NAUJIENOS
Vilnių papuoš 12 naujų meninių akcentų

Algimantas Piliponis: viltim prakalbinkim pasaulį.../ Ekparoligu mondon per espero...


Miestas:
Šie pamąstymai gimė  per karantino langą besižvalgant ir gerai nusiteikus, J.S. Bacho stebuklingos muzikos besiklausant,. nes muzika, pasak H. V. Longfelon, nuo seno universali žmonijos kalba.

Šiandiena yra visada

Šiais metais kiekvienas mūsų, ir visame pasaulyje, susiduriame su nauja ir unikalia tikrove. COVID-19 įpareigoja mus daryti stiprius pokyčius kasdienėje rutinoje, santykiuose su šeima, su visuomene ir su pačiu savimi. Ir labai daugėja klausimų: kaip nepralaimėti dabartinėje situacijoje?

Kaip gi šitas iššūkis galėtų skambėti neutralia tarptautine kalba ir pamatyti, kiek jame leksikos suprantamos net ne esperantininkui, o tik besimokiusiam ide kalbų.

Visiškai aišku, kad praeitis jau praėjo, o ateitis dar neegzistuoja. Tad, manau, tiksliau būtų sakyti, jog yra trys laikai: praeities dabartis, dabartis ir ateities dabartis. Galima suplėšyti savo užrašus, laiškus, prieš 40 metų Letuvos spaudai rašytus Afrikos reportažus, iš Sacharos, Atlaso kalnų, žemės drebėjimo epicentro El- Asname, M. K. Čiurlionio paminėjimo Alžyro akademiniame centre, karščių ir viesulų prie Viduržemio jūros, kai Lietuvoj viduržiemy siautė šaltis ir pūgos…Galima nuotraukas, archyvus išmesti, kai tau 80 artėja, bet praėję metai, dienos niekur nedingsta, jas jauti, kaip savo širdį, ir kol ji plaka, esi gyvas, kartu su tavimi šiandiena – praeitis, dabartis ir ateitis tebegyvena.

Kai mes viliamės vis naujai prašnekinti mus supantį daugiakalbį pasaulį, man norisi prisiminti 2005 metus, kai Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama paspartinti svetimų kalbų praktinių įgūdžių susiformavimą, aukštosiose mokyklose paskelbė konkursą Europos pažymėjimui gauti.

Esperantizmo sąsajos

Vilniaus technikos kolegijos vardu pateikiau projektą „Per Esperanto kalbą į Europos kalbas“. Iki tol mūsų mokykloje dėstytojai ir susidomėję vilniečiai jau buvo mokomi šios tarptautinės kalbos. Esperanto dėstė patyrė dėstytojai iš įvairių šalių, lankėsi žinomi esperantininkai iš Argentinos, Australijos Brazilijos, Danijos, Prancūzijos… Nuoširdžią pagalbą parenkant dėstytojus teikė Lietuvos esperantininkų sąjunga ir jos vadovas Povilas Jegorovas.
Jau tapusi tradicija, kad kiekvienas LES vadovo organizuotas renginys įgyja vis svaresnę išraišką tiek mūsų krašte, tiek tarptautinėje bendrijoje. Jubiliejinio Pasaulinio esperanto kongreso UK-90, 2005 m. Vilniuje iniciatorius ir organizacinio komiteto pirmininkas, išrinktas tų Metų Pasaulio esperantininku, daugelio BET’ų ir kitų svarių tarptautinių esperantininkų renginių Lietuvoje ir svetur įkvėpėjas, UEA komiteto narys, gebėdavo įkvėpti ir mus, ieškoti esperantizmo sąsajų ir dvasios net savo tiesioginio darbo vietose.

Patikdavo jo moto „esperantininkais  gimstama“ ir „savo šalyje gimtoji, svetur tarptautinė“. Manydavau, kad geriausi sprendimai tie, kuriuos darniai priima ir Protas ir Širdis… Bendradarbiavome su Kembridžo Universiteto  prof. David Sephton, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, skaičiusiu lingvodidaktikos paskaitas Vilniuje.

