NAUJIENOS

Taip kuriami lietuviški grybų vardai

Kategorija:

Miestas:
Šiemet,  minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau septintą kartą apdovanojo labiausiai nusipelniusius lietuvių kalbos puoselėtojus. Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ įteikta Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto prof. dr. Ernestui Kutorgai už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“.
Su profesoriumi dr. Ernestu Kutorga ir kalbamės, kaip sekėsi kurti lietuviškus vardus grybams ir kokiems.

Gerbiamas profesoriau,  papasakokite plačiau apie praėjusiais metais išleistą veikalą, už kurį sulaukėte Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aukščiausio metų įvertinimo – Jums įteiktas apdovanojimas už kalbos puoselėjimą.  

 „Lietuvos grybai“ yra daugiatomis akademinis leidinys. Šio leidinio tikslas – apibendrinti Lietuvoje atliekamus ilgamečius grybų tyrimus ir vystyti lietuvišką mikologijos terminiją. Šis leidinys primena 1959–1980 metais leistą leidinį „Lietuvos TSR flora“. Tačiau apie grybus panašaus leidinio nebuvo išleista.  Pagrindiniai leidinio „Lietuvos grybai“ sumanytojai – prof. Antanas Minkevičius, dr. Vincentas Urbonas, dr. Jonas Mazelaitis. Jie nusprendė, kad atėjo laikas pradėti leisti leidinius apie Lietuvoje augančius grybus. 1991 metais buvo išleista pirmoji daugiatomio veikalo „Lietuvos grybai“ knyga. Ta knyga buvo apie parazitinius rūdiečių eilės grybus. Nuo to laiko jau išleista 19 knygų. Jose aprašyta apie 4 100 grybų (įskaitant kerpes), gleivūnų ir oomicetų rūšių iš 740 genčių. Tai ir makroskopiniai, ir mikroskopiniai grybai.

Šis fundamentalus veikalas analogų turi ir kitose šalyse. Gamtinio paveldo inventorizacija  yra labai svarbi. Grybai yra biologinės įvairovės dalis ir labai svarbu žinoti, kokia jų įvairovė bei būklė dabar yra Lietuvoje. Neatmestinas variantas, kad kažkas gali išnykti, kai kas gali ateiti iš kitų kraštų. Ir tai jau vyksta. Taigi reikia žinoti situaciją, kokios rūšys, kur ir kaip auga , koks jų vaidmuo ekosistemose.

Specialistai mikologai, dirbantys su viena ar kita grybų grupe, turimą informaciją ir surašė savo knygose. Mano mokslinių interesų sritis yra diskomicetai (dubengrybiai) – aukšliagrybiai, formuojantys atviro tipo vaisiakūnius (apotecius). Apie operkulinius diskomicetus, pavyzdžiui, briedžiukus, bobausius ir ausūnius, rašiau „Lietuvos grybų“ trečio tomo penktoje knygoje, kuri išleista 2000 metais. Ne vienerius metus tirti inoperkuliniai diskomicetai sudaro  trečio tomo šeštą knygą. . Taigi pernai išleista antroji mano knyga apie Lietuvos grybus. Joje aprašyta 381 grybų rūšis.
Iki 1988 metų, kai aš pradėjau tuos grybus tyrinėti,  inoperkulinių diskomicetų Lietuvoje buvo minimos 66 rūšys. Taigi reikėjo atlikti nemažą darbą. Knygoje ir yra aprašomi tie grybai, jų išvaizda, sandara, substratai, ant kurių jie gyvena, pristatomos šių grybų buveinės, pateikiamos iliustracijos ir kita informacija.

Taigi, kaip suprantu, Jūsų tiriamų grybų nei į puodą, nei į keptuvę neįsidėsi ir pietumis nepasilepinsi?

