„Palemonas“ – originalus lietuviškas šriftas, skirtas plačiajai visuomenei ir lituanistikos mokslo reikmėms

Šrifto kūrimo grupės vadovas dr. Vladas Tumasonis

Taip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) interneto svetainėje apibūdinamas lietuvių mokslininkų sukurtas šriftas.

Lietuviško šrifto idėją pagimdė poreikis

„Dar buvau tik apšilusi kojas VLKK, kai su idėja pas mus atėjo Vilniaus universiteto mokslininkai doc. dr. Vladas Tumasonis, dr. Mindaugas Strockis, doc. dr. Petras Skirmantas ir prof. Albertas Gurskas (iš Vilniaus dailės akademijos). Tuomet kalbėjome apie bazinį lietuvišką šriftą, kokį profesoriaus tėtis buvo sukūręs tarpukario Lietuvoje. Tai ne šiaip patriotinės užmačios (nors, neslėpsiu, ir ši mintis kirbėjo širdyje), bet ir praktiniai dalykai. Profesorius su kolegomis labai aiškiai mums parodė, kuo blogi kompiuteriuose įdiegti šriftai, kaip jie „ėda“ mūsų akis, kaip mes nematome raidės, tik vieną bendrą žodžio paveiksliuką, todėl skaitome vis labiau klysdami. Gal todėl taip prastėja mokinių skaitymo įgūdžiai?! Be to, išaiškėjo dar viena problema – senųjų raštų ir tarminių tekstų publikavimo sunkumai, pasirodė, kad kiekvienam leidiniui kuriamas vis kitas šriftas, naudojamos kombinuotos raidės, kurios yra tikras vargas leidykloms. Vadinasi, jau linkstame prie unikalaus lietuviško šrifto idėjos, kur savo vietą rastų senųjų raštų ir dialektologiniai ženklai. Taigi idėja buvo puiki, ją įgyvendinti buvo pasiryžę savo srities profesionalai, kas beliko VLKK – tik skirti darbams pinigėlių. V. Tumasonis subūrė darbo grupę, kurioje, be jau minėtų žmonių, dirbo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Laima Grumadienė ir dr. Onutė Aleknavičienė, tad darbai prasidėjo. Šio projekto kuratorė buvo Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė. Jos rūpesčiu darbas vyko sklandžiai, Aistė užgesindavo visus kilusius gaisrus, – apie lietuviško šrifto idėjos atsiradimą ir įgyvendinimą pasakoja prof. dr. Irena Smetonienė, tuo metu dirbusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke. – Eksperimentinė Palemono šrifto versija visuomenei pateikta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio proga, pristatyta LR Seimo specialiame renginyje. Savo idėją ir jos įgyvendinimą darbo grupė aprašė knygoje „Lituanistinis šriftas Palemonas“, skaitytojus pasiekusioje 2005 metais.“

Prof. dr. Irena Smetonienė

„Vienas svarbiausių motyvų, skatinusių kurti lituanistinį šriftą, – ženklų aibė, t. y. jų rinkinys, arba inventorius. Rašmenų įvairovė ir poreikis priklauso ne vien nuo kalbos, bet ir nuo teksto pobūdžio. Didžiuma masinės paskirties tekstų išsiverčia be specialiųjų ženklų – jiems visiškai pakanka tų įprastinių raidžių, kurios surašytos pirmokų abėcėlėje. Mokslo reikalams reikia įvairių specialiųjų ženklų: vienokių matematikai, kitokių chemijai, dar kitokių lituanistikai. Filologijai reikia daug daugiau grafinių ženklų nei kitiems mokslams: seniesiems raštams publikuoti originalia autoriaus rašyba, tarmių tekstams transkribuoti, indoeuropeistų bei baltistų rekonstruotoms formoms fiksuoti. Vien seniesiems raštams reikia kelių tos pačios raidės variantų. Transkribuojant tarmių tekstus pagal vieną sistemą vartojami vienokie ženklai, pagal kitą – kitokie. Tos sistemos senesnės ir naujesnės, konservatyvesnės ir lojalesnės, tačiau realiai egzistavusios ir egzistuojančios, todėl jų ženklų prisireikia tiek dabar rengiant tarmių tekstus, tiek remiantis anksčiau užrašytais. Taigi pagrindinė Palemono atsiradimo priežastis – specialiųjų lingvistinių ženklų poreikis, – motyvus, paskatinusius imtis kurti lietuvišką šriftą vardija kūrybinės grupės vadovas dr. Vladas Tumasonis. –
Nė vienas iš egzistuojančių šriftų netenkino lituanistų, nes neturėjo reikiamo ženklų rinkinio. Lietuvai buvo būtina kurti savo originalų šriftą. Tą reikėjo įrodinėti įvairiausioms institucijoms (kam naujo šrifto, jei jų yra šimtai?). Malonu prisiminti ir pasidžiaugti, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (tuometinė pirmininkė Irena Smetonienė) suprato šrifto svarbą lietuvybės sklaidai ir parėmė šrifto kūrimą.“

