NAUJIENOS

Antanas Račis – tobulas enciklopedijų variklis

Kategorija:

Miestas:
Antanas Račis Lietuvos Respublikos Seime pristato paskutinį „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomą (2014). Kairėje dr. Algirdas Matulevičius, dešinėje Rimantas Kareckas ir prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas

Turbūt daugelis iš mūsų esame vartę ar bent matę daugiatomę „Visuotinę lietuviškąją enciklopediją“ (VLE), tačiau galbūt nedaug kas žino apie vieną iš labiausiai prie jos prisidėjusių žmonių – Antaną Račį, vyriausiąjį VLE redaktorių, filologą, enciklopedininką profesionalą, beveik 50 metų paskyrusį lietuviškų enciklopedijų rengimui ir leidybai. Pristatyti šią asmenybę, jau įėjusią į Lietuvos enciklopedijų leidimo istoriją, yra puiki proga: kovo 25 d. Antanas Račis švenčia 85-erių metų jubiliejų.


Antanas Račis. 1959
 
Ryškiausia klasės žvaigždė

Antanas Račis gimė 1936 m. kovo 25 d. Pumpėnų valsčiuje, Stebeikiuose, ūkininkų Marijonos ir Juozo šeimoje. 1943 m. pradėjo lankyti Rinkūnų pradinę mokyklą, o nuo 1946 m. tęsė mokslus septynmetėje Pumpėnų progimnazijoje (dab. Pasvalio r. Pumpėnų gimnazija). Baigęs ją su pagyrimu, 1950 m. pradėjo mokytis Pasvalio vidurinėje mokykloje (dab. Pasvalio Petro Vileišio gimnazija). Mokslas būsimam enciklopedininkui sekėsi gerai. Antanas buvo vienas geriausių klasės matematikų, skelbė eilėraščius rajono laikraštyje, buvo klasės seniūnas ir literatų būrelio pirmininkas.
Po daugelio metų buvęs bendraklasis aktorius Regimantas Adomaitis sakė: „Antaną prisimenu kaip tylų, ramų, kruopščiai pamokoms pasirengusį mokslo pirmūną. Enciklopedininkas jo viduje jau tūnojo. Mums – dramos būrelio nariams – dažnai nepavykdavo nerodyti savo individualumo ar gebėjimų, o Antanas prieš kitus savo žinių nedemonstruodavo. Reiklus sau, nerodantis savęs, gyveno savo žinių pasaulyje.“

Kitas bendraklasis architektas Arvydas Kučinskas prisimena, kad Antanas „buvo viena iš ryškiausių klasės žvaigždžių – klasės draugų ir mokytojų taip vadintas gal dėl gebėjimo vienodai gerai susidoroti tiek su literatūros, tiek su matematikos vingrybėmis“. Taigi jau mokydamasis mokykloje būsimasis enciklopedininkas buvo gabus tiek matematikai, tiek literatūrai ir pasižymėjo tomis savybėmis, kurių ypač prireiks vėliau rengiant enciklopedijas. 1954 m. vidurinę mokyklą Antanas baigė penketais, tačiau aukso medalio negavo, nes nebuvo įstojęs į komjaunimą. Kaip aktyvus mokinys, buvo įvairiausiais būdais verčiamas stoti į šią organizaciją, tačiau vis sugebėdavo išsisukti ir išlaikyti savo principines pozicijas. Vėliau, jau studijų metais, nesutiko stoti į komunistų partiją.
 
„Nesigailiu iki šiol“

Baigęs vidurinę mokyklą, tais pačiais metais Antanas Račis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Tuometinį pasirinkimą po daugelio metų jis apibūdino taip: „Į Kauno politechnikos institutą netikau, nes nemokėjau piešti ir nesisekė braižyba, į Vilniaus universitetą studijuoti matematikos po tokio akibrokšto [dėl neaiškių priežasčių jam buvo sumažintas matematikos rašto darbo pažymys] nesiryžau, liko humanitariniai mokslai. Nuėjau pas atostogaujantį kaimyną B. Sivicką pasitarti. Pasakiau, kad norėčiau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą

