Mikalojaus Daukšą ir jo darbų atminimą saugo ir puoselėja biblioteka
  NAUJIENOS

Mikalojaus Daukšą ir jo darbų atminimą saugo ir puoselėja biblioteka

Kategorija:

Miestas:
Rugsėjo 16 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko naujienų svetainės www.manokrastas.lt , kartu su partneriais, tarp kurių yra ir biblioteka, pokalbių vakaras, skirtas Mikalojaus Daukšos indėliui į bendrinės lietuvių kalbos kūrimą.  
 
Apie tai, kaip saugomas ir puoselėjamas Mikalojaus Daukšos atminimas mintimis dalijosi Kėdainių  rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė.
 
Mūsų kraštietis kalbininkas, Kėdainių krašto garbės pilietis Kazys Ulvydas yra sakęs: „Didelių žmonių vardai dažnai suteikiami įstaigoms, kurios nieko bendro su tuo neturi. Aš dar prisimenu 1922-uosius metus, kai čia, toje pačioje vietoje, buvo skaitykla, ir mes ateidavom. Ir jei šiandien čia vėl biblioteka, išlaikiusi tiek metų smūgių, ji verta to garbingo žmogaus (Mikalojaus Daukšos) vardo“.
 
Šie jo žodžiai buvo pranašiški. 1995 m. gegužės 27 d. bibliotekos surengtos kraštiečių šventės „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ metu Centrinei bibliotekai ir buvo suteiktas Mikalojaus Daukšos vardas.
 
Jau 1995 m. lapkričio 17 d. bibliotekoje paminėtos dvi gražios ir svarbios Lietuvos kultūrai datos, susijusios su Kėdainiais: 400 metų sukaktis, kai 1595 m. buvo išleistas M. Daukšos išverstas „Katekizmas“ – pirmoji knyga lietuvių kalba, išspausdinta LDK teritorijoje, bei kraštiečio, žymus kalbininko dr. Kazio Ulvydo 85 metų jubiliejus, kuriam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.
 
Renginys prasidėjo M. Daukšos tėviškės ąžuolo Babėnuose aplankymu. Po to bib­liotekoje buvo galima susipažinti su parodomis, skirtomis M. Daukšos „Katekizmo“ 400-osioms ir Kazio Ulvydo gimimo 85-osioms sukaktuvėms.
 
Vienas iš renginio metu skaitytų pranešimų buvo skirtas Mikalojaus Daukšos paliki­mui –  tai jėzuitų provincijolo dr. kun. J. Borutos SI pranešimas „M. Daukšos „Katekizmo“ reikšmė Lietuvos krikščionybės istorijoje“. Pranešėjas akcentavo M. Daukšos reikšmę lietuvių kalbos išlikimui bei katalikybės įsitvirtinimui Lietuvoje XVI-XVII amžiuje.
 
Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotojos Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ 400-ųjų metinių jubiliejui parengė kuklų leidinuką „Mikalojaus Daukšos žingsniai Kėdainių žemėje“. Leidinuke panaudotas vienas pirmųjų Mikalojaus Daukšos viešajai bibliotekai skirtų dailininkės Aušros Paulauskienės ekslibrisų. Bibliotekai ji iš viso sukūrė 22 knygos ženklus.
 
1997 m. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka išleido pirmąją leidinio „Kėdainių krašto knygiai“ dalį – „Civitas Caiodunensis“, kurioje apžvelgta krašto knygių, gimusių 1500-1700 metais, veikla. Ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Daukšai. Šios knygelės ištraukos buvo spausdinamos leidinyje „Žemaičių žemė“, ji buvo pristatyta internetinėje Žemaičių kultūros draugijos svetainėje.
 
1999-ieji Lietuvoje skambėjo kaip Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 400-ieji jubiliejiniai metai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka Kėdainių bendruomenei pristatė jubiliejiniams metams skirtų renginių ciklą. 1999 m. kovo 13 d. „Kėdainių garso“ laikraštyje išspausdintas Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kvietimas dalyvauti kartu su literatų klubu „Varsna“ ir laikraščio Kėdainių garsas“ organizuojamame šiam jubiliejui skirtame poezijos ir prozos konkurse.
 
Mikalojaus Daukšos kūrybinis palikimas nagrinėjamas visame pasaulyje. Kėdainių Mi­kalojaus Daukšos viešoji biblioteka surengė tarptautinį ekslibriso konkursą ir parodą „Ex libris. Daukšos „Postilei“ – 400“.
 
Į rengėjų kvietimą dalyvauti tarptautinia­me ekslibrisų konkurse atsiliepė dailininkai ir knygos ženklo kūrėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Argentinos, Australijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Italijos, Japonijos, Kroatijos, Lenkijos, Meksikos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos bei kitų šalių.
 