Nesusilaikiau nepaklausęs dėl propedeutikos kalbų mokyme(si) esperanto kalbos pagalba. Ir koks gi esperantininkas praleistų gerą progą.  Ilgai netrukus po jo išvykimo gavome maždaug tokio turinio laišką:  „Buvo malonu susipažinti  vizito  Lietuvoje metu… Labai susidomėjau  galimybėmis bendradarbiauti esperanto kalbos srityje, paruošiant vieną ar daugiau Tick-Tack programų.“

 Teko paruošti daugiakalbei mokymosi lietuvių ir esperanto kalbomis programai pokalbių kompiuterines versijas, kurias peržiūrėjo ir teigiamai įvertino Vilniaus universiteto docentas Laurynas Algimantas Skūpas.  
Mokslo leidinyje „Pedagogika“ publikavau  straipsnius pagal reikalavimus lietuvių ir anglų kalbomis ir šalia pavadinimų tomis kalbomis,  „pagardinau“ ir tarptautine kalba, pvz. “Internacia lingva komunikado kaj nuntempa mondo”(Tarptautinė kalbų komunikacija ir dabartinis pasaulis) Norėjau, kad ir mokslo žmonės, skaitydami juos, pamatytų, jog tai ne išgalvota „paukščių“ kalba, kurią giname, kuria žavimės.

Straipsniai neliko nepastebėti. Susidomėjo ir Claud Piron (Šveicarija), kitados dirbęs JTO, PSO, vertėjas iš prancūzų į anglų, kinų, ispanų, rusų kalbas, vedęs stažuotes, seminarus, be anksčiau minėtų, dar ir esperanto, italų, vokiečių, olandų, rumunų kalbomis. Tai nuteikė gilintis  interlingvistikoje ir  dėstydamas profesinę prancūzų kalbą būsimiems pašto veiklos specialistams, supažindinau  su ja sudentus. Jau buvo pasirodęs ir prof. Aloyzo Gudavičiaus „Interlingvistikos įvadas“.

 Atlikau nemažai  empirinių tyrimų, būtinų moksliniams straipsniams parengti. Projektą palaikė prof. Renato Corsetti. Išlaikęs egzaminus, VGTU, o vėliau ir KTU  įstojau į savo jaunystės universiteto Kaune  neakivaizdines studijas, ruošiau monografiją sociolingvistikos tematika.

Dar 1993 m. kartu su doc. A.Vaitilavičium, T. Lukoševičium atkakliai mindėm Švietimo ir mokslo ministerijos slenksčius dėl esperanto, kaip pasirenkamojo dalyko, programos. Tuometinei viceministrei prof. M. Barkauskaitei parėmus, A. Vaitilavičiaus rengta programa greitai išvydo šviesą.

Dabar turiu laiko pamąstyti apie tai, nes anuomet  vydavau mintis, kad gyvenimas turi ne tik pradžią, manydamas, kad  kuo daugiau save apkrausi, prisiplanuosi jo pabaigai, o pasiekus „šaukiamąjį amžių“, dėl nebaigtų darbų gal ir „šaukimą“ Visuotinis Architektas atidės…

1983 metais pradėjęs vadovautiVilniaus aukštesniosios technikos mokyklai, iki 2002 metų turėjau  išauginti ją į Vilniaus Technikos kolegiją. Per tą  laikotarpį LR Vadybos akademijoje baigiau techninio menedžmento, vadybos studijas, VGTU įgijau edukologijos magistro kvalifikaciją. Pedagoginis darbas teikdavo daugiau žavesio ir vadovaudamas mokyklai, rengusiai šaliai technikos atžalyną ėjau dėstytojo eksperto ir  docento pareigas…Ir visuomet buvau esperantininkas, „turintis viltį“, kad valia, išsilavinimas ir patirtis, lems siekių rezultatus ….Bet gi ne laikas greit bėga,kaip dažnai girdime, o ligi finišo lieka vis mažiau, todėl ir norisi su aplinka dalintis gyvenimo prisilietimais…

Mus keičia ne gyvenimas, bet žmonės...

