Vilius Šidlauskas: į esperanto atvedė smalsumas ir mokytojo pavyzdys
  NAUJIENOS
Macikuose pagerbtos GULAG‘o lagerių aukos

Vilius Šidlauskas: į esperanto atvedė smalsumas ir mokytojo pavyzdys


Miestas:
Su esperanto pirmą kartą susidūriau 1956-siais metais, mokydamasis aštuntoje klasėje Joniškėlio vidurinėje mokykloje. 1957-siais metais Maskvoje turėjo vykti Pasaulinis jaunimo festivalis ir turbūt sąjunginio komjaunimo vadovybėje kilo mintis, kad susirikę iš viso pasaulio jaunuoliai galėtų bendrauti tarptautine esperanto kalba, nes laikraštis „Komsomolskaja praveda“ (Komjaunimo tiesa) – visasąjunginis komjaunimo ruporas 1956-sisis metais pradėjo spausdinti esperanto kalbos pamokas, buvo leidžiami žodynėliai. Iki tol, ypač Stalino laikais, esperanto kalba Tarybų Sąjungoje buvo draudžiama dėl esperantininkų ryšių su užsieniečiais, esperantininkai buvo persekiojami ir ne vienas jų atsidūrė kalėjime ar Sibire.

Iki 1956-tųjų metų Nikita Chruščiovas – Tarybų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius jau buvo pasmerkęs Stalino asmenybės kultą, žmonės buvo paleidžiami iš lagerių ir tremčių, tad atsirado galimybė laisviau bendrauti negu iki tol. Netrukus po laikraščio „Komsomolskaja praveda“ publikacijų ir lietuviška „Komjaunimo tiesa“ pradėjo spausdinti esperanto kalbos pamokėles – dažnai tai buvo tiesiog išsiversta į lietuvių kalbą iš laikraščio „Komsomolskaja praveda“. Kai ką pradėjo spausdinti ir žurnalas „Jaunimo gretos“. Lietuvos esperantininkams tai buvo ženklas, kad esperanto kalba nebėra draudžiama.

Joniškėlio vidurinėje mokykloje buvo trys mokytojai-esperantininkai.  Du dar smetoninių laikų. Tai rusų kalbos mokytojas Karolis Valašinas, matematikos mokytojas Juozas Drazdauskas ir jaunesnis, bet labai energingas tada trisdešimtmetis fizikos mokytojas Telesforas Lukoševičius. Jis buvo daugelio mokinių siela, nes vadovavo fizikų-matematikų būreliui, kurio veikla buvo labai plati: veikė fotografų, jaunųjų radistų būreliai, T. Lukoševičius mokė demonstruoti kino filmus iš juostų, vyresnių klasių mokinius ruošdavo vairuotojų ir traktorininkų egzaminams.  Šiam mokytojui vadovaujant, moksleiviai suremontavo du traktorius. Jai buvo apdirbama mokyklos bandomojo sklypo žemė. Jis ir pakvietė mokinius lankyti esperanto pamokas.

1956-ųjų metų rudenį Karolis Valašinas pradėjo mokyti mokyklos moksleivius esperanto kalbos. Dalyvavo nedidelė grupelė – penki ar šeši mokiniai iš skirtingų klasių. Kadangi su vyresniųjų klasių moksleiviais mes nelabai bendraudavom, tai ir jų pavardžių aš nebeprisimenu, bet iš mūsų klasės esperanto kalbos užsiėmimus lankėme trise: Albinas Breimelis, kuris dabar gyvena Alytuje, Romas Sakalauskas, kuris gyvena Klaipėdoje ir aš – Vilius Šidlauskas, gyvenantis Panevėžyje (su šiais bičiuliais ir dabar telefonu pabendraujame). Kiek prisimenu pamokos vykdavo vieną kartą per savaitę. Mokymo kursas truko du ar tris mėnesius – iki Naujųjų metų. Į esperanto kalbos pamokas ateidavo ir mokytojas Drazdauskas. Jis pasakodavo apie savo esperantinę veiklą. Mokytojas Lukoševičius gal dar tik mokėsi esperanto kalbos, nes dažnai dalyvaudavo pamokose. Tikriausiai esperanto pamokos būtų vykusios dar ir 1957-sisis metais, jei ne per Naujuosius metus mokykloje įvykęs incidentas – keturi dešimtokai (jei gerai prisimenu) mokykloje vykstant naujametiniam renginiui, (o mokykla tuo metu veikė Karpio dvaro rūmuose už kokių 700 metrų nuo miestelio) nubėgo į miestelį ir ant priešais Joniškėlio bažnyčią augančio medžio iškėlė Lietuvos trispalvę. Kaip vėliau išaiškino saugumiečiai, tie mokiniai buvo įkūrę pogrindinę „Geležinio vilko“ organizaciją. Dėl to įvykio daugelis mokytojų buvo tardomi, mokyklos direktorius Blevaitis neteko pareigų – buvo pažemintas iki eilinio mokytojo. Vėliavą iškėlę mokiniai su „vilkų bilietais“, tai yra be teisės kitur mokytis, buvo pašalinti iš mokyklos. Tikriausiai tada mokyklai buvo nurodyta užmiršti apie esperanto.