Praktiškai ne. Ši grupė nepriklauso valgomiesiems grybams, nes yra nedideli jų vaisiakūniai. Patys didžiausi būna iki 10 cm aukščio, taip vadinamieji grybliežuviai ir žemlieliai. Tačiau jie nėra mėsingi, kokie yra baravykai, voveraitės ir kiti valgomieji grybai.

Kiti mano tirti grybai yra plaukuoti, o ta savybė irgi nelabai tinkama valgyti.  Dalis mano tiriamų grybų yra mažesni kaip milimetras. Jie tokie mažyčiai ir sunkiai pastebimi, kad jų ieškant su lupa tenka atsiklaupti. Nemažos dalies tų grybų plika akimi ir nepamatysi.

Kaip buvo teigiama per apdovanojimą, knygoje pateikti lietuviški visų grybų taksonų – rūšių, varietetų, genčių, šeimų ir eilių – vardai, vieni jų paimti iš literatūros šaltinių, kiti (dauguma) – sukurti autoriaus. Kaip suprantu, Jūsų aptikti grybai nebuvo žinomi, užtat ir vardų neturėjo arba jie vadinosi kitais vardais.

Beveik visi Lietuvoje aptikti grybai, išskyrus vieną kitą rūšį, mokslui jau buvo žinomi ir jie turėjo ir turi lotynišką vardą. Kelių rūšių grybų pavyko aptikti apskritai pirmą kartą ir mokslo pasaulyje jie nebuvo žinomi. Tos rūšys taip pat įrašytos  minimoje knygoje.

Pagal mūsų susitarimą, grybus, turinčius lotynišką pavadinimą, būtinai reikia įvardinti ir lietuvišku vardu.
Žmonės kai kuriuos diskomicetus, ypač didesnius, buvo pastebėję ir anksčiau ir jiems buvo suteikę lietuviškus pavadinimus. Tai ir žaliagrybis, skiauterytė, gelsvuolė, sukutis, grybliežuvis.  Man reikėjo tik pasidomėti įvairiuose šaltiniuose, kokius pavadinimus šiems grybams žmonės buvo sukūrę. Tie pavadinimai dažniausiai ir paliekami, nebent atsiranda painiava, kai tuo pačiu vardu vadinami keli skirtingi grybai. Pavyzdžiui, GEOGLOSSUM genties grybas lietuviškai vadintas kelmene. Paaiškėjo, kad kelmene vadinami ir kitų genčių grybai. Taigi rengiant knygą Geoglossum genčiai reikėjo surasti kitą vardą.

Pasitarnavo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, mūsų terminijos pradininko, raštai. Jis šį grybą savo rankraščiuose pavadino ŽEMLIELYS (vertimas iš genties vardų graikų ir vokiečių kalbomis, „žemė + liežuvis“; grybo vaisiakūniai auga ant dirvožemio ir turi buožės arba liežuvio formą). Tokį pavadinimą šiam grybui ir palikome. Ir tokių seniau sukurtų vardų išsiaiškinome nemažai. Pateikdami juos knygoje, nurodėme ir šaltinius,  iš kurių jie paimti.

O tie, kurie anksčiau Lietuvoje nebuvo žinomi ir dėl to neturėjo lietuviško vardo?

Tiems grybams vardus kūrėme. Vardai kuriami gana įvairiai. Pavyzdžiui, grybui gali būti suteiktas sulietuvintas lotyniškas vardas. Tai vienas paprasčiausių pavadinimo kūrimo būdų. Pavyzdžiui, yra lotyniškas genties pavadinimas MOLLISIA, tad lietuviškas jos pavadinimas MOLISIJA. Kita gentis – lotyniškai skamba MICROSCYPHA, lietuviškas pavadinimas MIKROSCIFA. Arba labai garsi grybų gentis SCLEROTINIA, tad ir lietuviškai ši gentis pavadinta SKLEROTINIJA. Kartais yra paprasčiau, kai lietuviškas pavadinimas atitinka mokslo pasaulyje naudojamą lotyniškąjį.
Tačiau nemažai daliai grybų genčių ir rūšių lietuviškus vardus teko sukurti kitokiu principu.  Pavyzdžiui, lotyniškąjį vardą galima išversti į lietuvių kalbą. Yra toks genties pavadinimas CIBORIA. Tas žodis reiškia tam tikrą taurę. Religinėms apeigoms naudojama taurė – kielikas. Tai grybų gentis tapo KIELIKIUKAS.