tokių žurnalistų valdžiai nereikia“, – patarė jis. Taip ir padariau ir nesigailiu iki šiol.“ Mokslas universitete, kaip ir mokykloje, sekėsi puikiai. Antanas Račis buvo išrinktas į universiteto studentų profsąjungos komitetą, antrame kurse gavo Salomėjos Nėries vardinę stipendiją, tačiau 1956 m., prasidėjus politiniams Lietuvių literatūros katedros darbuotojų persekiojimams, buvo primygtinai verčiamas studentų sienlaikraštyje parašyti savo dėstytojas kompromituojantį straipsnį. Tokio straipsnio jis neparašė. Po šio sprendimo teko atsisakyti planų tapti mokslininku, tačiau Antanas Račis išliko ištikimas sau ir nepakenkė kitiems. 1959 m. apsigynęs diplominį darbą apie Salomėjos Nėries kūrybos ypatybių meninį ryšį su tautosaka (vadovas ‒ Donatas Sauka) baigė universitetą ir buvo trejiems metams paskirtas lietuvių kalbos mokytoju į septynmetę Vilniaus rajono Skurbutėnų mokyklą. 1960–1970 m. būsimas enciklopedininkas dėstė ir Kenos septynmetėje mokykloje.
 
Stasys Vaitekūnas: „Tokių asmenybių nedažnai sutiksi“

Svarbus posūkis Antano Račio gyvenime įvyko 1970 m., kai jis buvo pakviestas dirbti į Vyriausiąją enciklopedijų redakciją rengti „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ trečiojo tomo. Čia, Filologijos redakcijoje, jis pradėjo redaguoti pirmuosius enciklopedijos straipsnius. Iš pradžių, kaip prisimena pats Antanas Račis, buvo labai sunku, tačiau ilgainiui enciklopedijos redaktoriaus darbas tapo vis patrauklesnis. Teko redaguoti skirtingų sričių straipsnius, bendrauti su žymiausiais Lietuvos mokslininkais. 1985 m. mirus Mokslinės kontrolės redakcijos vedėjui Antanui Mikalauskui, buvo paskirtas tos redakcijos vedėju. Vėliau enciklopedininkui teko eiti įvairias pareigas: 1990–1992 m. buvo redakcinių darbų direktorius, 1992–1994 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos Vardyno ir mokslinės patikros redakcijos vedėjas, 1994–2000 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos (nuo 1997 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto) mokslinis, vyresnysis mokslinis redaktorius, 2000 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Vardyno ir mokslinės patikros redakcijos vedėjas, 2000–2001 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiasis redaktorius, 2001–2015 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (nuo 2009 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro) direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams ‒ VLE (25 t., 2001–2014 m., papildymų tomas 2015 m.) vyriausiasis redaktorius. Tuo pat metu, 2002–2012 m., dvi kadencijas buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, dirbo Vardyno pakomisėje, kurį laiką jai pirmininkavo.

Įspūdinga, kad šitiek metų dirbta vienoje darbovietėje. Kolegos enciklopedininką apibūdina kaip nepaprastai darbštų (keldavosi 4‒5 val. ryto ir redaguodavo enciklopedijos straipsnius, o nuo 8 val. toliau dirbdavo leidykloje, dažnai triūsdavo savaitgaliais, švenčių dienomis ir net per atostogas), stropų, principingą, tvirtos valios, reiklų redaktorių, kuris visada rasdavo kompromisą sudėtingose situacijose. VLE Mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas, prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas (1941‒2016) prisimindamas ilgametį darbą su Antanu Račiu teigė: „Tokių asmenybių, gyvenimą paskyrusių kruopščiam darbui, ištikimų savo vidinei pareigai ar net misijai, taip rimtai suvokiančių atsakomybę už savo darbą, nedažnai sutiksi.“
 
Rimantas Kareckas: „Nedaug Lietuvoje tokių žmonių“
Pradėjęs redaguoti „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ (3 t., 1966–971 m., rodyklė 1975 m.) trečiąjį tomą, vėliau Antanas Račis redagavo ir „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ (12 t., 1976–1984 m., papildomų tomas 1985 m.) straipsnius. Didžiausias ir svarbiausias leidinys, prie kurio jam teko dirbti, buvo VLE. Tuo pat metu rengta enciklopedija „Lietuva“ (4 t., 2008–2015 m.), „Lietuvos sporto enciklopedija“ (2 t., 2010–2012 m.), sudarytas (su Eugenijumi Maneliu) ir redaguotas enciklopedinis žinynas „Lietuvos istorija“ (t. 1 ‒ 2011 m., t. 2 ‒ 2016 m.).
Taikliai Antaną Račį ir jo ilgametį darbą yra apibūdinęs Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas: „Lietuviškųjų enciklopedijų leidybos istorijoje Antano Račio pavardė jau įrašyta. Nedaug Lietuvoje tokių žmonių, paaukojusių penkiolika metų enciklopedijai. O apskritai Antanas Račis enciklopedijoms atidavė daugiau kaip keturiasdešimt metų. Kiek tokių žmonių rastume Lietuvoje? <…> tai kryptinga asmenybė, gebanti kantriai ir atkakliai eiti užsibrėžta kryptimi ir pasiekti rezultatą.“ Šią mintį patvirtina ir buvusio VLE Mokslinės redakcinės tarybos nario Česlovo Juršėno žodžiai: „Mums pasisekė dirbti su aukštos prabos enciklopedininku ir tiesiog su geru žmogumi.“
 