1960 metais baigiau vidurinę mokyklą ir tų pačių metų liepos mėnesį buvau trejiems metams paimtas į Tarybinę armiją. Po armijos įstojau į Kauno politechnikos institutą (KPI), kuriame baigęs Automatikos ir telemechanikos specialybę buvau paskirtas dirbti dėstytoju. Kaune gyvenau 14 metų. Nors, kaip vėliau sužinojau, tuo laikotarpiu Kaune vyko intensyvi esperantinė veikla, aš apie esperanto buvau visiškai užmiršęs ir per tuos metus su ja nesusidūriau, nes mano pomėgis buvo dainuoti choruose. Dirbdamas KPI, 1971-siais metais neakivaizdžiai baigiau Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje chorinio dirigavimo specialybę ir visą dėmesį buvau sutelkęs į tą sritį.

Esperanto į mano gyvenimą grįžo po to, kai 1977 metais persivedžiau dirbti į KPI Panevėžio vakarinį fakultetą. Važinėdamas miesto transportu, pradėjau sutikti savo buvusį mokytoją Telesforą Lukoševičių, kuris tuo metu dirbo Panevėžio hidromelioracijos technikume. Po vieno tokio susitikimo jis pakvietė mane į savo namus pasisvečiuoti. Mane sužavėjo keli stendai, ant kurių buvo suklijuoti atvirukai, gauti susirašinėjant su esperantininkais iš įvairių šalių. Tekstai ant atvirukų buvo surašyti esperanto kalba. Stende buvo pakabintas ir plakatas su pasaulio žemėlapiu, kuriame iš Panevėžio tiesėsi linijos į daugybę pasaulio vietovių, kur gyveno tuos atvirukus atsiuntę esperantininkai. Mokytojo butas buvo tiesiog užverstas įvairiomis esperanto kalbos mokymo priemonėmis, laikraščiais ir žurnalais esperanto kalba iš įvairiausių šalių. Mokytojas parodė ir nemažai išverstų iš lietuvių į esperanto kalbą knygų, kurios buvo paruoštos spausdinimui . Jas versdavo abu su žmona Palmira, kuri irgi buvo esperantininkė. Po malonaus pabendravimo aš užsidegiau noru išmokti esperanto kalbą.
1988-sisis metais pradėjau lankyti pradinius esperanto kalbos kursus, kuriuos vedė Palmira    Lukoševičienė.  Kitų metų pradžioje išlaikiau pradinio kurso egzaminą. Vėliau sekė tęsiamieji kursai, kuriuos vedė Telesforas Lukoševičius. Dar vėliau lankiau jo vedamus vertėjų kursus. Nuo 1989-ųjų metų dalyvavau beveik visuose Pabaltijo esperanto dienų (esperantiškai BET) renginiuose. Nutariau profesionaliai išmokti šią kalbą ir 1991-siais, 1993-siais bei 1994-siais ją tobulinau Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institute Vilniuje, o 1992-siais metais mokiausi ir laikiau egzaminą SAT pasaulinio kongreso metu Kaune. Nuo 1990-ųjų metų esperanto kalbos pradėjo mokytis ir mano žmona Audrona. Ji vėliau mokė esperanto kalbos Panevėžio Žemkalnio gimnazijos moksleivius. Vėliau įsitraukė ir abi dukros. Taigi tapome esperantine šeima . Kartu dalyvaudavome įvairiuose esperantininkų renginiuose.


Dr. Vilius Šidlauskas (dešinėje) su savo mokytojais Palmira ir Telesforu Lukoševičiais 2007-siais metais

Įdomu, kad esperantinė veikla nesikirto , o papildė mano chorinę veiklą. Nuo 1983-ųjų metų Panevėžio rajono kultūros namuose aktyviai veikė didžiulis 50-ies žmonių esperanto choras, daugelio konkursų laureatas. Į jį įsitraukiau 1988-siais metais. Mane žavėjo platus repertuaras esperanto kalba, koncertai įvairiuose esperantininkų renginiuose ir kelionės į užsienį. Be abejo, tai padėjo gilinti ir kalbos žinias.


