Egidijus Ūksas: apie kalbos kultūros ugdymą dabarties mokykloje galiu pasakyti – skurdoka

Kelmėje nuotoliniu būdu minint Tarptautinę gimtosios kalbos ir tarmių dieną, rajono mero pareigas laikinai einantis vicemeras Egidijus Ūksas apgailestavo, kad kai kurie mokiniai lietuviškai kalba su anglišku akcentu tarsi gyventų ne Lietuvoje, o Anglijoje. O gražiausiuoju lietuvišku žodžiu siūlė išrinkti žodį „kantrybė“, kuris pandemijos laikotarpiu labai populiarus ir reikalingas. Gavęs redakcijos prašymą pasidalinti mintimis apie lietuvių kalbą, atsakė: esu maloniai nustebintas.

Gerbiamas Egidijau, Lietuvių kalbos draugijos atstovai labai gražiai atsiliepė apie Jūsų veiklą puoselėjant lietuvių kalbą. Jūs esate baigęs ne lituanistikos studijas, tad kas paskatino ne tik domėjimąsi, bet ir aktyvų įsitraukimą į gimtosios kalbos puoselėjimą?

Malonu girdėti, bet kolegos kalbos draugijoje šiek tiek pervertino mano gebėjimus, jie daro žymiai daugiau, jų dėka Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyrius yra matomas ir žinomas Lietuvoje. Gimtosios kalbos reikaluose vyksta tiek daug įdomių dalykų, kad nesidomėti tiesiog neįmanoma.

Ką manote apie dabartinę valstybinės lietuvių kalbos padėtį?

Kai kurie dalykai yra nusivažiavę. Politikams tai neįdomi sritis jau daug metų, gimtoji kalba pasidarė kaip ir ne valstybės tikslu ir svarbiu reikalu. Kai dar dirbau mokykloje su mokiniais dalyvavome viename konkurse. Iš ministerijos atėjusiame kvietime buvo parašyta: „parodykite, kokie jūs esate faini!“ Konkurso tema, berods, buvo apie Lietuvą kažkur Europos Sąjungoje. Jeigu norite, kad parodytume, kokie mes „faini“, tai parodėme. Mokiniai savo darbo temai pasirinko Vytauto Kernagio dainą Sigito Gedos žodžiais „Kad karosas vaikščiotų“, ir retoriškai klausė „Ar mokat lietuviškai?“ Gal ir ne visai mokinių darbas buvo politiškai korektiškas, bet konkurse buvo vienas geriausių. Reiškia, kad įvairiose valstybės struktūrose dar yra žmonių, suprantančių gimtosios kalbos svarbą.

Pastaraisiais metais atsiranda nevienalytis kalbininkų požiūris į kalbos norminimą. Vieni teigia, kad kalbos norminimas reikalingas, be abejo, atsižvelgiant į gyvenimo pokyčius ir tai daroma, kiti priešingai – kad nereikalingas norminimas, kad kalbą reikia liberalizuoti, kad nereikia nei valstybinės kalbos įstatymo, nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. O ką manote Jūs?

Nesu didelis šių reikalų žinovas, mano kalba taip pat yra taisytina ir turi trūkumų. Kažkas yra ne taip, kad uoliai imama kreipti didesnį dėmesį į tai, kaip kalba turi atitikti tam tikrų politikų skonį? Nepatinka kam koks žodis ar jo prasmė – tai kalbininkai ima aiškinti žodžius taip, kad būtų sukurtas tam tikras politinis komfortas. Nejaugi nusirisime iki to, kad pradėsime sudarinėti politiškai komfortiškai skambančių žodžių sąvadą? Ar tai turi būti kalbininkų rūpestis? Manau, kad ne. Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veiklos nelabai turėčiau ką komentuoti, gal būtų galima labiau susitelkti į šviečiamąją veiklą apie gimtąją kalbą.