„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ ‒ nacionalinės reikšmės raštijos paminklas

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus integruotis į demokratines Europos struktūras, tarptautines organizacijas, atsirado poreikis užpildyti didžiulę sovietinės okupacijos metais atsiradusią informacijos spragą ir Lietuvos visuomenei pateikti objektyvių žinių apie reikšmingiausius pasaulio civilizacijos ir kultūros įvykius, reiškinius, iškilius asmenis ir įvairių sričių laimėjimus. Tokia enciklopedija turėjo būti lyg atsvara sovietmečiu rengtai „Lietuviškajai tarybinei enciklopedijai“, kurioje dalis informacijos buvo nutylėta, klastoti tam tikri faktai, ypač falsifikuota istorija. 1997 m. Švietimo ir mokslo ministerija įpareigojo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutą (nuo 2010 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) parengti ir išleisti naują daugiatomę VLE, kuri atlieptų ir demokratinės visuomenės poreikius bei lūkesčius.

1999 m. instituto direktoriaus Rimanto Karecko siūlymu Antanas Račis sutiko dirbti VLE vyriausiuoju redaktoriumi. Sutelkus didelę patirtį turinčius darbuotojus, jau 2001 m. išleistas pirmas tomas. Pasak Antano Račio, „Visuotinės, arba universaliosios, enciklopedijos objektas yra pasaulio kultūra, jos istorija ir dabartis, bet kiekviena valstybė ar tauta leisdama savo enciklopediją iš to visa apimančio objekto atsirenka tai, kas jai aktualiausia. VLE leidėjų pagrindinis medžiagos atrankos principas buvo tai, kad Lietuva yra Europos valstybė, jos kultūra yra europietiška. Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą, jos kultūros raidą buvo siekiama parodyti pasaulio ir Europos kontekste.“ Naujoje enciklopedijoje atsirado daug sovietinėse enciklopedijose nutylėtų temų: Lietuvos valstybingumas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorija, Lietuvos kariuomenė, lietuvių pasipriešinimo kovos ir kt. Enciklopedija rengta atsižvelgiant į naująsias Europos tautų enciklopedijas, jų rengimo tradicijas ir metodiką. Straipsnius jai rašė apie 900 autorių, recenzavo apie 60 recenzentų.
Koks sudėtingas buvo šis darbas, puikiai atspindi Antano Račio žodžiai apie autorių, recenzentų, redaktorių ir kitų rengėjų santykius: „Man teko ne tik skaityti visą enciklopediją (kai kuriuos straipsnius net 2–3 kartus), bet ir spręsti autorių ginčus su recenzentais ir Mokslinės redakcinės tarybos nariais dėl jų kritinių pastabų, taip pat redaktorių ginčus su Mokslinės redakcinės tarybos nariais arba tarybos narių vienų su kitais. Visais ginčytinais atvejais stengiausi ieškoti kompromiso ir palaikyti specialistų nuomonę.“ Iš šių žodžių suprantame, kad vyriausiasis redaktorius buvo tas, kuris visuomet stengėsi išlikti objektyvus ir konfliktinėse situacijose ieškoti kompromisų. Šie enciklopedininko žodžiai atskleidžia ir labai įtemptą jo kaip vyriausiojo redaktoriaus darbą, ir stebėtiną gebėjimą pakelti tokią nelengvą atsakomybės naštą. Antanas Račis buvo visus enciklopedijos rengėjus jungianti grandis arba, kaip kolegiškai juokavo VLE vyresnysis mokslinis redaktorius dr. Algirdas Matulevičius, „tobulas enciklopedijų variklis, mūsų mažo kosminio laivo motoras“. Parengtos enciklopedijos mastą liudija ir skaičiai: visuose VLE tomuose išspausdinta 121 804 straipsniai, apie 25 120 iliustracijų, 656 žemėlapiai, o 25 proc. enciklopedijos teksto sudaro lituanistika. Pasak Antano Račio, „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – „itin didelės apimties originalus iliustruotas mokslinis informacinis leidinys. Iš jos tomų būsimos kartos mokysis pažinti pasaulį, šis leidinys jiems liudys mūsų mokslo ir kultūros lygį, visuomenės brandą. VLE yra ne tik informacijos šaltinis ir universali savišvietos priemonė, bet ir tautos raiškos forma – enciklopedijos išleidimas parodo tautos intelektinį potencialą.“