Mus keičia ne gyvenimas, bet  žmonės ir jų darbai sutikti gyvenime, o išmintingais galima laikyti tuos kurie numato pasekmes… Aukštajame moksle vyko nesibaigiančios  reformos, reikėdavo mas medijose  reikštis, diskutuoti, ginti savo požiūrį dėl kolegijų tinklo, specialybių kilnojimo,studijų programų kokybės vertinimo. Mokyklos viduje bandžiau ugdyti paradigmą “Neklausk ką tau duos mokykla, siūlyk ką tu jai gali duoti“…vis turėdamas viltį, kad Vilniuje kaip ir Kaune liktų ne mažiau kaip dvi inžinerinio profilio kolegijos, žinoma geriau būtų trys. Savo aukštosios mokyklos, VTK herbe įrašėme lotyniškai, neatsitiktinai  beveik esperantišką šaukinį – NON NOVA SED NOVE ( Ne nauja bet naujai) ir šiuo pavadinimu vėliau publikavau „Mokslo Lietuvoje“ staipsnių ciklą… 

Artėjant 2005 m. kai  Technikos kolegija jau pradėjo studijų programų renovacijas, o Vilniuje buvo ruošiamasi pasitikti pasaulinį jubiliejinį Esperanto kongresą UK-90, didžiausią kada nors vykusį tarptautinį renginį šalyje, su Nitobe kalbų simpoziumu LR Seime, suteikusiu galimybę pabendrauti su Nobelio premijos laureatu Reinhard Selten,dovanojusiu man savo knygą „Por dulingveco en Europo”, (Už dvikalbystę Europoje), eile kitų žinomų lingvistų… Mechanikos inžinerijos katedros buvau paprašytas pasiūlyti naujų pasirenkamų dalykų, tarptautiškumui spartinti. Buvo labai tinkamas tam laikas, Vilniuje.  Parengiau Inovacijų valdymo, Universalios kalbų komunikacijos ir Eurologijos dalykų studijų programas ir jų aprašus, po du kreditus apimties kiekvienam dalykui.

Žinoma, juose atsirado vietos ir tarptautinei kalbai… Sulaukiau studentų susidomėjimo, nes jose  šalia kitų temų, šalių, technologijų ir kalbų, pavykdavo kažkiek supažindinti jaunąją kartą ir su  Esperanto kalba, na o Inovacijų vadyboje pateikti šios kalbos pavyzdį, kaip nesenstančią  lingvistinę inovaciją.  Štai tik 2 studentų atsiliepimai: 1) Atlikdamas savarankišką darbą išmokau naujų žodžių, kurių dar nebuvau girdėjęs, jie buvo panašūs į mano pažįstamas LT,PL,EN,RU kalbas arba girdėti per paskaitas dalyke Universali kalbų komunikacija. 2) Esu labai patenkintas, kad nors ir mokausi Mechanikos technologijų inžinerijos profesijos, bet susipažinau su tarptautine kalba – Lingvo internacia, Eurologijos dalyko paskaitose. Nors ir nedaug ko išmoksi per vieną semestrą, bet tikrai man palengvino kančias važiuojant į užsienio šalis…Ši kalba, kaip ir sakė dėstytojas, nežino  sienų…
 