Dar vienas grybų lietuviško pavadinimų kūrimo būdas susijęs su grybų tam tikromis savybėmis. Dažniausiai pagal vaisiakūnių išvaizdą. Pavyzdžiui, gentis PSILACHNUM. Kadangi šios genties grybai turi taurelės formos vaisiakūnius, kurių paviršius baltai pūkuotas, grybas  buvo pavadintas PŪKAGRYBIU. Arba DUMONTINIA gentis pavadinta PLUKIATAURE. Kodėl sukurtas toks pavadinimas? Pasirodo, šie grybai auga ant plukių šakniastiebių.

Panašiai kuriami ir grybų rūšių vardai. Kad ir PŪKAGRYBIO (Psilachnum) gentis. Lietuvoje yra ne viena rūšis šios grybų genties. Pavyzdžiui, yra tokia tos genties rūšis Psilachnum acutum. Šie grybai auga ant vikšrių. Taigi lietuviškai ši rūšis buvo pavadinta vikšriniu pūkagrybiu. Taigi pavadinimas sukurtas pagal substratą, ant kurio tie grybai auga. Kita rūšis – viksvinis pūkagrybis, nes jis auga ant viksvų. Papartinis pūkagrybis – jis auga ant paparčių. Asiūklinis pūkagrybis – auga ant asiūklių. O rūšis Psilachnum lateritioalbum buvo pavadinta baltasis pūkagrybis, nes jo vaisiakūniai yra baltos spalvos. Taigi šiuo atveju pavadinimas sukurtas pagal spalvą. Kitas pavyzdys – Dumontinia tuberosa buvo pavadinta pavasarine plukiataure. Pavadinimui įtakos turėjo tai, kad ji auga pavasarį. Taigi ieškant lietuviškų pavadinimų aiškinamės, kas labiausiai tą grybą išskiria iš kitų. Lietuviškų vardų kūrimas nėra lengvas procesas, bet ir praktikos yra daugiau negu anksčiau.

Kai sukuriamas genties vardas, kuriami tai genčiai priklausančių rūšių vardai, toliau galima kurti šeimų, eilių ar klasių pavadinimus, pridedant atitinkamas priesagas ir galūnes.

Pasinaudosiu, kad kalbuosi su mikologu, ir paprašysiu bent trumpai apibūdinti, kuo įdomus grybų pasaulis ir kas tai per gyvybės forma?

Grybai – atskira grybų karalystė, kuri žmonėms nėra visai suprantama, nes didelė dalis grybų yra slapukai. Jie slepiasi, neparodo viso savo kūno. Didelės dalies grybų kūnas yra sudarytas iš grybienos, kuri yra tam tikrame substrate: augalų dalyse, dirvožemyje. Ir tos grybienos plika akimi negali pamatyti. Nebent tai būtų labai vešli grybiena ant medienos, ant lapų. Grybiena yra pagrindinis kūnas, kuris maitinasi, auga, plečiasi ir kuris žmogui yra labai paslaptingas. Tik tada, kai jis pradeda formuoti vaisiakūnius, mes juos pamatome. Ir tai vyksta gana netikėtai. Jie pasirodo tik tam tikru metu ir paprastai ilgai nebūna. Atėjęs ne tuo laiku į tą vietą jų ir nepamatysi, nes jų vaisiakūniai arba bus dar neišsivystę arba jau sunykę.

