Vilma Leonavičienė: teigimas, kad lietuvių kalba sunkiai išmokstama – mitas, kurį mes patys kuriame

Nuo sausio 4 d. iki vasario 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyksta nuotoliniai lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Apie mokymus, mokymų dalyvius kalbamės su VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadove Vilma Leonavičiene.

Papasakokite plačiau apie VDU Švietimo akademijos surengtus lietuvių kalbos ir literatūros kursus.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursai organizuojami jau 18 metų. Skirtingai nuo ankstenių metų, šiemet dėl pandemijos teko pasirinkti kitą jų vedimo formą ir metodiką. Tad šiemet intensyvaus mokymo kursai vyksta nuotoliniu būdu. Kursuose dalyvauja 126 studentai iš 28 šalių. Šių metų kursų šūkis – „Sveiki atvykę į lietuvių kalbos šeimą“.

Kursų dalyviai yra iš labai įvairių. Iš Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Indonezijos, Meksikos, Australijos, JAV, įvairių Europos šalių.

Dalyvių amžiaus vidurkis – kiek daugiau nei trisdešimt metų: nuo 16 iki 80 metų.

Dalyviai yra susiskirstę į kelias grupes. Viena grupė – tai žmonės, turintys lietuviškų šaknų. Jų lietuvių kalbos žinios labai skirtingos. Vieni prisimena iš močiutės išmoktą lietuvišką dainą ar giesmę, kiti gali pasakyti kelis lietuviškus žodžius. Tarp jų yra ir tokių, kurie mūsų kursuose dalyvauja jau ne pirmą kartą, tad ir jų lietuvių kalbos žinios nepalyginamai geresnės. Didelė dalis šios grupės dalyvių – žmonės, ieškantys savo šaknų. Per lietuvių kalbos mokymąsi tarsi atgimsta jų lietuviška tapatybės. Ir jiems gana sėkmingai pavyksta tai įtvirtinti per lietuvių kalbą. Šiemet kursuose dalyvauja studentė iš Didžiosios Britanijos. Jos šaknys siejasi Antanu Baranausku. Moteris labai domisi Antano Baranausko asmenybe ir jo kūryba, domisi muziejais.

Kitiems lietuvių kalba reikalinga siekiant karjeros.

Kitą grupę sudaro „Erasmus+“ programos dalyviai. Atskirą grupę sudaro žmonės iš Baltistikos centrų, esančių Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje. Sulaukėme atstovų iš Kaliningrado srities, Černiachovskio kolegijos, rengiančios būsimus pedagogus. Ten yra ir Lietuvių kalbos centras, nes Kaliningrado srityje yra pakankamai didelė lietuvių diaspora.

Taip pat yra baltarusių grupė. Tai studentai, kurie buvo išbraukti iš Europos humanitarinio universiteto, o grįžę į Baltarusiją nukentėjo nuo politinių įvykių. Kadangi jie, studijuodami Humanitariniame universitete, kai kurių disciplinų užsiėmimus lankė ir mūsų universitete, jiems atstatytos studijos ir jie dabar dalyvauja lietuvių kalbos kursuose. Galimas dalykas dalis jų planuoja integruotis Lietuvoje.

Lietuvių kalbos mokosi studentė iš Graikijos

Yra studentų, kurie lietuvių kalbos mokosi dėl asmeninių interesų. Tai dažniausiai su lietuvaite ar lietuvaičiu sukūrę šeimą ir norintys išmokti savo sutuoktinio gimtosios kalbos. Mes juos vadiname šakelėmis.

Tarp kursų dalyvių yra ir mergina iš Kazachstano. Ji teigė, kad jai labai graži rusų kalba ir norėjo išmokti kitą į ją panašią kalbą. Viduryje kursų mergina pareiškė, kad lietuvių kalbą visai nepanaši į rusų ir kad lietuvių kalba yra labai graži, panaši į prancūzų kalbą. Labai malonu, kad per kursus studentai suranda dalykų, kurių jie nesitikėjo, kurie jiems yra nauji ir nepažinti.

Paskutinę kursų dieną, vasari 2-ąją, rengiamas uždarymas, kurio metu vyks virtuali atvira pamoka. Per ją mūsų kursų klausytojai demonstruos, ko išmoko. Dalyvauti šioje pamokoje kviečiame visuomenę, lituanistinių mokyklų mokytojus, Lietuvių kalbos draugijos narius ir visus, besirūpinančius lietuvių kalbos puoselėjimu.

Skirtingai nuo ankstesnių kursų, per kuriuos užsieniečiai geriau pažindavo Lietuvą, šiemet mokymus teko vesti nuotoliniu būdu.

O kokie mokymų tikslai? Supažindinti žmones su lietuvių kalba, išmokyti juos šnekamosios kalbos ar dar kitokie?