Ateities kalbos pasirinkimas

 Ateities tarptautinės kalbos pasirinkimas yra dabartinės sampratos problema. Joks kitas dalykas neišmoko tiek logiškai mąstyti kaip kalba, nes be jos nėra ir minties. Tai ypač pasakytina apie planinę Esperanto kalbą, kurią kūrė ne tautos amžių bėgyje, o pasišventęs idealistas L. Zamenhofas naudodamasis tautinių kalbų aruodu. Ir kaip nebebūtų paradoksalu idealizmas ir pragmatizmas, vieno nesant ir antras negimsta, lygiai kaip teorija be praktikos ir atvirkščiai. O kadangi ir prie tautinių kalbų, iš tarmių, dialektų, sunorminimo taip pat savo laiku triūsia lingvistai, todėl šia prasme jos irgi planinės, kažkiek dirbtinės ir…  kiek pavyksta logiškos. Vienok svetimos kalbos logiškumas kitataučiui nelengvai įkandamas dalykas, nors visų žemės tautų atstovai tiki, kad jų kalba gražiausia, skambiausia ir logiškiausia. Todėl ekonomiškai išsivysčiusioms šalims su savo kalba lengviau įsitvirtinti globalėjančio pasaulio tinklaveikoje. Tačiau tai visai kitaip nei 19-20 amžiuje, kai buvo ne vienas galios pretendentas, su savo kalba į Lingua Franca Universalis pozicijas taikęs. Tautų tarpusavio supratimas, su  galimybe peraugti į broliavimąsi, kėlė galingiesiems baimę ir Esperanto tarptautinėje, įžvelgiant pavojingą kalbą.(U.Lins “Pavojinga kalba,esperantininkų persekiojimai,”2005, Vilnius) Tačiau kaip sako prancūzai “le temps passe la situation change” (laikas bėga, situacija keičiasi)…Na o žinomas 20 amž. filosofas Martinus Thomsen (Danija)  savo leidinyje simboliniu pavadinimu “Trečiasis testamentas” pažymi, kad mokslu ir intelektu paremta nemirtinga krikščionybė bus žmonijos gyvenimo  ir naujos pasaulio kultūros moralės pagrindu…o Esperanto naujoje pasaulio kultūroje bus sava speciali tarptautinė kalba. Palankus šiai kalbai buvo ir Popiežius Jonas Povilas 2-sis, per didžiąsias metų šventes kreipdamasis į miestą ir pasaulį(Urbi et orbis),tikinčiuosius sveikinęs kitų kalbų tarpe ir Esperanto kalba. Popiežių dar spėjau pamatyti Vatikane, UK-91 Florencijoje 2006m. dienomis, (kaip gi būti Romoje ir nepamatyti Popiežiaus, liet. posakis) o čekų Archivyskupas Karel Otčenašek, kurio klausėmės Velehrade 59 IKUE kongreso dienomis, Vatikanui siūlė laikyti Esperanto kalbą Moderniąja lotynų kalba. Apie tai plačiau rašiau tarptautniame  katalikų- esperantininkų leidinyje “Dio Benu”(Čekija). …Esperantininkai laisvai bendraujantys su įvairių tautų kolegomis ir nepolitizuodami, nereiškia simpatijų dezinformacijai, keliančiai tarptautinę įtampą. Jų Sąjūdis per UEA, EEU, UNESCO, UN…  teikia optimizmo, siekiant pasaulio harmonijos.
 Kalba išgyvena iki tol kol yra bent du ja kalbantys ir ja mąstantys, jos neišsižadantys tautiečiai. Besimokiusių Esperanto kalbos pasaulyje įvairūs šaltiniai priskaičiuoja iki 25 milijonų ir ja kaip Lingua Franca bendrauja įvairiataučiai…negirdėjau, kad kas nors jos išsižada, nes ji yra, kaip lotyniškai sakoma apie tikybą: vivo, vero, vojo,(gyvenimas, tiesa, kelias) tai kuo gi ne moderni lotynų kalba, gyvuojanti, teisinga, tiesianti kelią į kitas kalbas ir kultūras. Esperantininkų šeimoje vargu ar pastebėsi besaikį pomėgį svaiginimuisi, tabako dūmui, rietenoms, turtams, pavydui, intrigoms, apkalboms.Visiems užtenka vietos, tik dirbk, siek, tobulėk, kurk, nes kai kartą paragausi, negali sustot…Žalia vilties spalva nušviečia kelią į gamtos ir tautinių kalbų ekologiją ir ekolingvistiką…
 Prieš kurį laiką National Geographic studija Vilniuje suko filmą „Popiežius prieš Hitlerį“. Pakvietė mane nusifilmuoti, karūnuojant tuometinį Popiežių ir paprašė mintinai išmokti keletą sakinių lotyniškai, iš viso 31 žodį. Žinojau, kad progresyvu kalbų mokymesi ne „kalti“ atskirus žodžius, o išmokti jų komunikaciją su kitais žodžiais konteksto frazėje, todėl neišsigandau. Nors kalbant lotyniškai reikėjo pereiti per pusę Šv. Jonų bažnyčios ir italų profesionaliam aktoriui ant galvos uždėti karūną, sunkiausia buvo ne lotynų kalba: Patrem Principum et Regnum Rectorum Orbis in terra Vicarium etc.…., esperantininkui didžiuma dalies suprantama, o… pataikyti į ritmą, kad brangakmeniai išrikiuoti karūnoje būtų nukrypę tiesiai italui link akių ir  nosies…kalbą, eiseną ir veiksmą teko derinti tarpusavyje, o filmuotis net kelis kartus.
 