Tyrinėjant grybus reikia ir sėkmės, nes jų reikia ieškoti. Yra tokie smiltyniniai ausūniai. Jie auga tik pajūrio kopose. Ir juos galima rasti Kuršių nerijoje. Ne vieną sykį jų ieškojau, bet vis nerasdavau. Pasisekė rudenį, kai kopų smėlis gavo daug lietaus.  Jau buvau nusivylęs, kad jų nerasiu, tad juos aptikęs labai apsidžiaugiau.

Grybų pasaulis, palyginti su gyvūnais ar augalais, yra mažai tyrinėtas, tad visada yra tam tikrų atradimų. Yra paskaičiuota, kad kiekvienais metais mikologai nustato apie 1–2 tūkstančius naujų grybų rūšių.  Dabar žinoma apie 150 tūkstančių grybų rūšių. Manoma, kad jų gali būti daugiau milijono. Kiti sako, kad gali būti apie 4–5 milijonus grybų rūšių.
Taigi ir man pavyko atrasti vieną kitą ir aprašyti.

Grybai yra tam tikra gyvybės forma, kuri šiek tiek primena augalus. Jie auga neribotai. Grybiena, kaip ir augalų šaknys, kiek turi maisto medžiagų, tiek ir auga. Jų dydžiai skirtingi. Gyvūnai yra tam tikro dydžio. Tos pačios rūšies gyvūnai dydžiu vienas nuo kito labai nesiskiria.

Grybai, kaip ir dalis augalų, dauginasi sporomis.  Tai tokie grybų panašumai su augalais. Tačiau yra panašumų ir su gyvūnais. Jie nevykdo fotosintezės, kas būdinga augalams. Neturi chlorofilo. Kaip ir gyvūnai ląstelių sienelėse turi chitino. Grybai tarsi tarpinė gyvybės forma tarp augalų ir gyvūnų.

Paminėjote, kad suradote kelias grybų rūšis, kurios dar nebuvo žinomos. Tai kokius grybus Jums pavyko atrasti ir kaip yra su jų vardais mokslo pasaulyje?

Būdamas aspirantu ant baltalksnio (Alnus incana) nukritusių kankorėžėlių Plungės rajone pastebėjau 0,2–0,3 mm dydžio trumpakočius taurės formos vaisiakūnius. Kartu su mano mokslinio darbo vadovu, žinomu Estijos mikologu dr. Ainu Raitviru (Ain Raitviir), nustatėme, kad tai nauja mokslui diskomicetų Crocicreas genties rūšis ir suteikėme jai mokslinį vardą C. alnifructum. Lietuviškai ji buvo užvardinta alksnine tauryte.

Vėliau Viešvilės valstybiniame rezervate ant karklavijo (Solanum dulcamara) negyvų stiebų drėgnoje ežero pakrantėje aptikau 0,2–1,2 mm dydžio vaisiakūnių. Laboratorijoje juos ištyriau mikroskopu, paaiškėjo, kad tokių grybų dar nėra aprašyta mokslinėje literatūroje. Tuomet buvo paskelbta nauja mokslui rūšis Mollisia solani, kuriai vėliau suteiktas lietuviškas vardas – karklavijinė molisija.

Dar vieną naują mokslui grybą aptikau diskomiceto rausvosios orbilijos (Orbilia eucalypti) vaisiakūniuose Jonavos rajone. Pasirodo, kad tai buvo parazitinis grybas, kurio grybiena ir aukšliai su aukšliasporėmis vystėsi kito grybo gyvuose vaisiakūniuose. Remiantis mikroskopinių tyrimų medžiaga kartu su kolega Hans-Otto Baral‘u iš Vokietijos aprašėme naują rūšį Helicogonium fusisporum, kurią lietuviškai pavadinau verpsčiasporiu helikogoniu.

Kada ir kaip Jus paviliojo grybų pasaulis?