Su žmona-esperantininke Audrona prie savo namų


Audronos Šidlauskienės esperanto ženklų ekspozicija 2007-siais metais

Geriau išmokęs kalbą, 1993 metais pats pradėjau mokyti esperanto kalbos Panevėžio esperanto klube „Espero“, o vėliau – „Revo“. Kelerius metus esperanto kalbos mokiaus Algirdo Andrišiūno privačioje kolegijoje, kaip antrąją užsienio kalbą, KTU Panevėžio instituto Administravimo fakultete, Panevėžio Alfonso Lipniūno kultūros centre ir kitur. Teko vesti ir pradinius ir tęsiamuosius bei kalbos ugdymo kursus. Vėliau įsitraukiau į leidybinę redaktoriaus (daugiausia Lukoševičių verstų knygų redagavimo) veiklą, iniciavau ir buvau ilgametis Panevėžio esperanto klubo „Revo“ leidžiamo kasmėnesinio laikraščio esperanto kalba „Revulo“ redaktorius . Šiek tiek anksčiau pradėjau aktyviai susirašinėti su užsieniečiais esperanto kalba. Įdomu, kad po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo mano susirašinėtojai ne tik palaikė ir drąsino mus, bet, prasidėjus blokadai, siųsdavo man siuntinius su skanėstais, kuriais vaišindavomės per klubo renginius.


Vilius Šidlauskas veda esperanto kalbos pamoką Panevėžio esperanto klube „Revo“ 2009-siais metais

Jausdamas esperanto kalbos propedautinę vertę (palengvinančią kitų užsienio kalbų išmokimą), ėmiau ją studijuoti profesionaliu lygiu. Tam pasitaikė gera proga, kai 2003 ir 2004 metais Kauno esperantininkų sąjungos būstinėje esperanto kalbos mokė atvykusi iš Lenkijos esperanto mokytoja Eva Bondar. Ji ruošdavo Tarptautinių mokymų esperanto kalbos mokytojus egzaminams – apie 20-ies esperantininkų grupė iš visos Lietuvos šeštadieniais ir sekmadieniais su didžiuliu entuziazmu mokėmės Kaune ir 2004 metais į Birštoną atvykus egzaminatoriams iš Tarptautinio esperanto Instituto (Hagoje) pavyko išlaikyti egzaminus ir įgyti Tarptautinio Esperanto kalbos mokytojo Cseh metodu diplomą. Ir tikrai, esperanto kalba man palengvino anglų kalbos išmokimą nuo nulio.


Pasiruošimas tarptautiniam Cseh metodo egzaminui

Įspūdingos buvo kelionės po Europą su „Esperantotur“ firma. 1999 metais į Italiją ir San Mariną – į Tarptautinę Mokslo Akademiją, į kurią teko lydėti Algirdo Andrišiūno kolegijos Turizmo organizavimo specialybės studentus gintis diplominių darbų esperanto kalba. 2000-siais metais su gidais esperanto kalba keliavome per devynias Europos šalis.


Skamba esperanto duetas (2015)

Didžiausią įspūdį man daro tarptautiniai universalūs Esperanto kongresai, į kuriuos susirenka po kelis tūkstančius esperantininkų iš viso pasaulio. Vienas tokių 2005 metais vyko Vilniuje. Jame dalyvavome abu su žmona Audrona. Dar teko dalyvauti 2009 metais Bialystoke vykusiame kongrese. Stebina aukščiausio lygio mokslinių pranešimų gausa, įvairaus lygio kalbos kursai ir ypač plati kultūrinė programa bei galimybė įsigyti gausybę leidinių esperanto kalba. Tai kiekvieno esperantininko svajonė.


Mokymo priemonių esperanto kalbai mokytis ekspozicija Panevėžio esperanto klube „Revo“

Esperanto – pirmiausia tai lygiateisis bendravimas, nes ne dažnai ta kalba yra gimtoji (yra ir tokių, kurių tėvai esperantininkai, o jie nekalba vienas kito gimtosiomis kalbomis, tai vaikus nuo mažens ugdo esperanto kalba), tai draugystės ir kultūrinio bendradarbiavimo kalba, tai mokslininkų tarptautinio bendravimo kalba, įvairių sveikos gyvensenos bei viso pasaulio religinių bendruomenių bendradarbiavimo kalba, tai be galo gausios daugiatautės literatūros mainų kalba. Pagaliau esperanto – tai tam tikras labai įdomus pomėgis ir gyvenimo būdas.

Panevėžio miesto choras „Godos“ dainuoja esperantiškai 2016-siais metais

Mano mėgstamas posakis esperanto kalba: „Ridas poto, ke kaldrono kotas“. Lietuviškai tai reiškia „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“ (pažodžiui esperanto kalba – „kad katilas purvinas“). Ir tikrai, prieš juokdamiesi iš kito, pirmiausia pasižiūrėkime į save.