Algimantas Piliponis
Tęsinys bus paskelbtas vėliau

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-barniskiene-esperanto-kalba-man-buvo-patraukli-savo-paprastumu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-tamulevicius-su-esperanto-prasidejo-naujas-bendravimo-patyrimas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/onute-sereniene-visi-pasaulio-titulai-tolygus-%E2%80%9E0%E2%80%9C-%E2%80%93-be-dvasines-sviesos-ir-zmoniskumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/leonarda-gauryliene-esperanto-%E2%80%93-tai-dvasinis-ir-emocinis-uztaisas-tobuleti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alvydas-valenta-tarp-esperantininku-sutikau-ir-nuolat-sutinku-daug-sviesiu-zmoniu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valdone-skujiene-ilgas-kelia-i-esperanto-kalba-%E2%80%93-per-prancuzu-anglu-ir-vokieciu-kalbas-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sergejus-popovas-viskas-prasidejo-nuo-galvoje-likusio-epizodo 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klaudija-margeviciene-esperanto-%E2%80%93-tai-ir-bendravimo-priemone-ir-pomegis-ir-dar-kazkas-daugiau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-jarusaitiene-kodel-as-ismokau-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jogaile-cojute-susidomejau-esperanto-naturaliai-is-tiesu-tai-ji-tapo-man-gimtoji
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gabija-bulanaviciute-%E2%80%93-vileniskiene-esperanto-nera-tik-kalba-%E2%80%93-tai-yra-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-rozentaliene-kelioniu-pomegis-atvede-i-esperanto-pasauli-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytenis-povilas-andriukaitis-esperanto-ypatinga-tuo-kad-ji-irodo-jog--universali-kalba-yra-ir-galima​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aleksandras---dambrauskas-%E2%80%93-lietuvos---esperantininkas--nr1-160-osioms-adomo---jaksto---gimimo---metinems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-kediene-ir-kleta-gindviliene-linkime-jaunimui-susidometi-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zenonas-eimutis-sabalys-man-esperanto-%E2%80%93-musu-salies-istorijos-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eligijus-skirkevicius-esperanto-kalba-padeda-suprasti-bendruosius-kalbu-desnius