Be abejo, pagrindinis tikslas – padėti išmokti lietuvių kalbos. Tačiau šalia to, siūlome ir kitokias programas, padedančias pažinti šalį, jos kultūrą. Siūlome dalyvauti įvairiuose klubuose, ypač per žiemos kursus. Tai folkloro, mitologijos, knygų, kalbos istorijos, keramikos, kaukių gamybos ir kitus klubus, kur kursų dalyviai susipažįsta su mūsų šalies kultūra, tradicijomis, sužino daugiau apie lietuvių kalbos santykį su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Taigi duodamas platus kalbos spektras, kas tikriausiai ir žavi mūsų studentus. Iš praktinės lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygio išeiname į labai plačią erdvę. Ir studentų domėjimosi skalė labai išsiskaido. Vieniems įdomi istorija, kitiems – istorinė gramatika, moderni kultūra, tapyba, menai, Labai įvairūs kontekstai, tad kursų organizatoriai augame kartu su studentais.

Paminėjote, kad turite studentų iš šalių, kurių artikuliacija gerokai skiriasi nuo lietuvių kalbos. Kaip jiems sekasi ištarti mūsų kai kuriuos garsus?

Kadangi mokymai rengiami nuotoliniu būdu, kursų dalyviams nėra ekskursijų, jie negali pajusti Lietuvos skonių, patirti kitų įspūdžių, bandome tai kitaip kompensuoti. Kiekvieną savaitę skelbiame nominacijas geriausiai išmokusiems ir juos apdovanojame, įteikdami kuponus į muziejų, kino filmą. Praėjusią savaitę buvo apdovanotas studentas iš Pietų Korėjos už tai, kad jam geriausiai pavyko ištarti lietuviškus garsus š, ž, dž. Tų kraštų, kuriuose ne lotyniška abėcėlė, matyt, sunkiausia ir yra kalbos fonetiniai dalykai.

Tai užsieniečiams lietuvių kalba įkandama?

Manau, kad taip. Ir ai atskleidžia kiekvienų metų rezultatai. Dalis studentų grįžta pas mus ir tęsia kalbos mokymąsi. Apie 20–30 procentų grįžta. Yra tokių, kurie grįžta į kursus penktą ar šeštą kartą. Pradėję nuo A lygio dabar jau pasiekė C lygį. Tai įrodo, kad neteisinga manyti, jog lietuvių kalba yra sunkiausia. Galbūt ir mums patiems to norisi, nes, matyt, mums patiems, gyvenantiems Lietuvoje yra sunku mokytis lietuvių kalbos. Tačiau turime labai gražių pavyzdžių, kai mūsų studijas baigę studentai po kelerių metų labai gražiai prakalba lietuviškai.

Kursuose dalyvauja Aya Kimura iš Japonijos, kuri į japonų kalbą išvertė Salomėjos Neries poezijos rinktinę „Anksti rytą“. Taip pat ji domisi Lietuvos muziejais, studijuoja doktorantūroje ir rašo mokslinį darbą apie Lietuvos muziejų skaitmeninimą.

Studentas iš Turkijos atvyko visiškai nemokėdamas lietuviškai, o po metų studijų įstojo į bakalauro studijas. Turime labai daug gražių istorijų, kaip iš kitų šalių atvykę žmonės gerai išmoksta lietuvių kalbą. Manau, lietuvių kalba tikrai nėra tokia sudėtinga, kaip kartais mes norime parodyti.

Daugelis studentų teigia, kad lietuvių kalba yra pakankamai aiški, kad aiški jos sistema. Italai, prancūzai išvis labai lengvai kremta lietuvių kalbą.

Taigi, manau, kad mes turėtume labiau stengtis mokytis lietuvių kalbos.

Kursų studentų mintys apie Sausio 13-ąją

Taigi mes patys dėl kažkokių priežasčių kuriame mitą, kad lietuvių kalba labai sunki, kad reikia ją paprastinti?

Manau, kad taip. Galbūt tai išprovokuoja mūsų pačių suvokimas, kad mūsų kalba viešojoje erdvėje prastėja. Galbūt visą kaltę bandome suversti kalbai ir dėl to, kad mūsų abiturientai prastai laiko baigiamuosius lietuvių kalbos egzaminus.

Tačiau, sutikime, kad lietuvių kalba turi labai gražią sistemą, išlikusią daugybę metų ir dar daugybę metu ji išliks. Tuo neabejoju. Tik mes, tie, kurie gyvename Lietuvoje, turime labiau ją mylėti ir puoselėti ir labiau stengtis taisyklingiau kalbėti. To turėtų stengtis ir mūsų politikai. Jie turėtų rodyti gražios kalbos pavyzdį. Manau, kad mus turėtų įkvėpti ir iš įvairių šalių atvykstantys lietuvių kalbos mokytis užsieniečiai. Visuose žemynuose yra žmonių, kurie mokosi lietuvių kalbos. Ir tuo turime didžiuotis.

