NAUJIENOS

Povilas Jegorovas: esperanto – kalba yra reikalinga lygiateisiam ir demokratiškam bendravimui


Miestas:
Tikriausiai daugeliui žinoma, kad vienos populiariausių dirbtinių kalbų pasaulyje – esperanto – sukūrimas siejasi su Lietuva. Teigiama, kad dabar šia kalba susikalba milijonai pasaulio gyventojų. Tad šis skyrelis skiriamas tiems, kam įdomi esperanto kalba ir jos teikiamos galimybės bei esperantininkų veikla Lietuvoje ir užsienyje.
Mūsų šalyje gyvenančius esperantininkus vienija jau šimtmetį atšventusi Lietuvos esperantininkų sąjunga. Kalbiname šios sąjungos valdybos pirmininką Povilą Jegorovą. Esperanto kalbą išmokau 1970 metais, mokydamasis Molėtų vidurinėje internatinėje mokykloje. Mokytojas Balys Matiukas organizavo esperanto kalbos fakultatyvą, kuriame ir mokiausi šios kalbos“, – sako Povilas Jegorovas.

 Gerbiamas Povilai, kas per kalba yra esperanto?

Žymūs mąstytojai jau nuo Viduramžių svajojo ir kūrė tarptautines kalbas. Tarptautinės kalbos poreikis visada egzistavo ir tebeegzistuoja ir šiais laikais. Jų iki šios dienos yra sukurta jau apie 1000. Tačiau tik viena tarptautinė ( kai kas vadina planinė ) esperanto kalba prigijo, paplito ir visiškai prilygsta nacionalinėms kalboms visomis savo savybėmis.
Tarptautinės esperanto kalbos pradmenis paskelbė žymiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris ZAMENHOFAS 1887 metais Varšuvoje. Mano nuomone, ši kalba prigijo ir dėl to, kad ji savo sandara, struktūra ir savybėmis yra mažiausiai nutolusi nuo nacionalinių kalbų. Joje nėra nieko iš tikrųjų sugalvoto, ko nebūtų nacionalinėse kalbose. Visi kalbos elementai – leksika, gramatika, sintaksė ir pan. yra paimti iš nacionalinių kalbų. Todėl ši kalba yra „dirbtinė“ tik labai sąlygiškai. Palyginimui būtų galima pateikti literatūrinę lietuvių kalbą ir tarmes. Literatūrinė kalba tarmių atžvilgiu būtų šiek tiek dirbtinė. Tarptautinės kalbos idėja yra labai paprasta ir suprantama. Tokia kalba yra reikalinga lygiateisiam ir demokratiškam bendravimui tarp įvairių tautų įvairiakalbių žmonių. Ši kalba turėtų būti vienodai sava ir vienodai svetima visiems. Tokiu būdu, tos didžiosios tautos su savo labiausiai paplitusiomis kalbomis neturėtų jokių privilegijų, palyginti, su mažesnėmis tautomis ir jų ne tiek pasaulyje paplitusiomis kalbomis. Šiuo metu esperanto kalba yra išsivysčiusi iki tokio lygio, kad ji gali būti naudojama ir realiai yra naudojama visose gyvenimo srityse – ir literatūroje, ir mene, ir moksle, ir turizme, ir buityje ir t.t. Jos terminija prilygsta nacionalinėms kalboms.
Pasaulyje yra keli milijonai esperantininkų, yra daug įvairių tarptautinių esperantininkų organizacijų. Pasaulinė esperantininkų bendruomenė jau egzistuoja kaip savotiška visame pasaulyje besidriekianti „valstybė“ su visais jos atributais.

Pristatykite Lietuvos esperantininkų sąjungą:  kada ji įkurta, kiek narių jungia, kokie tarptautiniai ryšiai.
 
Esperanto kalba Lietuvoje prigijo praėjus vos keliems metams po jos paskelbimo. Jau 1890 metais prelatas Adomas JAKŠTAS – Aleksandras DAMBRAUSKAS Tilžėje išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams. 1909 metais Vilniuje ir Kauno atsirado aktyvios esperantininkų draugijos. Vos Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę 1918 metais jau kitais 1919 metais buvo įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir ilgametis vadovas buvo tas pats Aleksandras DAMBRAUSKAS. Taigi praeitais metais pažymėjome šios organizacijos 100-metį. 1940 m. mūsų organizacija kaip ir visos kitos buvo uždraustos.
 
Atsikūrė tik 1988 metais. Lietuvos esperantininkų sąjunga platina tarptautinę esperanto kalbą, skatina jos mokytis, užsiima leidybine veikla, organizuoja įvairius tarptautinius esperantininkų renginius ir pan. Taip pat mūsų tikslas yra populiarinti žinias apie Lietuvą pasaulyje panaudojant šią kalbą. Šiuo metu jos nariais yra apie 1000 asmenų, tačiau esperantininkų yra kelis kartus daugiau. Lietuvos esperantininkų sąjunga palaiko dalykinius ryšius ir bendradarbiauja su daugelio šalių analogiškomis, o taip pat ir tarptautinėmis organizacijomis. Kasmet dalyvaujame pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse ir daugelyje kitų tarptautinių esperantininkų renginių.
 
Lietuvos esperantininkų sąjunga yra viena aktyviausių nacionalinių esperantininkų organizacijų pasaulyje.

Šiek tiek apie pamokėles ir jas vedančią Gražiną ir kodėl naudinga mokėti esperanto.
 
Norėdami labiau supažindinti plačiąją visuomenę su tarptautine esperanto kalba ir esperantininkų veikla pradedame spausdinti esperanto kalbos pamokas. Jas ves Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos pedagogė Gražina OPULSKIENĖ. Ji yra Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja, esperantininke tapo 1992 metais, aplankė keliasdešimt pasaulio šalių, esperanto kalbą dėsto ne tik savoje gimnazijoje, bet tai darė ir užsienyje. Tokiu būdu, susipažinsite su esperanto kalbos pradmenimis ir jos pramoksite.

Taip pat bus nuolat skelbiama įvairi medžiaga iš esperantininkų veiklos Lietuvoje ir užsienio šalyse. Galėsite įsijungti į Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklą. Esperanto kalbą naudinga mokėti ne tik tam, kad galėtumėte užmegzti įvairių kontaktų su užsienio esperantininkais, skaityti literatūrą esperanto kalba, dalyvauti įvairiuose esperantininkų renginiuose ir pan. Ši kalba turi didelę propedeutinę reikšmę, t.y. mokant esperanto kalbą yra žymiai lengviau mokytis ir kitų nacionalinių kalbų.
 
Kalbino
Karolina Baltmiškė

Braškinis pyragas – tortas

Šviežių bulvių plokštainis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama