Lietuvių kalbą padėję saugoti Vilkaviškio krašto knygnešiai
  NAUJIENOS

Lietuvių kalbą padėję saugoti Vilkaviškio krašto knygnešiai

Kategorija:

Miestas:
Knygnešio diena minima kovo 16 d. Ši diena – tai garsiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio, gimusio 1846 m. kovo 16 d. gimtadienis. Unikalus knygnešystės reiškinys, neturintis analogų pasaulyje, 2004 m. pripažintas UNESCO paveldu.
 
Vilkaviškio kraštas pagrįstai gali didžiuotis savo indėliu į lietuviško žodžio saugojimą. Įvairiais būdais – darbu, lėšomis, iniciatyvomis, pasiaukojimu prie lietuviškos spaudos sklaidos Vilkaviškio krašte prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, nusipelniusių knygnešio vardo.
 

Knygnešys Petras Kriaučiūnas

Visų išvardinti ir su jų gyvenimais susipažinti – neįmanoma, tačiau negalima nepaminėti vieno garsiausių knygnešių – Petro Kriaučiūno, kurio 170-osios gimimo metinės minimos kaip tik šiais, 2020-aisiais, metais. Petras Kriaučiūnas gimė 1850 m. rugsėjo 16 d. Kaupiškių valsčiuje, Papečkių kaime (dabar – Girėnų kaimas). Jis garsėja kaip daugelio Lietuvos šviesuolių mokytojas ir įkvėpėjas, kalbininkas, tautinio atgimimo žadintojas. Mokėsi Vištytyje, vėliau Pajevonyje, Marijampolėje. Marijampolės gimnazijoje, kurioje mokėsi P.Kriaučiūnas, XIX a. dominavo rusų kalba, šia kalba buvo vedamos ir pamokos. Vis dėlto, tai nesutrukdė P.Kriaučiūnui likti ištikimu savo gimtajai kalbai. Po studijų Petrapilio dvasininkų akademijoje ir  Varšuvos universitete tapo lotynų kalbos mokytoju Marijampolės gimnazijoje. Mokytojavimo metu ryškiausiai atsiskleidė P.Kriaučiūno požiūris į lietuvių tautinio identiteto puoselėjimą. Jis ne tik mokė lietuvių kalbos, bet ir atsisakė kirilicos, pamokų metu žadino mokinių patriotizmą, skleidė istorines žinias, finansiškai rėmė „Aušros“ laikraštį, redagavo jame spausdinamus tekstus, platino laikraštį lietuvių tarpe. Dalyvavo ir pirmajame varpininkų suvažiavime Marijampolėje drauge su V.Kudirka ir kitais šviesuoliais. Akivaizdu, kad tokia veikla negalėjo likti nepastebėta ir jis buvo perkeltas į Plokščius (Šakių raj.), neteko galimybės mokytojauti, pradėjo dirbti advokatu. Ir toliau rūpinosi lietuviškos spaudos atgavimo klausimais, jo namuose rinkdavosi tautiškumo žadintojai, prieglobstį rasdavo visi, kurie buvo neabejingi savo šaliai ir kalbai. Po spaudos atgavimo vėl dirbo mokytoju. Karo pradžioje išvyko į Vilnių, vėliau – į Jaroslavlį. 1916 m. sausio dvidešimtąją mirė, tačiau jo kapas Jaroslavlyje iki šių dienų neišliko. Saugant P.Kriaučiūno atminimą senosiose Marijampolės kapinėse 2000 m rugsėjo 16 d. atidengtas jam skirtas paminklas-kenotafas. Paminklo autorius skulptorius Julius Narušis.
 
Ypatingo dėmesio nusipelno ir kiti garsūs Vilkaviškio krašto knygnešiai: Motiejus Baltūsis, Juozas Bagdonas, Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, Petronėlė Aleksaitė, Petras Arminas Trupinėlis, Albertas Pranas Bridickas, Antanas Brundza, Kazimieras Bukaveckas, Juozas ir Petras Bulvičiai, Juozas Burba, Liudvikas Butkevičius, Andrius Dubinskas, Juozas Kaukas, Andrius Kemėža, Pranas Mašiotas, Antanas Mickevičius, Petras Mikolainis, Andrius ir Jurgis Narijauskai, Juozas Navickas, Joana Pavalkytė Griniuvienė, Antanas Rucevičius, Jonas, Juozapas ir Simonas Skinkiai, Pranas Stanaitis, Jonas Staugaitis, Juozas Štrimaitis, Juozapas Šmulkštys, Jurgis Morkus Vencius, Tomas Žičkus ir kt. Be abejo, knygnešystės, draudžiamos spaudos lietuvių kalba ir lietuviškais rašmenimis leidybos ir platinimo srityje svarbiausias vaidmuo atitenka aušrininkams ir varpininkams, ypač – J.Basanavičiui ir V.Kudirkai.
 
