NAUJIENOS

Nijolė Žambaitė: esperanto atvėrė langą į daug įvairesnį pasaulį nei to meto pilka sovietinė kasdienybė


Miestas:
Nijolė Žambaitė – lietuvių ekonomistė, diplomatė, socialinių mokslų daktarė. Turi Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą. 1977–1979 m. buvo Ekonomikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1979 –1981 m. – Centrinio ekonomikos-matematikos instituto Maskvoje stažuotoja-tyrinėtoja. 1985–1992 m. – Ekonomikos instituto mokslinė bendradarbė, Aukščiausios Tarybos Ekonomikos komisijos patarėja.
1993–1994 m. buvo Tarptautinio Valiutos fondo atstovybės Lietuvoje patarėja, 1994–1998 m. – Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje ekonomikos patarėja, laikinoji reikalų patikėtinė.
1998–1999 m. – Užsienio reikalų ministerijos patarėja, Baltijos jūros valstybių tarybos ekonominės darbo grupės pirmininkė.
1999–2003 m. buvo Lietuvos ambasados JAV ministrė patarėja, 2003–2004 m. – URM Ekonomikos departamento patarėja strateginių ūkio šakų klausimais. 2004–2005 m. buvo Prezidento patarėja, 2005–2006 m. – URM ambasadorė ypatingiems pavedimams, laikinai ėjo Ekonominio saugumo politikos departamento direktorės pareigas.
2006–2011 m. – Lietuvos ambasadorė Belgijoje , 2007–2011 m. – kartu ir ambasadorė Liuksemburgui.



Tačiau šįkart su Nijole Žambaite kalbamės ne apie ekonomiką ir tarptautinį bendradarbiavimą, bet apie esperanto kalbą.
 
Gerbiama Nijole, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Apie esperanto kalbą sužinojau dar besimokydama aštuonmetėje  mokykloje.  Gausioje mūsų namų bibliotekoje prie  lotynų kalbos glaudėsi I. Cieškos ir I. Petrulio „Esperanto kalbos vadovėlis“. Man buvo smalsu, kodėl mano tėtis, anaiptol ne humanitaras, o tikrų tikriausias tiksliukas – inžinierius, šalia visų matematikų ir fizikų turi tas keistas kalbų knygas. Kai paklausiau, kas tai per kalba, jis man paaiškino, kad tai iš Lenkijos kilusio autoriaus sukurta neutrali, niekieno kalba, kurios tikslas buvo išvengti kalbų diskriminacijos. Lotynų kalba tokia niekada netaps, nes yra per sunki. Ne taip seniai ji buvo draudžiama Sovietų Sąjungoje, mokančius esperanto trėmė į  sibirus. Matyt, ne viską supratau apie tokį Babelio bokšto problemos sprendimą, tačiau įspūdis  ir susidomėjimas liko. Ypač įstrigo tie gulagai. Draudžiamas vaisius ir panašiai...Taigi, pamačius  skelbimą apie esperanto kalbos kursus profsąjungų rūmuose nedvejojau.

Taip mes su drauge Rita, tiksliai nepamenu, būdamos gal kokioje devintoje  klasėje,  pakliuvome į esperanto kalbos kursus  pas Vytautą Šilą. Man gyvenime sekėsi su mokytojais, turėjau nuostabius chemijos, fizikos ir matematikos mokytojus. Tačiau būtent Vytautas buvo pirmas tikras mokytojas. Tik daug vėliau suvokiau, kiek jis daug jis mums davė savo pavyzdžiu, entuziazmu ir atsakomybe.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas? Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Esperanto kalbą išmokti pavyko gana greitai, manau,  visų pirma dėl to, kad dalyvavau renginiuose ir kelionėse. O keliavome daug. Nors buvau dar mokinė, klube buvau aktyvi, ypač turizmo sekcijoje organizuojant  renginius. Tai iš karto  atvėrė langą į daug įvairesnį pasaulį nei to meto pilka sovietinė kasdienybė.

Gal todėl, kad buvo viena mano pirmųjų kelionių, kuriai reikėjo tėvų sutikimo, gerai pamenu kelionę  į „užsienį“ – 1970 m. rudenį  Latvijoje, Siguldoje vykusį susitikimą Ora Folio (auksinis lapas). Tikėjomės pasigrožėti auksiniais miškais, o teko klimpti gausybėje sniego. Tiek daug kitakalbių ir nereikia kalbėtis rusiškai.  

Pavasarį daug veiklos būdavo organizuojant valčių žygį Ignalinos ežerais,  Boatado. Vilniaus klubo Juneco organizuojamas žygis jau seniai tapo tradiciniu ir legendiniu, jame dalyvavo daug esperantininkų kartų iš visų kaimyninių valstybių. Anksčiau šis renginys būdavo derinamas su  gegužės 1-osios švente, ir  dalyvių būrys būdavo gausus, neretai per 100 žmonių. Estai, latviai, ukrainiečiai,   o vėliau ir lenkai jausdavosi  kaip namie.  Džiugina, kad valčių žygių tradiciją  jaunimo klubas tęsia iki šiol. 

Baltijos pajūris buvo kaip namai. Sigulda, Jūrmala, Ryga, Talinas, Sarema, Giruliai. Neišdildomą įspūdį paliko Joninių arba vasaros saulėgrįžos šventimas Latvijos kaime. Kaimynai išvertė tradicines lygo dainas į esperanto kalbą. Tada supratau, kad mums Joninės tiesiog graži vidurvasario šventė, o latviams tai džiaugsmingiausia metų diena. Laisva, gaivališka, pilna muzikos, šokio ir išdaigų. Gal ironiška, bet tada aš pirmą kartą gyvenime buvau kaime.