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ elektroninėje erdvėje


Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanoto Antano Račio šeima su
Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. 2011


Antano Račio su kolegomis atliktas darbas jau pasiekiamas ir elektroninėje erdvėje (www.vle.lt). 2017 m. pradėjo veikti enciklopedijos suskaitmeninta bandomoji versija. Į elektroninę erdvę buvo perkelta dauguma VLE spausdintų tekstų ir iliustracijų, dalis straipsnių buvo atnaujinti, enciklopedija pildyta nauja informacija. Dabar elektroninėje erdvėje jau galima rasti visus VLE spausdintus tekstus, tačiau skaitmeninimo procesas vyksta toliau. Kiekviename skaitmeninimo etape yra diegiamos įvairios naujovės, kurios padeda kurti ne tik šiuolaikišką ir patrauklią VLE, bet ir daro ją patogią lankytojams (pvz., sukurta išplėstinės paieškos sistema, leidžianti vienu metu vykdyti paiešką skirtingose srityse, interaktyvi laiko juosta, susieta su atitinkamais enciklopedijos straipsniais ir kt.). VLE yra atvira informacijos saugykla, prie kurios turinio naujinimo ir pildymo dirba jaunesnioji enciklopedininkų karta, išugdyta Antano Račio ir jo kolegų. Prie skaitmeninės enciklopedijos kūrimo gali prisidėti ir kiti žmonės ‒ atsiųsti pranešimą apie pastebėtą klaidą, pasiūlyti naują temą, taip pat pasidalinti savo padarytomis nuotraukomis, kuriomis gali būti papildytas vienas ar kitas straipsnis.
Jubiliejaus proga gerbiamam enciklopedininkui Antanui Račiui linkime sveikatos ir ilgų bei prasmingų gyvenimo metų. Laukiame pasirodant ir naujausio sukaktuvininko darbo – su talkininkais rengiamo dvitomio enciklopedinio žinyno „XIX–XX a. Lietuvos dvasininkai“.
 
Pagal knygelę „Žmogus su enciklopedija“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016)
 
Parengė Karina Kropaitė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimo-ir-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-komisija-lietuviu-kalba-%E2%80%93-pagrindinis-rysio-su-lietuva-islaikymo-veiksnys

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-lubiene-priklausau-tai-grupei-mokslininku-kurie-sneka-ne-apie-tarmiu-nykima-o-apie-ju-kaita
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turtinga-kalba-%E2%80%93-turtingas-as

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lilija-bruckiene-gimtoji-lietuviu-kalba-labiau-panasi-i-pasaku-podukra
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-keraitiene-kalbos-sistemos-mokymui--integracija--padare-neigiama-itaka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-tamulioniene-issprendus-sudetingus-idn-sistemos-diegimo-klausimus-pagrindine-problema-isliko-zmoniu-iprotis-rasyti-sveplai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-svepluodami-internete-netampame-europieciais-tik-parodome-nepagarba-sau-ir-savo-gimtajai-kalbai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-varenos-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurga-dzikaite-imamasi-keisti-tai-kas-net-nera-bent-karta-igyvendinta-nuo-pradzios-ir-pabaigos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rokiskenai-zino-lietuviu-kalba-%E2%80%93-lietuvos-kodas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-akmenes-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-silales-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-leonaviciene-per-kalba-ir-kalbas-kuriame-savo-tapatybe 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-skuodo-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/apie-lietuviu-kalba-ir-lietuvybe-sakartvele
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/meile-ir-pagarba-lietuviu-kalbai-ugdo-virtuali-lituanistine-italijos-mokykla

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-ignalinos-rajone-%E2%80%93-2020-metu-lietuviu-kalbos-dienu-sostineje

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kedainiai-turi-savo-vardyno-specialista-%E2%80%93-ryta-tamasauska​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-siauliu-rajone