120 autorių iš 35 pasaulio šalių konkursui pateikė skirtinga grafikos technika sukurtų daugiau kaip 270 knygos ženklų. Juose savi­tai, originaliai įprasmintas Mikalojus Daukša, jo parengta „Postilė“, jos reikšmė lietuvių raštijai ir gimtajai kalbai. Sukurta daug ekslibrisų, susietų su Lietuvos kultūra, istorija ir dabartimi, skirtų įvairioms mokslo, meno ir kultūros institucijoms, žymioms asmenybėms ir kalbininkams, tyrinėjantiems M. Daukšos „Postilę“ ir jo kūrybinį palikimą.
 
Vertinimo komisijos sprendimu pirmoji premija paskirta dailininkui iš Rumunijos Ovidiu Petcai, sukūrusiam šilkografijos technika originalių ekslibrisų kolekciją, geriausiai atspindinčią konkurso nuostatus bei tikslus. Antroji premija atiteko Pavelui Drozdui iš Lenkijos. Dvi trečiosios paskirtos lietuvių dailininkams Mariui Liugailai ir Jolantai Gal­dikaitei. Paskatinamosiomis premijomis ir prizais apdovanoti Aina Karlsone iš Latvijos. Claudio Lara iš Argentinos, ukrainietis Petro Malyško, Ištvan Molnar iš Vengrijos, Takao Sano iš Japonijos ir lietuvė Živilė Žviliūtė. Visi kūrėjų darbai yra saugomi bibliotekos fonduose.
 
2015 m. rudenį su džiaugsmu buvo sutiktas Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos, vykdančios projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, pasiūlymas pristatyti parodą „Kėdainių krašto istorija Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“. Kėdainiečiams pasitaikė reta proga vienoje vietoje pamatyti istorinius su Kėdainiais susijusius leidinius, kurių išlikę po vieną ar tik kelis egzempliorius.
 
Buvo pristatyta dalis bibliotekos fonduose saugomų vertingų eksponatų: tai Radvilų giminės asmenų naudotų antspaudų pavyzdžiai, XVII a. menantis Jonušo Radvilos bi­bliotekoje turėtas Ortelijaus pasaulio atlasas. Manoma, kad šią knygą savo miegamajame laikė pats kunigaikštis Radvila. Parodoje buvo eksponuojama ir M. Daukšos „Postilė“.
 
Tais pačiais metais buvo parengtas ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams pristatytas paskaitų ciklas „Kėdainių krašto knygiai XVI–XVII amžiuje“. Jame buvo akcentuojamas Mikalojaus Daukšos indėlis ugdant lietuvių kalbą ir savimonę.
 
2019 m. spalį kartu su Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriumi biblioteka surengė konferenciją „Mikalojaus Daukšos „Postilei“ –   420“. Renginio metu atidaryta paroda „Ekslibris Mikalojaus Daukšos „Postilei“. Svarbiausio M. Daukšos kūrinio –  „Postilės“ ištraukas skaitė Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus Ustronėje (Panevėžio r.) muziejininkas Audrius Daukša.
 
 Konferencijoje nuskambėjo trys pranešimai: Vilniaus universiteto docento, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, „Bažnyčios istorijos studijų“ vyriausiojo redaktoriaus dr. Liudo Jovaišos pranešimas „Mikalojus Daukša kaip dvasininkas“; kraštiečio, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininko pavaduotojo Ryto Tamašausko pranešimas „Kėdainių krašto vardynas: Daukša, Daukšiai“ (apie Mikalojaus Daukšos vardo įtaką krašto vietovardžiams); Lietuvos istorijos instituto archeografo dr. Jono Drungilo pranešimas „Naujas dokumentas apie Mikalojų Daukšą“.
 
Jonas Drungilas pranešime aptarė Kauno arkivyskupijos kurijos archyve neseniai aptiktą dokumentą su M. Daukšos autografu ir antspaudu. Iki tol buvo žinomi tik trys tokie dokumentai. Kurijos archyve saugomas dokumentas – 1602 m. surašytas aktas, kuriame M. Daukša, kaip valdovo Vladislovo Vazos revizorius, perdavė Veliuonos klebonui jam teisėtai priklausančias žemes.
 
„Postilės“ 420-ies metų sukaktis buvo minima ir Kėdainių bibliotekos filialuose. Juose parengtos ir eksponuotos įvairios parodos: Labūnavos filiale –  „Liudiju būties troškimą virst žodžiu...“, Josvainių –  „Tavo medis dar auga...“, Pelėdnagių – „...tikras gimtosios kalbos gryninimo manifestas“. Kunionių filiale vyko popietė „Lietuviško žodžio skleidėjai“, skirta Knygnešio dienai ir M. Daukšos „Postilės“ 420-osioms metinėms.
 
Šiais metais mūsų biblioteka mini dvi garbingas sukaktis 100-ąjį gimtadienį ir 25-erių metų jubiliejų, kai jai suteiktas vieno iškiliausių lietuvių raštijos pradininkų kraštiečio Mikalojaus Daukšos vardas.
 
Bibliotekos kiemelyje, salėse ir bibliotekos filialuose skambėjo ir skambės Mikalojaus žodžiai, skirti mūsų visų didžiausiam turtui – lietuvių kalbai.
 
Pateiktas Virginijos Grigorjevienės pranešimas
 

Reklama