Kadangi studijavau biologiją tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute,  būdamas studentu įsidarbinau  Botanikos institute. Dirbau Floros ir geobotanikos laboratorijoje. Floristai važinėjo į ekspedicijas ir man tai labai patiko. Man patinka keliauti, patinka būti gamtoje, pažinti augalus. Taip susiklostė, kad po studijų mane pakvietė į Mikologijos laboratoriją. Iki to laiko grybais nesidomėjau. Mikologija mane sudomino keliais dalykais. Pirmiausia, kad tai mažai tyrinėta sritis. Kita priežastis, kad galėsiu važinėti į ekspedicijas, būti gamtoje, ieškoti grybų ir jų buveinių. Ir ieškoti tokių grybų, kuriuos mažai kas žino.

Be abejo, buvo ir neramu, ar man pasiseks. Mane drąsino daktaras Vincentas Urbonas ir daktaras  Ainas Raitviras, tad įstojau į aspirantūrą (dabar doktorantūra) ir nuo 1987 metų labai rimtai pasinėriau į mikologiją. Ir iki šiol šioje srityje dirbu. Ir juo toliau, tuo įdomiau. Man mikologija tapo ir pomėgiu, ir profesija.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
 
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dziuljeta-maskuliuniene-%E2%80%9Ekoks-zodis-toks-ir-pasaulis%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-zubaitiene-siandien-reikia-siek-tiek-kito-priejimo-prie-mokinio-ir-studento-nes-taisykle-taip-reikia-nebegalioja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kurybiniam-konkursui-%E2%80%9Elietuviskos-istorijos-pasakojimai-apie-kalba%E2%80%9C-pasibaigus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/roma-bonckute-daukanto-tekstai-%E2%80%93-tarsi-lietuviu-biblija-kuri-metams-begant-turi-buti-is-naujo-paaiskinama
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-kozeniauskiene-savo-svajoniu-perspektyvoje-lietuviu-kalba-noriu-regeti-kaip-kulturos-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/profesoriui-kazimierui-romualdui-zuperkai-iteikta-premija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/meilute-ramoniene-apie-lietuviskas-pavardes-lietuviu-kalbos-mokyma-lietuvybe-diasporose-ir-tarmes-lietuvos-miestuose
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-romualdas-zuperka-%E2%80%93-petro-buteno-ir-aleksandros-kazickienes-atminimo-premijos-laureatas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lingvistikos-eruditas-%E2%80%93-valerijus-cekmonas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-kalediene-kalbos-atmainos-ir-laisve--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-lietuviu-kalbos-sklaida-%E2%80%93-pociunelieciu-prioritetas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/steponas-algirdas-dackevicius-rasykime-taip-kad-musu-seneliai-ir-tevai-suprastu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-ivaskeviciene-ukmergeje-nesibaigianti-kalbos-svente-kuria-kuria-didele-komanda
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ausrine-rinkeviciene-pandemija-siaulieciu-neisgasdino-%E2%80%93-lietuviu-kalbos-dienos-paminetos-ivairiais-ir-turiningais-renginiais-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-smetoniene-ar-lietuviu-kalba-yra-vertybe

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ruta-serelyte-kaip-siandien-plaka-kalbos-sirdis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-jautakiene-jautake-darykim-visi-ir-kazkas-pasidarys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daina-siekstelyte-valkeriene-esu-uz-lietuviu-kalbos-norminima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ivyko-ketvirtoji-lietuviu-kalbos-draugijos-viktorina
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/andrius-utka-jei-rupinsimes-savo-kalbos-skaitmenizacija--yra-vilties-kad-ir-ateityje-lietuviu-kalba-isliks-svarbi-tiek-mums-tiek-pasauliui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/minint-spaudos-atgavimo-knygos-ir-kalbos-diena-apdovanoti-lietuviu-kalbos-puoseletoja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-keiciasi-ir-niekada-ji-nebus-tokia-kokia-buvo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/egle-zurauskaite-musu-politikai-debatu-metu-yra-mandagiai-nemandagus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/loreta-vilkiene-lietuviu-kalbos-ateitis-priklauso-ne-nuo-pacios-kalbos-o-nuo-musu-%E2%80%93-kalbetoju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inga-hilbig-mano-interesas-nera-tik-mokslinis-bet-ir-%E2%80%93-padeti-seimoms-daryti-mokslo-ziniomis-gristus-sprendimus-del-savo-vaiku-kalbu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/egidijus-uksas-apie-kalbos-kulturos-ugdyma-dabarties-mokykloje-galiu-pasakyti-%E2%80%93-skurdoka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ruta-kazlauskaite-lietuviu-kalbos-stiprybe-priklauso-tik-nuo-zmoniu-samoningumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gintare-judzentyte-sinkuniene-dziugina-kad-remiami-ivairus-tyrimai-ir-didelis-demesys-skiriamas-lietuviu-kalbos-atmainoms