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-tebuna-sios-dienos-j-biliuno-%E2%80%9Elaimes-ziburio%E2%80%9C-sviesa-ir-prasme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/metu-zodzio-ir-metu-posakio-rinkimai-nugalejo-melagiena-kauke-ir-knygnesiu-tautos-nesustabdysi!
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-gyvena-zmonese-keiciasi-kartu-su-zmonemis-klesti-ar-nyksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gimtosios-kalbos-diena-%E2%80%93-%E2%80%9Eguglinimas%E2%80%9C-ir-%E2%80%9Eemoji%E2%80%9C-tampa-musu-kalbos-dalimi-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-birute-goberiene-skyriaus-tradicijos-%E2%80%93-is-panevezio-krasto-kile-kalbininkai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kedainiai-lietuviu-kalbos-dienoms-nusiteike-optimistiskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ukmerge-%E2%80%93-lietuviu-kalbos-dienu-sostine-2021
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/keliaukime-lietuviu-kalbos-dienu-keliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-siulo-neskubeti-keisti-baltarusijos-pavadinimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimgaudas-simukauskas-tarmes-kaip-ir-kalba-yra-gyvos-todel-nesikeisti-negali
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-susitiko-su-ukrainos-valstybines-kalbos-apsaugos-komisaru
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-manau-placiose-lietuviu-kalbos-programose-per-daug-kalbos-temu-ir-akademiskumo

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-leonaviciene-teigimas-kad-lietuviu-kalba-sunkiai-ismokstama-%E2%80%93-mitas-kuri-mes-patys-kuriame
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inga-strungyte-liugiene-man-idomu-viename-tyrime-sujungti-istorini-ir-konfesini-konteksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-be-kalbos-skaitmenizacijos-jonas-jablonskis-pasiliks-xx-amziuje​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-jonas-jablonskis-is-arti-ir-toli-rekonstrukcijos-ir-aktualizacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/skirmantas-valentas-valstybine-kalba-yra-valstybes-jungtis-galbut-netgi-stipriausia-jungtis-is-visu-kitu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kartvele-sophio-tabatadze-lietuviu-kalba-apverte-mano-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-palionis-%E2%80%9Ekalba-reikia-tobulinti-palaipsniui--ne-suoliais%E2%80%9C​

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-kalbinius-pokycius-lemia-pats-gyvenimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rasuole-vladarskiene-viesosios-kalbos-normas-as-prilyginciau-teises-normoms-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-zemaiciu-tarme-ar-kalba-yra-atskira-kalbine-sistema
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/roma-bonckute-motiejaus-valanciaus-iliustruotas-rankrastinis-giesmynas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nuotoliniu-budu-lietuviu-kalbos-mokosi-ir-18-meciai-ir-80-meciai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-negalima-kalbos-kaip-kokios-prekes-mesti-i-akla-nevaldoma-liberalia-rinka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilniaus-universiteto-lietuviu-kalbos-katedra-svencia-80-meti​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kuria-virtualu-susitikimu-asistenta-lietuviu-kalbai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/su-lietuviu-kalba-bus-viskas-gerai--auga-musu-samoningumas-ir-saviverte--kalba-moderneja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/tomas-biciunas-kalboje-uzkoduota-musu-istorija-mentalitetas-tapatybe​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-beliokaite-turime-saugoti-savo-kalba-vardan-pacios-tautos-ir-valstybes-islikimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalba-padeje-saugoti-vilkaviskio-krasto-knygnesiai​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-buga-%E2%80%93-zmogus-kuris-suprato-kalbos-senove
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimas-patvirtino-lietuviu-kalbos-pletros-skaitmenineje-terpeje-gaires
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algirdas-matulevicius-reformacija-prusijos-hercogas-(kunigaikstis)-albrechtas-brandenburgietis-ir-martyno-mazvydo-500-osios-metines
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksos-poziuris-bei-siekis-aktualus-ir-siandien