Palemono kūrimas

„Kurdami lietuvišką šriftą darbus buvome pasiskirstę maždaug pagal savo profilį. O. Aleknavičienė, L. Grumadienė ir P. Skirmantas iš visų šaltinių (transkribuotų tarminių tekstų, senųjų raštų, lingvistikos knygų ir žurnalų, rankraščių ir pan.) rinko ir sistemingai surašinėjo vartojamus rašmenis (specialiuosius ženklus). Jų juk buvo daugiau nei 4 tūkstančiai. Prof. A. Gurskas buvo šrifto dizaineris – piešė šrifto ženklus. Palemono šrifto stilius artimas XV amžiaus italų šriftams. Santykis tarp raidžių storųjų ir plonųjų elementų, siaurų ir plačių raidžių sukuria teksto šviesumo įspūdį. Atsižvelgiama į lietuvių kalbos ypatybes. M. Strockis dizainerio nupieštus ženklų vaizdus perkeldavo į kompiuterinį šriftą. Kadangi kiekvieną šriftą būtina įvardinti, Mindaugas Strockis pasiūlė, kad mūsų kuriamas šriftas būtų pavadintas Palemono vardu. Pasak vienos iš legendinių lietuvių kilmės teorijų, Lietuvos kunigaikščių pirmtaku buvęs Romos didikas Palemonas, su šeima ir valdiniais atplaukęs į Lietuvą ir įsikūręs prie Nemuno, Jūros bei Dubysos. Palemono vardas keletą amžių buvo simbolis, siejantis Lietuvos valstybės istoriją su lotyniškąja Europos tradicija, – apie šrifto sukūrimą pasakoja projektui vadovavęs dr. V. Tumasonis. – Man pareiga buvo užkoduoti ženklus pagal visuotinai naudojamą Unikodo kodavimo sistemą ir testavo kuriamą šriftą.“

Dr.Vladas Tumasonis

Darbo grupės vadovas pažymi, kad darbas su šriftu (buvo juk kelios jo versijos – nuo pradinės iki išplėstinių ir atnaujintų) truko ne vienus metus. „Darbo grupė reguliariai (kas savaitė) rinkdavosi Lietuvių kalbos instituto rūmuose. Viską aptardavome ir sprendimus priimdavome kolegialiai. Susidraugavome, nors buvome skirtingi. Pirmasis iššūkis – šrifto panaudojimas knygoms spausdinti. Pirmoji knyga buvo pasaka vaikams „Lydekai paliepus“. Nepamenu leidyklos. Vėliau jis buvo pradėtas naudoti Lietuvių kalbos instituto publikacijose. Tikrose, kur joks šriftas netiko.