Tai kaip sužadinti mūsų pačių norą gražiai lietuviškai kalbėti?

Žinau, jaučiu ir tikiu, kad mūsų šalyje yra daug žmonių, kurie gražiai kalba lietuviškai, bet norisi, kad graži lietuvių kalba skambėtų vis daugiau ir daugiau. Džiugu, kad jaunimas pradeda dainuoti tarmiškai, kad ir viena kita tarmiška daina atsirado. Labai tikiuosi, kad atsiras didesni lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai dalyvaujantiems politikoje, kandidatuojantiems į Seimą, kitus atsakingus postus. Galbūt tai turėtų būti lietuvių kalbos sertifikatas ar kitoks dokumentas, pažymintis, kad atsakingas pareigas užimantys žmonės yra atsakingi ne tik už savo veiksmus, bet ir savo kalbą, nes pastaruoju metu žodis tampa svarbesnis už rašytinę kalbą.

Tačiau kaip vertinate tokius sprendimus, kai stojant į doktorantūrą, pirmumas teikiamas magistrantūros studijas užsienyje baigusiems. Kokias galimybes tokioms studijoms turi lituanistai?

Manau, mums svarbus tarptautiškumą. Mes turime skatinti tarptautiškumą, nes kitaip pasaulyje nebūsime išgirsti. Ir nemanau, kad nuo to nukentės lituanistika.

Man didesnį susirūpinimą kelia tai, kad planuojant biudžetą mažėja lituanistikai skiriamos lėšos. Susidaro nuomonė, kad skirstantieji lėšas mano, jog lituanistika gali gyvuoti iš iniciatyvos ir mokslo darbuotojų laisvalaikio. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad atsakingi pareigūnai nemato, jog lietuvių kalba, lituanistika yra vienas svarbiausių signalų pasauliui. Jame mes galime būti garsūs tikrai ne šaltibarščiais ir šakočiais, o lietuvybe ir lituanistika. Valstybei šioje srityje reikėtų vieną kartą atsibusti.

Džiaugiuosi, kad dabartinėje Vyriausybėje randasi neblogų ženklų. Vienas jų – užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno kartu su Vytauto Didžiojo universitetu kovo 12 dieną rengiamas lituanistikos forumas užsienio lietuviams.
Visi mes lietuviai, gyvenantys Lietuvoje, turime gerbti ir puoselėti, ravėti, tausoti, laistyti savo kalbą ir ją branginti. Turime garsiau kalbėti mūsų lietuvių kalbos kultūrą, etiką ir estetiką ir tada kalbos išlikimo pavojus tikrai mažės.

Dėkoju už pokalbį.

Primename, vasario 2 d. 11.30 val. vyks lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų uždarymas. Šiemet pirmą kartą rengiame virtualią lietuvių kalbos pamoką „Užsieniečiai apie Lietuvą“. Kursų studentai užsieniečiai taps lietuvių kalbos lektoriais, kurie pristatys savo kūrybinius darbus, projektus, metodines priemones, kalbės ir pasakos apie mūsų šalies kultūrą, istoriją, kalbą. Kokią Lietuvą mato užsieniečiai? Kas svetimšaliams patinka mūsų šalyje? Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos? Kas skaniau – šaltibarščiai ar cepelinai? Visus atsakymus sužinosite lietuvių kalbos pamokoje.

Virtualioje lietuvių kalbos pamokoje užsieniečiai su dalyviais rinks Metų žodį ir posakį. Ketvirtą kartą mūsų šalyje Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas organizuoja Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus.

Kviečiame dalyvauti virtualioje lietuvių kalbos pamokoje.

Kalbino
Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inga-strungyte-liugiene-man-idomu-viename-tyrime-sujungti-istorini-ir-konfesini-konteksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-be-kalbos-skaitmenizacijos-jonas-jablonskis-pasiliks-xx-amziuje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-jonas-jablonskis-is-arti-ir-toli-rekonstrukcijos-ir-aktualizacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/skirmantas-valentas-valstybine-kalba-yra-valstybes-jungtis-galbut-netgi-stipriausia-jungtis-is-visu-kitu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kartvele-sophio-tabatadze-lietuviu-kalba-apverte-mano-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-palionis-%E2%80%9Ekalba-reikia-tobulinti-palaipsniui–ne-suoliais%E2%80%9C

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-kalbinius-pokycius-lemia-pats-gyvenimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rasuole-vladarskiene-viesosios-kalbos-normas-as-prilyginciau-teises-normoms-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-zemaiciu-tarme-ar-kalba-yra-atskira-kalbine-sistema
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/roma-bonckute-motiejaus-valanciaus-iliustruotas-rankrastinis-giesmynas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nuotoliniu-budu-lietuviu-kalbos-mokosi-ir-18-meciai-ir-80-meciai