Audrys Antanaitis: visus pasaulio lietuvius vienija kalba

„Tai, kad Europos ir Rusijos lietuviai susirinko Sankt Peterburge, manau, yra laba svarbus ženklas, parodantis, kad mums visi lietuviai brangūs ir vienodi, nesvarbu, kur jie gyvena.  Tai buvo žinutė pasaulio lietuviams, kad mes esame ir turime būti kartu, turime kartu rūpintis lietuvybės reikalais“, – Sankt Peterburge vykusias Europos lietuvių kultūros dienas apibūdina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.
 
Gerbiamas Audry, dalyvavote neseniai Sankt Peterburge vykusiose Europos lietuvių kultūros dienose.  Kuo šis renginys Jums, kaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkui, atrodo svarbus?

Šis renginys pirmiausia svarbus tuo, kad buvo viešai pasakyta: lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje yra pirmaeilis uždavinys ir užsienio lietuvius turi jaudinti ne vien pilietybės, bet ir kalbos išsaugojimo klausimas. Tyrimai rodo, kad interneto amžiuje nutaustama nepaprastai greitai – per vienos kartos gyvenimą. Ir akivaizdu, kad lietuvis be lietuvių kalbos, nebebus lietuvis.  Tai pažymi ir Lietuvių chartija, kuriai šiemet sukako 70 metų. Jos trečiame punkte sakoma, kad kalba yra lietuvio tautinė garbė ir lietuvis kalba lietuviškai.
Dalyvavimas Europos lietuvių kultūros dienose man, kaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkui, buvo gera galimybė pajusti, kokia yra lietuvių kalbos situacija Europoje, pasitarti, kaip Europos lietuviai kalbos saugojimą galėtų padaryti aktualesniu, nes pastaraisiais metais pilietybės klausimas buvo gerokai užgožęs visus kitus. Tačiau dešimtmečius negalima spręsti vieno ir to paties klausimo. Gali atsitikti taip, kad išsprendus pilietybės klausimą, jis taps nebeaktualus, nes nebebus lietuvių, nes jie nebekalbės lietuviškai.

Galbūt buvo ne tik diskutuojama, bet ir aptariami konkretūs darbai, kaip saugoti lietuvių kalbą išeivijoje?

Kadangi pasaulinės lietuvių dienos buvo kultūros renginys, konkrečių išvadų, ką daryti, kad kuo ilgiau išeivijoje būtų išsaugota lietuvių kalba, nebuvo padaryta. Tačiau jame buvo žengtas labai svarbus pirmasis žingsnis suaktualinant lietuvių kalbą.
Lietuvių kalbos saugojimui išeivijoje, yra labai daug kelių. Pasaulyje veikia 230 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi 7000 vaikų. Taigi lituanistinis švietimas yra vienas kelių.  Akivaizdu, kad jis turėtų būti žymiai platesnis.  Turint galvoje, kad iš Lietuvos emigravo apie milijonas žmonių, lankančių lituanistines mokyklas skaičius nėra adekvatus.
Diskusijose buvo svarstomos ir virtualios lituanistinės mokyklos galimybės. Žinoma, parengus gerą programą, tokia mokykla besimokančiųjų lietuvių kalbos skaičių padidintų bent dešimt kartų.
Kitas diskusijose svarstytas klausimas – Rusijos lietuvių bendruomenės pirmininko profesoriaus Gintauto Želvio keliama pasaulinio lietuvių kalbos konkurso idėja. Jis tą konkursą lygina su M. K. Čiurlionio ar tarptautiniu pianistų  konkursu. Profesorius siūlo organizuoti kelių etapų konkursą. Pirmajame etape, jo manymu, turėtų dalyvauti visos mokyklos, visos Lietuvos savivaldybės.  Per šį etapą būtų atrenkami konkurso pusfinalio dalyviai, o iš jų būtų atrenkami finalinio etapo dalyviai.

Tačiau ne vienodos Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių galimybės.

Aišku, tame konkurse negali lygiomis teisėmis konkuruoti Lietuvos ir užsienio lietuviai. Reikėtų paruošti tam tikrus kriterijus, kurie sulygintų galimybes.  Toks konkursas būtų lietuvius vienijantis pagrindas. Juk visus pasaulio lietuvius ir vienija kalba.  Pilietybės ne visiems reikia. Dalis žmonių jos yra atsisakę ir nesiekia jos susigrąžinti. Kalba turi rūpėti absoliučiai visiems. Juk jei tau nerūpi kalba, vadinasi, nerūpi ir visa kita, kas su Lietuva ar lietuvybe siejasi. Jei pavyktų realizuoti profesoriaus siūloma kalbos konkurso idėją, būtų žengtas naujos kokybės Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimo ir lietuvybės saugojimo žingsnis.
Tai buvo pagrindinės diskusijos dėl kalbos temos, nes renginys buvo skirtas kultūrai. Tikriausiai pirmą kartą į Sankt Peterburgą suvažiavo lietuvių ansambliai iš Danijos, Švedijos, Rusijos, Lietuvos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos.  Buvo atvykę ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė bei Airijos lietuvių bendruomenės vadovas Arūnas Teišerskis. Apsikeitimas kultūrinėmis programomis yra labai svarbu. Labai svarbu, kad iš Vakarų šalių atvykę lietuviai susitiko su Rusijoje gyvenančiais lietuviais.  Pastaruoju metu Rusija dėl geopolitinės padėties yra šalis, į kurią nevažiuojama. Deja, kartu su Rusijos izoliacija, prasidėjo ir Rusijos lietuvių izoliacija.  O dėl to, kas ten vyksta ir kokia politika vykdoma, mūsų tautiečiai nekalti.  Tad Sankt Peterburge vykusios Europos lietuvių kultūros dienos akivaizdžiai parodė, kad atvažiuojame į Rusiją ne pas jos politikus, bet pas ten gyvenančius savo lietuvius.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Nuotraukoje: Susitikimas Lietuvos generaliniame konsulate Sankt Peterburge.

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-globalumas-%E2%80%93-tai-vaikiskos-provincialumo-ligos-apraiskos-naujajame-pasaulyje