informacinė sistema įregistruota Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre.
„Terminų banko informacinėje sistemoje terminų teikėjai sudaro dalykiškai apsvarstytus terminų straipsnių rinkinius ir siunčia juos svarstyti Terminų banko tvarkytojai ir valdytojai – Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Pirmiausia šiuos rinkinius svarsto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė (jos posėdžiuose dalyvauja ir terminų teikėjai), o galutinius sprendimus pakomisės teikimus priima Kalbos komisija. Po tokios procedūros dalykiškai ir kalbiškai parengti terminų straipsniai paskelbiami viešai Terminų banke, – apie nuolatinį Terminų banko pildymą pasakoja VLKK Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vyriausioji specialistė. – Statusas aprobuotas priskiriamas tik tiems terminams, kurie yra ar bus vartojami teisės aktuose. Terminologiškai ir kalbiškai jie turi būti nepriekaištingi. Aprobuoti terminai privalomi teisės aktų rengėjams. Terminologiškai geri, kalbiškai taisyklingi, bet ne teisės aktuose, o, pavyzdžiui, terminų žodynuose, standartuose, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminijos rekomendacijose ar kituose terminijos šaltiniuose teikiami terminai į Terminų banką traukiami su statusu teiktinas.“
Terminų banke galima rasti ir neteiktinų terminų, bet prie jų pateikiamos nuorodos į taisyklingus – aprobuotus arba teiktinus – terminus.

Lietuviškos terminijos kūrimas

Didelė dalis terminų atkeliauja iš kitų kalbų, bet, kaip teigia pašnekovė, jie nėra tiesiogiai verčiami iš kitų kalbų. „Pirmiausia išsiaiškinama terminu įvardijamos sąvokos esmė ir tik tada ieškoma sąvokos požymius geriausiai atitinkančio lietuviško atitikmens. Kuriant atitikmenis ar norminant jau esamus terminus vadovaujamasi bendraisiais terminologijos principais ir norminimo kriterijais. Pirmiausia terminas turi būti gramatiškai taisyklingas, tikslus, sistemiškas. Taip pat svarbu įvertinti jo darybos patogumą, grynumą, trumpumą, stilistinį neutralumą ir kt. Svarbu paminėti, kad lietuvių kalboje vartojami ne tik lietuviškos kilmės terminai, t. y. nemažai terminų yra perimti iš kitų kalbų (tik pritaikyti prie lietuvių kalbos gramatiškai ir fonetiškai) arba mišriai sudaryti jungiant savos ir svetimų kalbų dėmenis. Pavyzdžiui, Terminų banke galima rasti tokių terminų, kaip aplikatorius, hirudoterapija, mentorius, mobingas, tunbergija, salamandrūnė, sirenėlė, biodujos“, – sako Gita Kazlauskaitė.

Kaip minėta, reikšminga Terminų banko dalis – aprobuoti teisės aktų terminai. Vyriausiosios specialistės teigimu, šiuo metu tokių terminų straipsnių Terminų banke yra daugiau nei 17 000. Daugiausia aprobuotų terminų yra pateikusios Žemės ūkio, Finansų ir Aplinkos ministerijos. Taigi didelė aprobuotų terminų dalis priklauso jų prižiūrimoms sritims.
„Be teisės aktų terminų, Terminų banke skelbiami ir Kalbos komisijos leidžiamose rekomendacijose teikiami terminai. Daugiausia tai augalų ir gyvūnų pavadinimai. Rekomendacijos rengiamos pagal specialistų sudarytus ir Terminologijos pakomisės apsvarstytus terminų sąrašus. Visą Kalbos komisijos rekomendacijų sąrašą galima rasti Kalbos komisijos interneto svetainės www.vlkk.lt skyriuje „Aktualiausios temos / Terminija“. Beje, šiame skyriuje galima rasti ir Terminų banke skelbiamų terminų žodynų sąrašą, jis šiuo metu apima jau 50 žodynų“, – pasakoja pašnekovė.