Vasarą vykdavo  SEJT stovyklos (sovietų esperantininkų jaunimo stovyklos). Po pirmosios mano kelionės į SEJT Kijeve 1971 m. vasarą  autostopu penkiese – keturios merginos ir vaikinas – patraukėme prie Juodosios jūros į Odesą per vakarų Ukrainą, Moldovą.  Teko nakvoti kaimo daržinėse, sutikti paprastų ir labai gerų žmonių, liko daug ir įspūdžių ir atsiminimų.  

Susitikimų ir renginių geografija buvo labai plati – nuo Machačkalos Dagestane, Armėnijos kalnų  iki uždaro miesto Kuibyševo  Rusijoje ar kalnų stovyklos Kazachstane prie Ust Kamenogorsko. Į pastarąjį iš Maskvos važiavome traukiniu bent tris paras. Mūsų esperantininkų tame plackartiniame vagone susirinko daug ir įlipantiems ir išlipantiems keleiviams mes buvome tikra keistenybė tiek kalba, tiek ir išvaizda .

Žinoma, keliauti ir pamatyti kitokius, kartais tolimus kraštus buvo smagu, bet svarbiausias buvo bendravimas.  Tai buvo laikas skirtas diskusijoms, kalbos tobulinimui,  dainoms,  poezijai ir varžyboms.
Artėjant atgimimui dirbau Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute ir nuo pat pradžių buvome įsitraukę į naujos valstybės pamatų kūrimą. Laukė sudėtingos reformos ir joms reikėjo ruoštis iš anksto. Esperanto klausimais aš ilgam išėjau į rezervą. Tačiau pomėgis kelionėms, tolerancija ir lengvas bendravimas su įvairių tautų žmonėmis liko visiems laikams. O tai labai pravertė vėliau, kai tapau diplomatė.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?
 
Nur rekte, kuraĝe kaj neflankiĝante mi iras la vojon celitan  (Tik tiesiai, drąsiai ir į nenukrypdama einu numatytu keliu.). Šios kalbos kūrėjo L.L. Zamenhofo eilėraščio La vojo (kelias) eilutes atsimindavau dažnai, virsmo Sąjūdžio laikais, gyvendama užsienyje. Jos  man  yra nuostabios, tiek turiniu, tiek kalbos grožiu. Beje, šis eilėraštis ilgainiui tapo neoficialiu esperantininkų himnu. 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-kazlauskas-galiu-bendrauti-su-puikiais-zmonemis-kuriu-galbut-nebutu-teke-pazinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inesa-balaikiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-praturtinusi-mano-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-svarcaite-esperanto-kalba-man-nebuvo-ir-nera-pomegis-o-viena-is-kalbu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irma-sabonyte-atsivere-galimybes-idomiai-savanorystei

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inita-tamosiuniene-esperanto-tapo-akiracio-pletros-priemone-gyvenant-uz-%E2%80%9Egelezines-uzdangos%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-beinortiene-esperanto-%E2%80%93-sviesus-mano-laikai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zigmas-venskys-uz-pasauline-taika-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-esperanto-atveria-kitas-salis-ir-zemynus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-kasperiunas-niekada-nesakyk-niekada
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-mickus-trejus-metus-kasdien-eidavau-laisku-i-kauno-centrini-pasta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-liepinia-issikovojau-teise-chemijos-diplominio-darbo-santrauka-rasyti-esperanto

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/profesoriui-aloyzui-gudaviciui-%E2%80%93-80
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aloyzas-gudavicius-esperanto-jau-irode-savo-tinkamuma-buti-pagalbine-tarptautinio-bendravimo-kalba

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-silas-esperanto-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimas-suopis-kalba-reikia-itraukti-i-savo-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/paulina-danute-vidrinskiene-taip-iklimpau-i-esperanto-kalba-kad-ji-tapo-svarbia-mano-gyvenimo-dalimi

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-vaitkevicius-po-zaliaja-esperanto-veliava-pasaulis-kada-nors-bus-laimingas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-stasiunaite-esperanto-yra-daugiau-negu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-medeiso-turejau-tiksla-%E2%80%93-keliauti-ir-tai-man-pavyko
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-strojeva-su-esperanto-uz-taika-ir-draugyste
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-straleckiene-esu-tikra-kad-ateis-toks-laikas-kai-visas-pasaulis-tures-viena-bendra-kalba

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/julija-grigenaite-esperanto-kalba-i-mano-gyvenima-inese-daug-spalvu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimundas-abromas-esperanto-virusas-pagavo-mane-visam-gyvenimui

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romualdas-rutkauskas-esperanto-buvo-viena-graziu-galimybiu-man-reikstis-kaip-kurejui-ir-kulturos-atspindziu-ieskotojui--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-degesys-esperanto-kalba-galbut-tik-viena-stotele-einant-link-tarptautines-kalbos-sukurimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vale-pisaraviciene-mokytis-esperanto-kalbos-paskatino-netiketa-pazintis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfredas--maruska-diena-nuo-kurios-gyvenimas-pradejo-teketi-kitu-ritmu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilmantas-jakstas-esperanto-atvere-galimybes-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ramunas-narbutas-man-esperanto-kalba-toliau-lieka-kaip-galimybe-bendrauti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/raimonda-gzimaile-nors-esperanto-salies--nera-zemelapyje-bet-ji-yra--visur

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokydamasi-esperanto-kalbos-supratau-%E2%80%93-esu-gabi-kalboms-tereikia-tinkamai-mokytis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-paco-kaj-amikeco
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-kuri-neisskiria-kurios-nors-vienos-tautos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-


 
 

Reklama