Kalbant apie Vilkaviškio krašto knygnešių atminimą būtina paminėti ir Rimšų šeimą – Juozą Rimšą, nepaklususį tėvo valiai ir aktyviai dalyvavusį draudžiamos spaudos platinimo veikloje, taip pat ir jo brolį Petrą Rimšą, kurio sukurta skulptūra „Lietuvos mokykla 1864-1904 m.“ tapo spaudos draudimo ir daraktorinės mokyklos simboliu visai šaliai. Skulptoriaus brolis knygnešys Juozas Rimša atsiminimuose pasakoja, kad ,,1881 m. tėtė vėlai vakare parkeliavęs parvežė lauktuvių du elementorius: vieną man, antrą sesutei Magdutei. Elementorius buvo parašytas kunigo Brundzos iš Talkiškių kaimo (Paežerių valstč.). Lauktuvėmis labai nudžiugome. Mamą apsėdome iš abiejų šonų. Ji, ratelį sukdama, mokė mane ir seserį. 1886 m. mokytojas A. Kilna liepė atsinešti maldaknygę ,,Aukso altorių“, iš kurios mokė skaityti ir lietuviškai lentelėje su gripeliu rašyti“. Taigi, žvelgdami į šią įspūdingą skulptūrą matome savo kraštiečius ir gyvo kasdienio gyvenimo sceną.
 
Įamžinant tautiškumą ir lietuvybę puoselėjusių žmonių atminimą Vilkaviškio rajone pastatyti paminklai Kybartuose ir Vilkaviškyje. Kybartuose paminklas knygnešiams pastatytas 2005 metais, miesto sode. Jo autorius Vytautas Lelešius. Kybartuose knygnešių veikla ypač akcentuojama, nes būtent šis miestelis, būdamas pasienyje, tapo knygnešių kelio sankryža. Knygnešių atminimas įamžintas ir koplytstulpyje prie bibliotekos. Šis atminties ženklas pastatytas G.Karalienės iniciatyva 1995 m. Autorius Vincas Žvingilas. Iškaltos 24 pavardės: P.Arminas, J. ir V.Bagdonai, M.Baltūsis, V. Bielskus, J. ir P.Bulvičiai, J.Čėsna, K.Grinius, J.Kačergius, A.Karuža, P.Kriaučiūnas, J.Kupčinskas, P.Mašiotas, S.Matulaitis, P.Mikolainis, A.Mockaitis, J.Navickas, P.Oleka, V.Palukaitis, S.Pumeris, J.Rimša, M.Sederevičius, P. ir A. Staugaičiai, J.Šmulkštys, A.Verbyla.


Koplytstulpis knygnešiams
 
Žvelgiant į tuos tolimus laikus stebina žmonių išmintis, kantrybė, atsidavimas, kuriant ateitį kitoms kartoms ir suteikiant prasmę visam savo gyvenimui.
 
Gitana Pumerytė-Vosylienė
Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-buga-%E2%80%93-zmogus-kuris-suprato-kalbos-senove
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimas-patvirtino-lietuviu-kalbos-pletros-skaitmenineje-terpeje-gaires
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algirdas-matulevicius-reformacija-prusijos-hercogas-(kunigaikstis)-albrechtas-brandenburgietis-ir-martyno-mazvydo-500-osios-metines
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksos-poziuris-bei-siekis-aktualus-ir-siandien