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-lankesi-silales-rajono-savivaldybeje-​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ivyko-lietuviu-kalbos-draugijos-xx-suvaziavimas​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-narbutas-aukstesne-saviverte-priklauso-ne-nuo-tautos-gausumo-o-nuo-issilavinimo-ir-talento
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-ulcinaite-mikalojaus-dauksos-idejos-ir-bendrine-kalba 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/isrinkite-graziausia-upes-ar-upelio-pavadinima
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksa-ir-jo-darbu-atminima-saugo-ir-puoseleja-biblioteka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-rastijos-kurejui-mikalojui-dauksai-skirtame-renginyje-ir-savivaldybeje-lankesi-vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ignalinoje-tesiami-lietuviu-kalbos-dienu-sostines-renginiai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-startavo-klaipedoje-nuo-mazvydo-iki-valstybines-kalbos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grasilda-blaziene-nerimas-del-isnykusiu-musu-kalbu-gyvas-visa-laika-ir-jis-verste-vercia-mastyti-apie-musu-tos-vieninteles-kalbos-isbuvima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-kalediene-mes-gyvename-jau-kitokioje-visuomeneje-nei-buvusios-jono-jabonskio-juozo-balcikonio-ar-kazio-ulvydo-laikais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/albina-auksoriute-labai-svarbu-kad-lietuviu-kalba-butu-vartojama-ir-viesajame-valstybes-gyvenime-ir-mokslo-pasaulyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-kruopiene-kelti-kalbos-prestiza-reiketu-pradeti-nuo-pagarbos-sau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-smetoniene-kalba-gyvena-normalu-gyvenima-kuriame-yra-visokiu-spalvu-ir-atspalviu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimutis-bilkis-kaip-sake-didysis-vietovardziu-tyrejas-kazimieras-buga-vietu-vardais--kalba-pati-zeme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aurelija-griteniene-koks-zmogus-yra-grazus-%E2%80%9Elietuviu-kalbos-zodyne%E2%80%9C-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lina-muriniene-pats-vezdas-kalbos-taisyklingumui-puoseleti-%E2%80%93-niekas-kitas-kaip-anomalija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-garsva-asmenvardziu-rasymas-nelietuviskai-dokumentuose-yra-spekuliacija-gramatika-istatymais-realia-padetimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-pirmininko-pareiskimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/apie-jonines-kalbiniu-atzvilgiu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilija-dailidiene-jeigu-zmogus-gimtaja-kalba-neranda-savo-mintims-raiskos-tai-gal-tos-mintys-ne-nesusiformavusios
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-semdamiesi-stiprybes-is-praeities-saugokime-proteviu-mums-dovanota-sielos-ugni

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-venckute-slypi-ne-tik-pavojus-prarasti-dali-savo-zodyno-paveldo-bet-gali-sunykti-kai-kurie-funkciniai-stiliai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-urbanaviciene-visuomenei-zodynu-reikia-nuolatos-ir-ivairiu-ir-vienakalbiu-ir-keliakalbiu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurgita-jaroslaviene-lietuviu-kalbos-institutas-yra-toji-ypatingos-nacionalines-svarbos-institucija-reiksmingai-prisidedanti-prie-kalbos-puoselejimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-stundzia-gyva-kalba-nestovi-vietoje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-romualdas-zuperka-ir-stiliaus-klaidos-ir-originaliausios-stiliaus-figuros-vaiksto-tais-paciais-keliais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-kiseliunaite-lietuviu-filologijos-studentai-ir-destytojai-yra-panasus-i-liudnojo-vaizdo-riterius-kovojancius-su-vejo-malunais-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/evalda-jakaitiene-manau-kad-bendrine-lietuviu-kalba-apniko-pavojingos-ligos-kurias-reikia-gydyti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-sofija-lauciute-kalbos-tyrinejimai-atskleidzia-musu-istorijos-saknis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valentinas-stundys-nepamirstina-kad-musu-kalba-yra-rizikos-zonoje-del-ja-vartojancios-nedideles-populiacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurgita-jaroslaviene-tarptautinis-bendradarbiavimas-primena-kad-kiekviena-tauta-unikali-savo-kalba-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ausra-papirtiene-anglu-kalbos-iskelimas-auksciau-valstybines-yra-uzsleptas-kesinimasis-i-musu-valstybinguma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-asanaviciute-dazniau-ir-dazniau-pastebime-kad-lietuviu-vaikai-iseivijoje-nebekalba-lietuviskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/salies-jaunuju-filologu-konkurse-%E2%80%93-velzio-gimnazijos-mokines-sekme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-nereikia-be-jokio-specialaus-tikslo-griauti-ir-dauzyti-tai-kas-jau-simtmeti-gyvuoja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-kalba-gyva-kiek-ji-turi-vidines-jegos-atsinaujinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-musu-visu-rupestis-%E2%80%93-kuo-ilgiau-islaikyti-gyva-ir-svaria-tevu-bei-seneliu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-visus-pasaulio-lietuvius-vienija-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-globalumas-%E2%80%93-tai-vaikiskos-provincialumo-ligos-apraiskos-naujajame-pasaulyje


Reklama