Vilija Vyzienė: labai patinka esperanto kalbos melodingas skambesys

Apie esperanto kalbą aš dar besimokydama vidurinėje mokykloje išgirdau iš tėčio Voldemaro Klyvio. Jis praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje baigė mokytojos Mildos Petrylienės vedamus esperanto kalbos kursus ir jau kelerius metus lankė esperantininkų klubą Klaipėdos kultūros namuose.

Tėvelio paskatinta aš, mokydamasi devintoje klasėje, 1968 metais ten pat pradėjau lankyti esperanto kalbos kursus ir gavau pirmuosius esperanto kalbos pagrindus.

Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į Kauno politechnikos institutą ir nuo esperanto kalbos kiek nutolau. Atostogaudama Šventojoje lietingą 1981 metų rugpjūtį vėl susidomėjau esperanto kalba, susiradau esperanto kalbos vadovėlį, žodyną, kitos literatūros ir savarankiškai toliau lavinau šios kalbos įgūdžius.

Vėliau ėmiau lankyti Vilniaus esperantininkų klubą Respublikiniuose profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno. Tuo metu esperantininkų klubui vadovavo šviesaus atminimo Adomas Vaitilavičius. Prenumeravau esperantiškus žurnalus, skaičiau grožinę literatūrą esperanto kalba. Paskelbiau savo adresą viename iš žurnalų ir netrukus sulaukiau nemažai laiškų iš įvairių užsienio šalių. Pradėjau susirašinėti su esperantininkais iš Čekoslovakijos, Bulgarijos, Vokietijos, Latvijos, kitų šalių. Atsivėrė vartai į pasaulį. Pamenu, kad patį pirmąjį labai mane pradžiuginusį laišką esperanto kalba 1989 metais gavau iš Brazilijos, San Paulo.

Esperanto kalba man yra ir pomėgis, ir naujo pažinimo pagrindas. Labai patinka esperanto kalbos melodingas skambesys, logiška žodžių konstrukcija, kalbos universalumas. Esperantininkų renginiuose ir užsienio kelionėse susipažinau su įdomiais žmonėmis, su kitų šalių kultūra ir tradicijomis.

Dalyvavau keliose Baltijos esperantininkų stovyklose, Zamenhofo dienose Kaune, Baltijos esperantininkų dienose Birštone 2016 metais. Nepamirštami įspūdžiai iš dalyvavimo pasauliniuose esperantininkų kongresuose Prahoje, Valensijoje, Berlyne, Vilniuje. Labiausiai man įsiminė pasaulinis esperantininkų kongresas Monpeljė 1998 metais.
Mano namuose esperanto kalba skamba dažnai, nes mano tėtis iki šiol nepraleidžia Radio Vatikana-Esperanto radijo laidų.

Gražių frazių ir žodžių esperanto kalboje yra nemažai, pavyzdžiui „elefanto“ – „dramblys“. Vienas iš neseniai išgirstų prasmingų posakių „Sano ne estas ĉio, sed sen sano ĉio estas nenio“ – „Sveikata nėra viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas“.

Vilija Vyzienė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero-(tesinys)
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-ruzauskiene-man-patinka-esperantininku-veikla-ir-su-ja-susije-nauji-pazinimai-bei-atradimai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-zuromskiene-kiekvienas-esperantiskas-sakinys-yra-tarsi-poezija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-dovidaviciute-esperantininku-judejimas-yra-zymiai-daugiau-nei-tik-kalbos-igudziu-tobulinimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-pazereckiene-esperanto-man-kaip-pirmoji-meile-%E2%80%93-miela-sviesi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-katinaite-esperanto-%E2%80%93-tiesiog-nuostabios-akimirkos