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-krisciuniene--bonan-tagon-mielieji--esperanto-zeri-ir-zeres-paciom-graziausiom-spalvom
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/palmira-lukoseviciene-taikus-darbas-daro-zmogu-laiminga
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrone-maksimaitiene-puiku-kai-gali-be-vertejo-suprasti-ka-kalba-ir-is-tribunos-indas-ir-japonas-brazilas-ir-iranietis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valerijus-rudzinskas-esperanto-kalba-%E2%80%93-ir-pomegis-ir-naujas-pazinimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilius-sidlauskas-i-esperanto-atvede-smalsumas-ir-mokytojo-pavyzdys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-ruzele-suvokiau-%E2%80%93-mes-dideli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adomas-mecislavas-grikpedis-manau-yra-mitas-kad-esperanto-lengviausia-pasaulio-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-celiauskas-esperanto-kalba-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vita-petronyte-didziuojuosi-lietuva-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-grincevicius-mano-pazintis-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adomas-skiezgelas-esperanto--kalba---tai-pasaulio-tautu-kulturos-pazinimo-priemone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dziuginta-vaitkeviciene-mane-zavejo-galimybe-bendrauti-su-ivairiausiu-tautybiu-zmonemis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arunas-bliudzius-esperanto-kalba-man-buvo-kaip-laisves-simbolis-jaunysteje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-dyglys-esperanto-kalba-manyje-subrandino-keliaujancia-asmenybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-m%C3%B6ller-manau-kad-visi-esperantininkai-sieloje-yra-panasus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/severija-marija-banaityte-galimai-esu-ketvirtosios-kartos-esperantininke
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marija-jureniene-%E2%80%93-valasinaite-esperanto-padejo-pazinti-daug-nuosirdziu-zmoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-draugeliene-dabar-butu-sunku-suprasti-ka-reiske-tada-vien-tik-vokas-su-kitos-salies-pasto-zenklu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ksaverija-dapkeviciene-esperanto-kalba-pravere-langa-i-kitomis-vertybemis-besivadovaujanti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rolandas-stramkauskas-esperantininkai-yra-tokia-bendruomene-kurioje-lengva-rasti-bendraminciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-butnoriene-mano-kelias-mia-vojo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/emilija-rapkeviciute-rapka-mus-visad-zavi-tai-ko-neturime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-zambaite-esperanto-atvere-langa-i-daug-ivairesni-pasauli-nei-to-meto-pilka-sovietine-kasdienybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-kazlauskas-galiu-bendrauti-su-puikiais-zmonemis-kuriu-galbut-nebutu-teke-pazinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inesa-balaikiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-praturtinusi-mano-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-svarcaite-esperanto-kalba-man-nebuvo-ir-nera-pomegis-o-viena-is-kalbu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irma-sabonyte-atsivere-galimybes-idomiai-savanorystei
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inita-tamosiuniene-esperanto-tapo-akiracio-pletros-priemone-gyvenant-uz-%E2%80%9Egelezines-uzdangos%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-beinortiene-esperanto-%E2%80%93-sviesus-mano-laikai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zigmas-venskys-uz-pasauline-taika-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-esperanto-atveria-kitas-salis-ir-zemynus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-kasperiunas-niekada-nesakyk-niekada
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-mickus-trejus-metus-kasdien-eidavau-laisku-i-kauno-centrini-pasta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-liepinia-issikovojau-teise-chemijos-diplominio-darbo-santrauka-rasyti-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/profesoriui-aloyzui-gudaviciui-%E2%80%93-80
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aloyzas-gudavicius-esperanto-jau-irode-savo-tinkamuma-buti-pagalbine-tarptautinio-bendravimo-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-silas-esperanto-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimas-suopis-kalba-reikia-itraukti-i-savo-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/paulina-danute-vidrinskiene-taip-iklimpau-i-esperanto-kalba-kad-ji-tapo-svarbia-mano-gyvenimo-dalimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-vaitkevicius-po-zaliaja-esperanto-veliava-pasaulis-kada-nors-bus-laimingas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-stasiunaite-esperanto-yra-daugiau-negu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-medeiso-turejau-tiksla-%E2%80%93-keliauti-ir-tai-man-pavyko
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-strojeva-su-esperanto-uz-taika-ir-draugyste
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-straleckiene-esu-tikra-kad-ateis-toks-laikas-kai-visas-pasaulis-tures-viena-bendra-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/julija-grigenaite-esperanto-kalba-i-mano-gyvenima-inese-daug-spalvu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimundas-abromas-esperanto-virusas-pagavo-mane-visam-gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romualdas-rutkauskas-esperanto-buvo-viena-graziu-galimybiu-man-reikstis-kaip-kurejui-ir-kulturos-atspindziu-ieskotojui--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-degesys-esperanto-kalba-galbut-tik-viena-stotele-einant-link-tarptautines-kalbos-sukurimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vale-pisaraviciene-mokytis-esperanto-kalbos-paskatino-netiketa-pazintis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfredas--maruska-diena-nuo-kurios-gyvenimas-pradejo-teketi-kitu-ritmu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilmantas-jakstas-esperanto-atvere-galimybes-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ramunas-narbutas-man-esperanto-kalba-toliau-lieka-kaip-galimybe-bendrauti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/raimonda-gzimaile-nors-esperanto-salies--nera-zemelapyje-bet-ji-yra--visur

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokydamasi-esperanto-kalbos-supratau-%E2%80%93-esu-gabi-kalboms-tereikia-tinkamai-mokytis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-paco-kaj-amikeco
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-kuri-neisskiria-kurios-nors-vienos-tautos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-


Reklama