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/uzsienio-lietuviai-varzesi-lietuviu-kalbos-dienu-viktorinoje 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienu-sostine-%E2%80%93-apie-kalba--ukmerges-krasta-ir-jo-zmones-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienu-renginiai-alytaus-rajono-savivaldybeje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienu-renginiai-birzu-rajono-savivaldybeje

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-racis-%E2%80%93-tobulas-enciklopediju-variklis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimo-ir-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-komisija-lietuviu-kalba-%E2%80%93-pagrindinis-rysio-su-lietuva-islaikymo-veiksnys

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-lubiene-priklausau-tai-grupei-mokslininku-kurie-sneka-ne-apie-tarmiu-nykima-o-apie-ju-kaita
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turtinga-kalba-%E2%80%93-turtingas-as

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lilija-bruckiene-gimtoji-lietuviu-kalba-labiau-panasi-i-pasaku-podukra
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-keraitiene-kalbos-sistemos-mokymui--integracija--padare-neigiama-itaka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-tamulioniene-issprendus-sudetingus-idn-sistemos-diegimo-klausimus-pagrindine-problema-isliko-zmoniu-iprotis-rasyti-sveplai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-svepluodami-internete-netampame-europieciais-tik-parodome-nepagarba-sau-ir-savo-gimtajai-kalbai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-varenos-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurga-dzikaite-imamasi-keisti-tai-kas-net-nera-bent-karta-igyvendinta-nuo-pradzios-ir-pabaigos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rokiskenai-zino-lietuviu-kalba-%E2%80%93-lietuvos-kodas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-akmenes-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-silales-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-leonaviciene-per-kalba-ir-kalbas-kuriame-savo-tapatybe 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-skuodo-rajone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/apie-lietuviu-kalba-ir-lietuvybe-sakartvele
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/meile-ir-pagarba-lietuviu-kalbai-ugdo-virtuali-lituanistine-italijos-mokykla

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-ignalinos-rajone-%E2%80%93-2020-metu-lietuviu-kalbos-dienu-sostineje

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kedainiai-turi-savo-vardyno-specialista-%E2%80%93-ryta-tamasauska​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-siauliu-rajone

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-tebuna-sios-dienos-j-biliuno-%E2%80%9Elaimes-ziburio%E2%80%9C-sviesa-ir-prasme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/metu-zodzio-ir-metu-posakio-rinkimai-nugalejo-melagiena-kauke-ir-knygnesiu-tautos-nesustabdysi!
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-gyvena-zmonese-keiciasi-kartu-su-zmonemis-klesti-ar-nyksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gimtosios-kalbos-diena-%E2%80%93-%E2%80%9Eguglinimas%E2%80%9C-ir-%E2%80%9Eemoji%E2%80%9C-tampa-musu-kalbos-dalimi-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-birute-goberiene-skyriaus-tradicijos-%E2%80%93-is-panevezio-krasto-kile-kalbininkai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kedainiai-lietuviu-kalbos-dienoms-nusiteike-optimistiskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ukmerge-%E2%80%93-lietuviu-kalbos-dienu-sostine-2021
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/keliaukime-lietuviu-kalbos-dienu-keliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-siulo-neskubeti-keisti-baltarusijos-pavadinimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimgaudas-simukauskas-tarmes-kaip-ir-kalba-yra-gyvos-todel-nesikeisti-negali
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-susitiko-su-ukrainos-valstybines-kalbos-apsaugos-komisaru
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-manau-placiose-lietuviu-kalbos-programose-per-daug-kalbos-temu-ir-akademiskumo