Kadangi nemažai metų dirbote švietimo sistemoje, susidūrėte su įvairiomis šios sistemos iššūkiais, galbūt pažįstamos ir lietuvių kalbos mokymo problemos. Jau net mokslininkai teigia, kad šiame procese atsirado per daug akademiškumo. Tad koks Jūsų įspūdis apie lietuvių kalbos mokymą mokyklose?

Daug ką sugadino jau į trečią dešimtmetį įžengusi brandos egzaminų sistema, reitingavimai ir panašiai. Apie gimtosios kalbos ir kalbos kultūros ugdymą dabarties mokykloje galiu pasakyti – skurdoka. Radę progą, paklausykite kai kurių trisdešimtmečių Seimo narių kalbų, jų parašytų tekstelių internetinėje erdvėje, daugiau mažiau bus aišku, kokia yra gimtosios kalbos padėtis mokykloje.

Kaip prie lietuvių kalbos puoselėjimo prisideda ir gali prisidėti savivaldybės?

Kalbėti ir rašyti lietuviškai. Būtina reikšmingai minėti ir švęsti Gegužės 7 dieną – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Kelmės rajono savivaldybė jau kelerius metus prasmingai pamini šią dieną.

Kiekviena savivaldybė turi kalbos tvarkytojus. Tačiau lėšų skiriama tik pusei etato, tad šie specialistai yra priversti imtis kitų darbų. Jūsų manymu, ar kalbos tvarkytojui reikalingas visas etatas ir kokią jo veiklą norėtumėte matyti?

Klausimas diskusinis, kiekviena savivaldybės sprendžia pagal situaciją, bet kalbos tvarkytojas yra reikalingas.

Kokiais kalbos puoselėtojais turtingas Kelmės rajonas?

Mano nuomone, Kelmės kraštas, bene turtingiausias Lietuvos kraštas iškiliomis asmenybėmis, sąrašas tikrai yra įspūdingas, nevardinsiu visų, galiu ko nors nepaminėti.

Kokias vietas, susijusias su kalbos puoselėtojais, patartumėte aplankyti Kelmės rajone?

Kviečiame atvykti į Kražius, aplankyti Medžiokalnį, Vytauto kalnelį, M. K. Sarbievijaus kultūros centrą, Kražių festivalį. Aplankykite nuostabųjį Užventį, dvaro ir malūno kompleksą, kuris susijęs su Šatrijos Ragana, Žemaite, Povilu Višinskiu, Jonu Smilgevičiumi. Sukite į Šaukėnus, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną. Apsistokite porai dienelių Tytuvėnuose, išgerkite kavos ar giros vienuolyne, pavakarieniaukite, dviračiu ar pėsčiomis pakeliaukite po šį fantastiškiausią Lietuvos kraštą, nuvykite į Birutkalnį – Kubilių piliakalnį, kuris siejamas su Vytauto Didžiojo motinos Birutės gimtine. Aplankykite Kelmės kraštą, čia labai gražu.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ruta-kazlauskaite-lietuviu-kalbos-stiprybe-priklauso-tik-nuo-zmoniu-samoningumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gintare-judzentyte-sinkuniene-dziugina-kad-remiami-ivairus-tyrimai-ir-didelis-demesys-skiriamas-lietuviu-kalbos-atmainoms

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/uzsienio-lietuviai-varzesi-lietuviu-kalbos-dienu-viktorinoje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienu-sostine-%E2%80%93-apie-kalba–ukmerges-krasta-ir-jo-zmones-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienu-renginiai-alytaus-rajono-savivaldybeje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienu-renginiai-birzu-rajono-savivaldybeje

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-racis-%E2%80%93-tobulas-enciklopediju-variklis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimo-ir-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-komisija-lietuviu-kalba-%E2%80%93-pagrindinis-rysio-su-lietuva-islaikymo-veiksnys

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-lubiene-priklausau-tai-grupei-mokslininku-kurie-sneka-ne-apie-tarmiu-nykima-o-apie-ju-kaita
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turtinga-kalba-%E2%80%93-turtingas-as