Ir dar. Kai kurie ženklai, vartojami lietuvių dialektologijoje, neturėjo Unikodo kodų. Buvo, taip sakant, nelegalai. Teikėme oficialius pasiūlymus Unikodo konsorciumui, kad reikiamiems ženklams būtų suteikti kodai. Teikėme net 3 siūlymus. Pirmajame buvo vienas ženklas (kombinacinis zigzagas, kuriuo labai apsidžiaugė vokiečių kalbininkai), antrajame „> 2, o trečiajame 14 ženklų (priėmė 12). Šitaip lietuvių dialektologų publikacijos patapo prieinamos visam pasauliui, – apie kūrybinius procesus pasakoja darbo grupės vadovas. – Čia gal verta paminėti ir lietuviškų kirčiuotų raidžių istoriją. Jų iš viso yra 68 – 34 didžiosios ir 34 mažosios. Unikodo kodų neturi 35 kirčiuotos raidės. Teikėme siūlymą suteikti joms Unikodo kodus net 3 kartus. Siūlymas buvo atmestas, argumentuojant, kad tokias kirčiuotas raides galima išreikšti kompozicine seka: pamatinė raidė+kirtis. Dėl to atsiranda papildomų problemų jas vizualizuojant (spausdinant ar parodant ekrane). Palemone jos išspręstos. Pateiktas pavyzdžio fragmentas tai iliustruoja.“

Palemonu surinktas kirčiuotas Žemaitės apsakymo „Marti“ fragmentas

– Niẽko nevei̇̃ksi, matušė̃le, rei̇̃k léisti JONÙKUI vèsti; tegul̃ i̇́eško mergõs sù gerà dalià… APSIMOKĖ́SIM šiek ti̇́ek skolàs… Negali̇̀ niẽkur nė̃ nósies iški̇̀šti, labiáusiai karčiamojè, kai̇̃p apstõs, vi̇́enas – palū́́kų, ki̇̀tas – šiẽno, pasė́lio; ki̇̀tas vė̃l, kai̇̃p vélnias, prisispýręs kamantinė̃s: „Kuomèt atidúosi? Kuomèt atidúosi?“, ródos, kàd niẽko daugiaũ nė̃ šnekė́ti nebemóka.
– Užtàt kõ válkiojies põ kar̃čiamas? – priki̇̀šo pati̇̀.
– Kažiñ kai̇̃p nenorė́tumei ei̇̃ti, bèt kai̇̃p apstõs miestè, tai̇̃ nemi̇̀tęs turi̇̀ vèsties añt pùskvortės. Bepigù dár, kàd tõ užtèktų. Tàs priẽ tõ, tàs priẽ tõ, bevéizint į̇̃ keli̇̀s bùtelius ĮVÃRĘ, õ kai̇̃p pasiger̃s – tikri̇̀ velniai̇̃: įmanýtų suplė́šyti ùž tàs biẽso skolàs… Atidúosiu gyvẽnimą, tesiži̇̀no vai̇̃kas, tegul̃ mokė́sis, niẽkur nebesiki̇̀šiu.
– Kai̇̃pgis, kai̇̃pgis, tõ betrū̃ko! Atidúok vi̇̀ską, paskui̇̃ vai̇̃kas bevadžiõs mùs ùž čiuprõs! Àš nedúosiu, neužléisiu, kõl ti̇̀k gyvà! – šaũkė pati̇̀, kaskar̃t didžiaũ įniršdamà. – Nepadúosiu sámčio, nenóriu poniõs añt sàvo galvõs, àš neméilysiu ką́snio i̇̀š marčiõs rañkų, tõ nebùs, neprašaũ!

Eksperimentinė Palemono šrifto versija visuomenei pateikta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio proga. Nuo 2004-ųjų gegužės ji skelbiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje www.vlkk.lt. Čia skelbiamos ir naujausios išplėstinės šrifto versijos.

Tačiau, kaip teigia V. Tumasonis, kūrėjai savo kūriniu nėra iki galo patenkinti. „Mūsų Palemonas pagal dizainą skirtas popierinėms publikacijoms. Bet dabar populiarėja internetinės (t. y. ekraninės). Tai visai kitokia terpė. Ir joje Palemonas atrodo gal prasčiau. Žinoma, vartotojas gali rinktis: ar Palemonas gražus (atspausdintas), bet ekrane labiau vargina, ar Times New Romas atspausdintas arkliškas, bet ekrane nevargina akių. Turime svajonę sukurti Palemono versiją ekranui, vadinamąjį groteskinį šriftą. Tada ir ekrane nevargina, ir atspausdintas gražus. Bet neturime rėmėjų“, – sako Vladas Tumasonis.
Palemono šrifto ženklai

