Ksaverija Dapkevičienė: esperanto kalba pravėrė langą į kitomis vertybėmis besivadovaujantį pasaulį

Esperanto kalba susidomėjau 1962 metais. Tada mokiausi Plungės aštuonmetėje mokykloje, o joje rusų kalbą dėstė mokytojas Rimkus. Jis mokėjo esperanto kalbą ir laiškais palaikė ryšius su Vakarų Europos šalių esperantininkais. Mokytojas ir mums, mokiniams, papasakojo apie galimybę susirašinėti su savo bendraamžiais iš kitų šalių, per naujus draugus pažinti kitas šalis, keistis atvirutėmis, pašto ženklais. Mokytojo bendraminčiai esperantininkai padėjo jam savo šalyse surasti panašaus amžiaus mokinių. Parašėme ir išsiuntėme pirmuosius laiškus ir netrukus gavome pirmuosius atsakymus bei atvirutes su nematytų miestų vaizdais.

Esperanto kalba pravėrė langą „geležinėje uždangoje“ į uždraustą, nepažįstamą, kitaip gyvenantį bei kitomis vertybėmis besivadovaujantį pasaulį. Naudojant dirbtinę kalbą atsivėrė kitų šalių, mietų ir žmonių pažinimo džiaugsmas.

Gerai prisimenu pirmąją kelionę į esperantininkų renginį, vykusį 1972 m. Lenkijoje. Tai buvo labai įdomus renginys: pažintys su naujais bendraminčiais dar labiau atvėrė pasaulį. Nepaisant to, kad buvau iškviesta į KGB pasiaiškinti, kodėl be leidimo dalyvavau viešame renginyje, išliko geriausi prisiminimai.

Metai po metų pasaulis laisvėjo ir dalyvauti esperantininkų renginiuose tapo nesudėtinga. Esperantininkų kongresai vyko Europos šalyse ir Vilniuje. Taip pat buvo rengiami susitikimai pagal profesiją, pvz. medicinos darbuotojų. Smagu dalyvauti kelių šimtų dalyvių susitikime, kurio dalyvius suartina naudojama bendra esperanto kalba, ir nebelieka atskirties dėl kalbos ar dėl priklausymo kitai tautai.

Man patinka frazė: Esperanto helpas kompreni aliajn – Esperanto padeda suprasti kitus.

Ksaverija Dapkevičienė