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-leonaviciene-teigimas-kad-lietuviu-kalba-sunkiai-ismokstama-%E2%80%93-mitas-kuri-mes-patys-kuriame
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inga-strungyte-liugiene-man-idomu-viename-tyrime-sujungti-istorini-ir-konfesini-konteksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-be-kalbos-skaitmenizacijos-jonas-jablonskis-pasiliks-xx-amziuje​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-jonas-jablonskis-is-arti-ir-toli-rekonstrukcijos-ir-aktualizacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/skirmantas-valentas-valstybine-kalba-yra-valstybes-jungtis-galbut-netgi-stipriausia-jungtis-is-visu-kitu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kartvele-sophio-tabatadze-lietuviu-kalba-apverte-mano-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-palionis-%E2%80%9Ekalba-reikia-tobulinti-palaipsniui--ne-suoliais%E2%80%9C​

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-kalbinius-pokycius-lemia-pats-gyvenimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rasuole-vladarskiene-viesosios-kalbos-normas-as-prilyginciau-teises-normoms-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-zemaiciu-tarme-ar-kalba-yra-atskira-kalbine-sistema
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/roma-bonckute-motiejaus-valanciaus-iliustruotas-rankrastinis-giesmynas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nuotoliniu-budu-lietuviu-kalbos-mokosi-ir-18-meciai-ir-80-meciai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-negalima-kalbos-kaip-kokios-prekes-mesti-i-akla-nevaldoma-liberalia-rinka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilniaus-universiteto-lietuviu-kalbos-katedra-svencia-80-meti​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kuria-virtualu-susitikimu-asistenta-lietuviu-kalbai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/su-lietuviu-kalba-bus-viskas-gerai--auga-musu-samoningumas-ir-saviverte--kalba-moderneja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/tomas-biciunas-kalboje-uzkoduota-musu-istorija-mentalitetas-tapatybe​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-beliokaite-turime-saugoti-savo-kalba-vardan-pacios-tautos-ir-valstybes-islikimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalba-padeje-saugoti-vilkaviskio-krasto-knygnesiai​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-buga-%E2%80%93-zmogus-kuris-suprato-kalbos-senove
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimas-patvirtino-lietuviu-kalbos-pletros-skaitmenineje-terpeje-gaires
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algirdas-matulevicius-reformacija-prusijos-hercogas-(kunigaikstis)-albrechtas-brandenburgietis-ir-martyno-mazvydo-500-osios-metines
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksos-poziuris-bei-siekis-aktualus-ir-siandien

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-lankesi-silales-rajono-savivaldybeje-​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ivyko-lietuviu-kalbos-draugijos-xx-suvaziavimas​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-narbutas-aukstesne-saviverte-priklauso-ne-nuo-tautos-gausumo-o-nuo-issilavinimo-ir-talento
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-ulcinaite-mikalojaus-dauksos-idejos-ir-bendrine-kalba 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/isrinkite-graziausia-upes-ar-upelio-pavadinima
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksa-ir-jo-darbu-atminima-saugo-ir-puoseleja-biblioteka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-rastijos-kurejui-mikalojui-dauksai-skirtame-renginyje-ir-savivaldybeje-lankesi-vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ignalinoje-tesiami-lietuviu-kalbos-dienu-sostines-renginiai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-startavo-klaipedoje-nuo-mazvydo-iki-valstybines-kalbos
https://www.manokrastas.lt


Reklama