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-lankesi-silales-rajono-savivaldybeje-​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ivyko-lietuviu-kalbos-draugijos-xx-suvaziavimas​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-narbutas-aukstesne-saviverte-priklauso-ne-nuo-tautos-gausumo-o-nuo-issilavinimo-ir-talento
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-ulcinaite-mikalojaus-dauksos-idejos-ir-bendrine-kalba 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/isrinkite-graziausia-upes-ar-upelio-pavadinima
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksa-ir-jo-darbu-atminima-saugo-ir-puoseleja-biblioteka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-rastijos-kurejui-mikalojui-dauksai-skirtame-renginyje-ir-savivaldybeje-lankesi-vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ignalinoje-tesiami-lietuviu-kalbos-dienu-sostines-renginiai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-startavo-klaipedoje-nuo-mazvydo-iki-valstybines-kalbos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grasilda-blaziene-nerimas-del-isnykusiu-musu-kalbu-gyvas-visa-laika-ir-jis-verste-vercia-mastyti-apie-musu-tos-vieninteles-kalbos-isbuvima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-kalediene-mes-gyvename-jau-kitokioje-visuomeneje-nei-buvusios-jono-jabonskio-juozo-balcikonio-ar-kazio-ulvydo-laikais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/albina-auksoriute-labai-svarbu-kad-lietuviu-kalba-butu-vartojama-ir-viesajame-valstybes-gyvenime-ir-mokslo-pasaulyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-kruopiene-kelti-kalbos-prestiza-reiketu-pradeti-nuo-pagarbos-sau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-smetoniene-kalba-gyvena-normalu-gyvenima-kuriame-yra-visokiu-spalvu-ir-atspalviu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimutis-bilkis-kaip-sake-didysis-vietovardziu-tyrejas-kazimieras-buga-vietu-vardais--kalba-pati-zeme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aurelija-griteniene-koks-zmogus-yra-grazus-%E2%80%9Elietuviu-kalbos-zodyne%E2%80%9C-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lina-muriniene-pats-vezdas-kalbos-taisyklingumui-puoseleti-%E2%80%93-niekas-kitas-kaip-anomalija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-garsva-asmenvardziu-rasymas-nelietuviskai-dokumentuose-yra-spekuliacija-gramatika-istatymais-realia-padetimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-pirmininko-pareiskimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/apie-jonines-kalbiniu-atzvilgiu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilija-dailidiene-jeigu-zmogus-gimtaja-kalba-neranda-savo-mintims-raiskos-tai-gal-tos-mintys-ne-nesusiformavusios
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-semdamiesi-stiprybes-is-praeities-saugokime-proteviu-mums-dovanota-sielos-ugni

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-venckute-slypi-ne-tik-pavojus-prarasti-dali-savo-zodyno-paveldo-bet-gali-sunykti-kai-kurie-funkciniai-stiliai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-urbanaviciene-visuomenei-zodynu-reikia-nuolatos-ir-ivairiu-ir-vienakalbiu-ir-keliakalbiu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurgita-jaroslaviene-lietuviu-kalbos-institutas-yra-toji-ypatingos-nacionalines-svarbos-institucija-reiksmingai-prisidedanti-prie-kalbos-puoselejimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-stundzia-gyva-kalba-nestovi-vietoje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-romualdas-zuperka-ir-stiliaus-klaidos-ir-originaliausios-stiliaus-figuros-vaiksto-tais-paciais-keliais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-kiseliunaite-lietuviu-filologijos-studentai-ir-destytojai-yra-panasus-i-liudnojo-vaizdo-riterius-kovojancius-su-vejo-malunais-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/evalda-jakaitiene-manau-kad-bendrine-lietuviu-kalba-apniko-pavojingos-ligos-kurias-reikia-gydyti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-sofija-lauciute-kalbos-tyrinejimai-atskleidzia-musu-istorijos-saknis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valentinas-stundys-nepamirstina-kad-musu-kalba-yra-rizikos-zonoje-del-ja-vartojancios-nedideles-populiacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurgita-jaroslaviene-tarptautinis-bendradarbiavimas-primena-kad-kiekviena-tauta-unikali-savo-kalba-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ausra-papirtiene-anglu-kalbos-iskelimas-auksciau-valstybines-yra-uzsleptas-kesinimasis-i-musu-valstybinguma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-asanaviciute-dazniau-ir-dazniau-pastebime-kad-lietuviu-vaikai-iseivijoje-nebekalba-lietuviskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/salies-jaunuju-filologu-konkurse-%E2%80%93-velzio-gimnazijos-mokines-sekme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-nereikia-be-jokio-specialaus-tikslo-griauti-ir-dauzyti-tai-kas-jau-simtmeti-gyvuoja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-kalba-gyva-kiek-ji-turi-vidines-jegos-atsinaujinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-musu-visu-rupestis-%E2%80%93-kuo-ilgiau-islaikyti-gyva-ir-svaria-tevu-bei-seneliu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-visus-pasaulio-lietuvius-vienija-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-globalumas-%E2%80%93-tai-vaikiskos-provincialumo-ligos-apraiskos-naujajame-pasaulyje

Susitikimas su politologais

Susitikimas su politologais

Trakų viešojoje bibliotekoje spalio 21 d. vyko susitikimas su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi. L. Kojala – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, taip pat šiuo metu yra Vilniaus universiteto...


Reklama