Dr. Vilius Šidlauskas

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-ruzele-suvokiau-%E2%80%93-mes-dideli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adomas-mecislavas-grikpedis-manau-yra-mitas-kad-esperanto-lengviausia-pasaulio-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-celiauskas-esperanto-kalba-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vita-petronyte-didziuojuosi-lietuva-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-grincevicius-mano-pazintis-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adomas-skiezgelas-esperanto--kalba---tai-pasaulio-tautu-kulturos-pazinimo-priemone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dziuginta-vaitkeviciene-mane-zavejo-galimybe-bendrauti-su-ivairiausiu-tautybiu-zmonemis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arunas-bliudzius-esperanto-kalba-man-buvo-kaip-laisves-simbolis-jaunysteje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-dyglys-esperanto-kalba-manyje-subrandino-keliaujancia-asmenybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-m%C3%B6ller-manau-kad-visi-esperantininkai-sieloje-yra-panasus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/severija-marija-banaityte-galimai-esu-ketvirtosios-kartos-esperantininke
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marija-jureniene-%E2%80%93-valasinaite-esperanto-padejo-pazinti-daug-nuosirdziu-zmoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-draugeliene-dabar-butu-sunku-suprasti-ka-reiske-tada-vien-tik-vokas-su-kitos-salies-pasto-zenklu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ksaverija-dapkeviciene-esperanto-kalba-pravere-langa-i-kitomis-vertybemis-besivadovaujanti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rolandas-stramkauskas-esperantininkai-yra-tokia-bendruomene-kurioje-lengva-rasti-bendraminciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-butnoriene-mano-kelias-mia-vojo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/emilija-rapkeviciute-rapka-mus-visad-zavi-tai-ko-neturime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-zambaite-esperanto-atvere-langa-i-daug-ivairesni-pasauli-nei-to-meto-pilka-sovietine-kasdienybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-kazlauskas-galiu-bendrauti-su-puikiais-zmonemis-kuriu-galbut-nebutu-teke-pazinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inesa-balaikiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-praturtinusi-mano-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-svarcaite-esperanto-kalba-man-nebuvo-ir-nera-pomegis-o-viena-is-kalbu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irma-sabonyte-atsivere-galimybes-idomiai-savanorystei
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inita-tamosiuniene-esperanto-tapo-akiracio-pletros-priemone-gyvenant-uz-%E2%80%9Egelezines-uzdangos%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-beinortiene-esperanto-%E2%80%93-sviesus-mano-laikai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zigmas-venskys-uz-pasauline-taika-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-esperanto-atveria-kitas-salis-ir-zemynus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-kasperiunas-niekada-nesakyk-niekada
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-mickus-trejus-metus-kasdien-eidavau-laisku-i-kauno-centrini-pasta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-liepinia-issikovojau-teise-chemijos-diplominio-darbo-santrauka-rasyti-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/profesoriui-aloyzui-gudaviciui-%E2%80%93-80
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aloyzas-gudavicius-esperanto-jau-irode-savo-tinkamuma-buti-pagalbine-tarptautinio-bendravimo-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-silas-esperanto-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimas-suopis-kalba-reikia-itraukti-i-savo-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/paulina-danute-vidrinskiene-taip-iklimpau-i-esperanto-kalba-kad-ji-tapo-svarbia-mano-gyvenimo-dalimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-vaitkevicius-po-zaliaja-esperanto-veliava-pasaulis-kada-nors-bus-laimingas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-stasiunaite-esperanto-yra-daugiau-negu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-medeiso-turejau-tiksla-%E2%80%93-keliauti-ir-tai-man-pavyko
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-strojeva-su-esperanto-uz-taika-ir-draugyste
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-straleckiene-esu-tikra-kad-ateis-toks-laikas-kai-visas-pasaulis-tures-viena-bendra-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/julija-grigenaite-esperanto-kalba-i-mano-gyvenima-inese-daug-spalvu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimundas-abromas-esperanto-virusas-pagavo-mane-visam-gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romualdas-rutkauskas-esperanto-buvo-viena-graziu-galimybiu-man-reikstis-kaip-kurejui-ir-kulturos-atspindziu-ieskotojui--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-degesys-esperanto-kalba-galbut-tik-viena-stotele-einant-link-tarptautines-kalbos-sukurimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vale-pisaraviciene-mokytis-esperanto-kalbos-paskatino-netiketa-pazintis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfredas--maruska-diena-nuo-kurios-gyvenimas-pradejo-teketi-kitu-ritmu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilmantas-jakstas-esperanto-atvere-galimybes-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ramunas-narbutas-man-esperanto-kalba-toliau-lieka-kaip-galimybe-bendrauti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/raimonda-gzimaile-nors-esperanto-salies--nera-zemelapyje-bet-ji-yra--visur

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokydamasi-esperanto-kalbos-supratau-%E2%80%93-esu-gabi-kalboms-tereikia-tinkamai-mokytis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-paco-kaj-amikeco
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-kuri-neisskiria-kurios-nors-vienos-tautos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-

 

Reklama