NAUJIENOS

Frank Kulikauskas (Wulft): idealistoj neniam maljuniĝas


Miestas:
Frank Kulikauskas (Wurft) gimė 1973 metaus Vokietijoje, netoli Hanoverio. Vokietijoje užaugo, baigė studijas. Pirmąkart Lietuvoje apsilankė 1994 metais, dviračiu keliaudamas po Europą. 1999 metais, dirbdamas viename vokiečių fonde, jis į Lietuvą atvyko dėstyti vokiečių kalbos. Dvejus metus vokiečių kalbos mokė Kaune ir Klaipėdoje. Vėliau persikėlė į Vilnių. „Plėtojame šeimos verslą: nuomojame dviračius ir organizuojame ekskursijas dviračiais, padedame iš užsienio atvykusiems dviratininkams susiorientuoti, kaip keliauti po Lietuvą, Latviją, Estiją, ką aplankyti ir ką verta pamatyti. Tai pagrindinė mūsų šeimos veikla, nors turime ir kitų“, – pasakoja Frank.
Apie sąlygas verslui plėtoti Lietuvoje Frank daug nekalba – tiesiog, pasak jo, per mažai turi informacijos. Tik pastebi, kad Lietuvos žmonės dar neišnaudoja visų savo krašte turimų galimybių.  „Bet, man atrodo, didžiausia problema yra kalbos ir kultūros barjeras, – svarsto Frank. – Yra daug nerašytų taisyklių, kaip spręsti problemas. Juokaudamas sakau, kad problemą visada galima spręsti greitai ARBA pigiai. Verslą apsunkina ir formalios taisyklės: įmonės kūrimas, buhalterinė apskaita, dažnai besikeičiantys įstatymai ir tvarkos. Verslas patiria nemažai nestabilumo faktorių. Tačiau ir Vokietijoje verslui nėra paprasta. Teisiniame reguliavime viskas labai aišku ir nėra jokių galimybių daryti kitaip, negu numato įstatymai ir nustatytos tvarkos. Vokiška sistema yra taisyklinga ir sudėtinga, lietuviška – paprastesnė, bet labai netaisyklinga.“
Tačiau su Frank Kulikausku  (Wurft) šįkart kalbamės ne apie verslo subtilybes, bet apie jo pomėgį – savo gyvenime pritaikyti vieną populiariausių dirbtinių kalbų – esperanto kalbą.

 Gerbiamas Frankai, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?
 
Uiiiii… Kažkur apie 1990 metus. Tada Hanoverio miesto centre stovėdavo toks senas vyras, panašus į „Jehovos liudytojus“. Jis dalindavo kažkokius lankstinukus apie esperanto kalbą. Kažkodėl susidomėjau. Radau knygų apie šią kalbą, išsiaiškinau,  kad mano miesto veikia esperantininkų klubelis. Jame buvo susibūrę, kaip man, aštuoniolikos metų vaikinui, pasirodė, seni vyrai. Tad gal ir nebūčiau daugiau domėjęsis šia kalba, jei ne tą patį vakarą į klubą atėjęs jaunuolis, kuris mane pakvietė kitą savaitgalį dalyvauti kitame mieste vykstančiame Esperanto jaunimo renginyje.  Po kelių  savaičių autodidaktinių studijų  pirmąkart išbandžiau tą kalbą praktiškai ir buvau nustebintas, kad ta kalba įmanoma susikalbėti su nepažįstamais ir užsienį atvykusiais žmonėmis. Tai buvo motyvacija toliau mokytis ir … keliauti.
Mokytojo neturėjau, mokiausi iš knygų, susirašinėdamas ir bendraudamas.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Pradėjau lankytis esperantininkų renginiuose Europoje:–nuo Ispanijos iki Rusijos, nuo Vengrijos iki Suomijos. Lankiausi esperantininkų jaunimo renginiuose, bendraudavau su esperantininkais iš įvairių šalių. Kartais naudojausi  „Pasporta Servo“ – esperantininkų nemokamos nakvynės adresų knygele. 
Esperanto kalba man suteikė galimybę ne tik pigiai keliauti, bet ir bendrauti su aplankytos šalies gyventojais, įsitraukti į įdomias diskusijas.  1991 metais susipažinau su pirmaisiais lietuviais. Tarp jų buvo ir Ramūnas Narbutas iš Kauno. Su juo iki šiol draugauju. Manau, kad esperanto kalba man padėjo mokytis kitų kalbų, padėjo įsikurti Lietuvoje ir dabar čia turiu daug draugų.

Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Nereguliariai lankausi Vilniaus esperantininkų klubo „Juneco“ renginiuose – valčių žygyje („Boatado“), stalo teniso turnyre, gimtadienio šventėse. Važiuoju į „Zamenhofo dienos“ minėjimą Kaune. Aišku, malonu pasimatyti, kalbėtis, švęsti su senais ir naujais pažįstamais.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?

„Idealistoj neniam maljuniĝas“ (Idealistai nesensta) – iš „Dolcxamar“ grupės dainos „Junaj idealistoj“

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
           
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-
 

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė







Reklama