Šiuolaikinis terminologijos darbas dirbamas pasitelkiant elektroninius ryšius, todėl Terminų banko duomenys bet kada gali būti pildomi, atnaujinami. Galima išskirti keturis pagrindinius šio darbo etapus: terminų straipsnių rengimas, pateikimas Kalbos komisijai, svarstymas Terminologijos pakomisėje ir Kalbos komisijoje, terminų skelbimas Terminų banke. Kaip jau minėta, Kalbos komisijai pateikti terminų straipsnių rinkiniai kartu su jų rengėjais pirmiausia svarstomi Terminologijos pakomisėje. Jos posėdžiai paprastai vyksta kartą per savaitę. Pagal posėdyje pateiktas pastabas rengėjų pataisyti terminų straipsnių rinkiniai teikiami vertinti Kalbos komisijai. Ji paprastai posėdžiauja rečiau – kartą ar du per mėnesį. Kalbos komisijai pritarus terminų straipsnių rinkiniai paskelbiami Terminų banke. Taigi terminų derinimo procesui vykstant sklandžiai į Terminų banką jie gali patekti per mėnesį. Labai didelių terminų rinkinių (pavyzdžiui, į Terminų banką pretenduojančių patekti terminų žodynų) ekspertavimas ir svarstymas Kalbos komisijoje paprastai trunka ilgiau, o ir pirminį didelio žodyno projektą srities specialistai paprastai rengia keletą metų.

„Užsispyrėlių“ svetimžodžių sutramdymas

„Vienas iš pagrindinių terminijos kūrimo ir norminimo principų yra grynumas, bet jo negalima absoliutinti. Kartais siūlomi lietuviški terminų atitikmenys iš tiesų sunkiai prigyja. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių: vieni atitikmenys gal ne visai tikslūs, aiškūs, per ilgi, kiti – per vėlai pasiūlyti. Kita vertus, natūralu, kad tiek tam tikrą apskritai kalbos žodyno, tiek terminijos sluoksnį sudaro skoliniai. Perdėtas purizmas, t. y. siekimas apskritai vengti skolinių keičiant juos naujadarais, nėra racionalus ir naudingas bendrinei kalbai ir terminijai, – pasiteiravus, ar visi svetimžodžiai lengvai užleidžia vietą lietuviškiems atitikmenims mintimis dalijasi Gita Kazlauskaitė. – Kalbant apie terminus, žinoma, yra atvejų, kai siūlomas lietuviškos kilmės terminas neprigyja. Geras pavyzdys – teisės terminas taikinamasis tarpininkavimas, kuriuo įvardijama civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kai vienas ar keli tarpininkai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Nuo 2008 metų galiojo Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kuriame buvo vartojami su Kalbos komisija suderinti ir aprobuoti terminai civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas ir civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (sąvokų skyriuje kaip sinonimai pateikiami terminai mediacija ir mediatorius). Tąkart teisės akto projekto rengėjų kaip pagrindiniam teiktam terminui mediacija (taip pat ir mediatorius) Kalbos komisija nepritarė. 2015 metais rengiant naujos redakcijos įstatymo projektą terminai vėl buvo derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. Projekto rengėjai teigė, kad terminai civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas ir civilinių ginčų taikinimo tarpininkas vartosenoje neprigijo ir projekte teikė tik terminus mediacija ir mediatorius. Kalbos komisija neprieštaravo ir aprobavo šiuos terminus. 2017 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naują įstatymo redakciją buvo pakeistas ir jo pavadinimas. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas, jame vartojami lotyniškos kilmės terminai mediacija ir mediatorius. Tai natūralus procesas, kurį šiuo atveju, galima spėti, lėmė terminų trumpumas. Kai koks nors terminas vartojamas įstatyme, atrodytų, sukuriama ideali terpė terminui kalboje prigyti. Šis pavyzdys rodo, kad iš tiesų būna visaip.