„Palemono ženklų aibė susideda iš kelių poaibių: 1) įprastinių raidžių; 2) lietuviškų kirčiuotų raidžių; 3) lituanistinių rašmenų; 4) graikų abėcėlės; 5) kirilikos; 6) skaitmenų; 7) simbolių. Didžiausią aibės dalį sudaro lietuvių filologijoje vartojami specialieji rašmenys: 1) tarmių fonetinės transkripcijos; 2) senųjų raštų; 3) baltistikos ir indoeuropeistikos, – šrifto ženklus pristato V. Tumasonis. – Dar galima ir kitokia klasifikacija. Palemone yra visi lotynų abėcėlės rašmenys, esantys kodavimo lentelėse Windows-1252 (Latin 1) ir Windows-1257 (Baltic), Unikodo standarto numatyta senosios ir naujosios graikų kalbos abėcėlė bei kirilika, skirta tiek senųjų, tiek dabartinių šią abėcėlę vartojančių kalbų rašybai. Į Palemoną įtráukta ir apie 2 900 specialiųjų ženklų, užkoduotų Privačiojoje srityje. Juos galima išreikšti ir kompozicinėmis sekomis: raidė+diakritikas. Iš viso Palemone šiuo metu yra apie 4 600 rašmenų. Jų inventorius sudarytas atlikus išsamią senųjų lietuviškų raštų ir transkribuotų tarminių tekstų analizę, pervertus daugybę lingvistikos knygų bei žurnalų, atsižvelgus į baltistų ir indoeuropeistų poreikius. Taigi dabar Lietuvos kalbininkai visam pasauliui gali skelbti savo darbus spausdintine arba elektronine (internete) forma.“

Palemonas skiriasi nuo kitų šriftų ženklų rinkiniu. Šia prasme jis yra unikalus. Bet jį, be jokių problemų, įprasta tvarka jį gali naudoti ir plačioji visuomenė.
Kaip pažymi pašnekovas, rengdamas tekstą kompiuteriu (su Word'u, Notepad'u ar kt.), vartotojas gali pasirinkti (tik) šriftą, kuris yra kompiuteryje (konkrečiau Sistemos kataloge Fonts, ne Word'e). Windows sistemoje šiame kataloge Palemono tiesiog (dar) nėra. Todėl reikia specialiai jį įsidiegti, atsisiuntus iš VLKK tinklalapio (tai labai paprasta: instrukcija yra ten). www.vlkk.lt/media/public/file/Palemonas/Palemonas_knyga.pdf.
„Kuri nors Lietuvos atsakinga institucija galėtų kreiptis į Microsoft korporaciją su prašymu įtraukti Palemoną į Sistemą“,– siūlo šį šriftą kūrusios darbo grupės vadovas dr. Vladas Tamusonis.

Šriftą verta tobulinti

VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka.

„Be abejonės, lituanistinis šriftas Palemonas yra svarbus mūsų rašytinei kalbai – jį naudodami filologai ir leidyklos gali atvaizduoti visus kirčio ženklus, specialius fonetinius ir senovinius lietuviškus simbolius. Sveikinu komandą, kuri jį sukūrė. Dėl grožio tikriausiai neverta ginčytis, vieniems jis gražus ir gražesnis už kitus, kitiems – ne. Ar verta Palemoną toliau tobulinti? Sakyčiau, kad taip. Keičiasi technologijos, reikalavimai šriftams ir jų pritaikymo galimybės, todėl nesinorėtų lituanistinio šrifto palikti likimo valiai. Ką toliau reikėtų daryti? Reikėtų, kad ekspertai įvertintų galimų patobulinimų apimtį, dėl jų susitartų ir rastų būdus, kaip šį šriftą toliau tobulinti“, – teigia VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas, VDU doc. dr. Andrius Utka.

Parengė
Karolina Baltmiškė

Straipsnio iš straipsnių ciklo „Lietuvių kalbos aktualijos“ parengimas ir publikavimas paremtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuotos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšomis.

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turime-nesti-zinia-kad-lietuviskai-kalbeti-yra-ne-geda-o-garbe-