Dar galima minėti terminą stebėsena, kuriuo kartais keičiamas monitoringas. Diskutuojant su specialistais paaiškėjo, kad kai kurie iš jų šių terminų nelaiko semantiškai lygiaverčiais. Ir toks požiūris turi pagrindą. Stebėsena sudaryta iš stebėti „akylai, atidžiai žiūrėti, žiūrint tirti, sekti akimis“. Kai kurie specialistai pabrėžia, kad terminu monitoringas įvardijama platesnė sąvoka, kuri apima ne tik kokio nors reiškinio, proceso stebėjimą, bet ir gautų duomenų vertinimą, padėties prognozavimą. Taigi šiuo metu Terminų banke galima rasti tiek terminą stebėsena, tiek monitoringas. Ar jie ir toliau bus vartojami abu, ar liks kuris nors vienas iš jų, parodys laikas.

Dar kitokia terminų failas, byla ir rinkmena istorija. Kuriant lietuvišką informacinių technologijų terminiją kurį laiką visi trys šie terminai konkuravo kaip sinonimai. Pirmiausia kaip termino atsisakyta bylos, kaip pagrindinis terminas buvo siūloma rinkmena (failas – sinonimas). Vis dėlto šis terminas neįsigalėjo. Šiuo metu pagrindinis terminas yra failas, o rinkmena – sinonimas. Be to, pastebima tendencija pastarąjį terminą vartoti kita – tam tikros informacinės sistemos, duomenų bazės, duomenų rinkinio – reikšme (pavyzdžiui, vieša duomenų rinkmena). Taigi visai gali būti, kad anksčiau buvusių sinonimiškų terminų reikšmės išsiskirs ir jais bus įvardijamos skirtingos sąvokos.“

Kaip naudotis Terminų banku?

Terminų banko, kaip internetinio šaltinio, adresas http://terminai.vlkk.lt (nuorodą į Terminų banką galima rasti ir Kalbos komisijos svetainėje www.vlkk.lt). Pradžios tinklalapyje pateikiamas ieškinio laukas, kuriame galima įvesti žodį, jo dalį ar žodžių junginį ir ieškoti kaip lietuviško termino. „Tai paprasčiausia paieška. Daugiau galimybių teikia patikslintoji paieška. Čia galima ieškoti lietuviškų terminų ir pagal žinomą kitos kalbos atitikmenį. Kartu yra galimybė pasirinkti termino sritį ir (arba) statusą. Be to, termino gali būti ieškoma kitose termino straipsnio dalyse, pavyzdžiui, apibrėžtyje. Atsižvelgdamas į savo poreikius vartotojas gali pasirinkti, kad rezultatų lange būtų rodomos tik jam aktualios termino straipsnio dalys, taip pat pasidaryti atrinktų terminų sąrašą, – kaip naudotis Terminų banku pataria Gita Kazlauskaitė. – Iš viso Terminų banke dabar skelbiama daugiau kaip 254 000 terminų straipsnių. Šiuo metu tai bene vienintelis patikimas ir laisvai prieinamas daugiasritis norminės lietuviškos terminijos šaltinis, kuris gali būti naudingas teisėkūros specialistams, mokslininkams, tekstų kūrėjams, vertėjams, redaktoriams ir kitiems visuomenės nariams, norintiems rasti norminius lietuviškus terminus ar juos pasitikrinti.“

Parengė
Karolina Baltmiškė
Straipsnio iš straipsnių ciklo „Lietuvių kalbos aktualijos“ parengimas ir publikavimas paremtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuotos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšomis.

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-lubiene-ivairiausiais-vardais-lietuviai-vadina-ne-baravyka-o–pilkaja-meskute
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Epalemonas%E2%80%9C-%E2%80%93-originalus-lietuviskas-sriftas-skirtas-placiajai-visuomenei-ir-lituanistikos-mokslo-reikmems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turime-nesti-zinia-kad-lietuviskai-kalbeti-yra-ne-geda-o-garbe-