Palmira Lukoševičienė: taikus darbas daro žmogų laimingą
  NAUJIENOS
Macikuose pagerbtos GULAG‘o lagerių aukos

Palmira Lukoševičienė: taikus darbas daro žmogų laimingą


Miestas:
Palmira ir Telesforas Lukoševičiai.

Lietuvos pedagogė, prancūzų kalbos mokytoja ir lietuvių esperantininkė, garsaus Lietuvos esperantininko Telesforas Lukoševičiaus žmona.Palmira Lukoševičienė gimė 1933 m. kovo 17 d. Panevėžio rajone, Pašiliuose. Kartu su vyru Telesforu išvertė  Vytauto Petkevičiaus apsakymą „Tik trys vilkiukai“, Juozo Grušo „Herkų Mantą“, parengė vieną iš žurnalo „Lietuva šiandien“ numerių. 1985–1986 mokslo metais ji įkūrė esperanto klubą „Puntukas“.

 
Palmira Lukševičienė 1991 m.

Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?
 
Kalbomis domėjausi nuo pat vaikystės. Netoliese gyvenantis kaimynas E. Hilchenas susiruošė emigruoti, nes artėjo karo pabaiga ir paliko mūsų šeimai dėžę su savo mokyklos knygomis. Tai buvo tikras lobis mums, vaikams. Vadovėliai, enciklopedijos, ypač daug grožinės literatūros knygų rusų, anglų, vokiečių, lotynų, prancūzų kalbomis. Tėvo biblioteka irgi buvo turtinga, susipažinau ir su esperantininko A. Poškos knygomis. Mano vidurinės mokytojas duodavo knygų. Viskas buvo įdomu, bet ypač domino geografija, kelionės, kalbos. Man pasisekė, kad mano pirmoji prancūzų kalbos mokytoja buvo tikra prancūzė, kilusi iš Normandijos. Beje, aš ją vėliau aplankiau jau Prancūzijoje.

Apie esperanto kalbą pirmą kartą išgirdau jau mokydamasi universitete, paskutiniame kurse. Tada rašiau diplominį darbą „Gramatikos dėstymas mokykloje“ ir į kursus nenuėjau. Vėliau įsigijau J. Cieškaus ir J. Petrulio vadovėlį ir visą žiemą jį studijavau, atlikau visus pratimus, tik toliau į kalbą nesigilinau.

Kai pradėjau dirbti Panevėžio hidromelioracijos technikume, pastebėjau skelbimą, kviečiantį į esperanto kalbos kursus. Taip pradėjau mokytis ir mokausi iki dabar. Kursams vadovavo Vladas Viršila. Dažnas svečias kursuose būdavo ir labai įdomiai apie esperanto pasakodavo žinomas esperantininkas Jonas Kazlauskas.

Mokytoju, bendraminčiu ir bendražygiu visada buvo ir mano vyras Telesforas. Abu jau buvome esperantininkai, kai susitikome 1973 metais Rygoje, kur vyko BET. Paskaitų metu man tada dar labai dažnai reikėjo vartyti žodynėlį. Po renginio kartu grįžome iki bendrabučio ir kalbėjo Telesforas su manimi tik esperantiškai! Dar kartą susitikome jau 1976 metais.

 

1976 m. Esperantininkų susirinkimas, pirmininkauja J. Kazlaukas.

Likimas mus suvedė Panevėžio hidromelioracijos technikume, kur Telesforas atvyko dirbti elektrotechnikos dėstytoju. Numanau, kad likimui pagelbėjo ir mano buvusi kolegė, kuri pažinojo Telesforą dar Joniškėlyje ir man kartais sakydavo: „Tau tik vienas vyras yra Joniškėlyje – Telesforas“. Kai jis persikėlė iš Joniškėlio į Panevėžį dirbti tame pačiame technikume kaip ir aš sujungėme gyvenimus ir esperantišką veiklą.

Telesforas rūpinosi Panevėžio esperantininkų klubu, vertė, dėstė, būrė esperantininkų chorą, rūpinosi visos Lietuvos esperanto kalbos mokytojų kvalifikacija, o aš buvau jo dešinioji ranka visose veiklose. Dabar, kai mano vyras jau išėjęs Anapilin, tęsiu jo darbą ir laikau tai savo pareiga ir pažado tesėjimu, kad liksiu ištikima esperanto kalbai ir judėjimui.

 
Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?
 
Kalba – žmonių bendravimo priemonė, o esperanto kalba tam tinkamiausia. Pomėgis keliauti, kiti kraštai, gamta, kultūra, draugystė, susirašinėjimas – visa tai man labai svarbu ir visa tai galėjau ir galiu realizuoti bendraudama su esperantininkais. Niekada nenuobodžiauti – tokia galimybe džiaugiuosi iki dabar.
 

Svečiuose pas Šiaulių esperantininkus. 1981 m.

Norėjau turėti susirašinėjimo draugų iš viso pasaulio ir dar sovietmečiu iš 83 valstybių gaudavau laiškus. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, jau nebeskaičiavau tų laiškų, o pradėjau daugiau keliauti. Galimybė keliauti po visą pasaulį, susitikti su daugybe įdomių žmonių ir bendrauti be vertėjų, greitai pajusti, kad mezgasi šiltas, betarpiškas pokalbis, tai įrodymas, kad esperanto kalba yra stebuklas kalbų margumyne. Atsirado noras kolekcionuoti: pašto ženklai, atvirukai, magnetukai, E-mokymo vadovėliai, taurelės, puodukai, knygos ir t.t.


 Esperanto kalbos egzaminas.1984 m.

Abu jie labai artimi: pomėgis ir pažinimo pagrindas. Mums abiems su Telesforu tai buvo bendra veikla ir sekėsi neblogai. Esperanto mus suvedė, todėl nelikome skolingi šiam judėjimui. Knygų vertimas iš lietuvių kalbos, leidimas ir jų platinimas tai vienas iš veiklos barų, kurį tęsiu iki šiol.


Izabelė Ožiuvienė ir Telesforas Lukoševičius buvo dainingas duetas.
 
Daug knygų išleidome savo lėšomis, o kaip jas platinti? Siuntėme į Lietuvos esperantininkų sąjungą, UEA knygyną Roterdame, pati visada veždavausi ir pardavinėdavau, dovanodavau, keisdavausi knygomis kongresų metu. Taip ypač plačiai paplito knygelė apie tremtį „Sub la nordlumo“. „Kodėl neperspėjai, kad „Sub la nordlumo“ reikia skaityti ryte, o ne vakare, nes jei pradedi vakare, tenka skaityti visą naktį! – juokais priekaištavo bičiuliai laiškuose. Neseniai Kutaisyje, per „Mezorienta kunveno“ Irano esperantininkai taip susidomėjo šia knygute, kad greitai ji pasirodys išversta į persų kalbą.

Mūsų su Telesforu išleistos knygos pasiekė visus žemynus, net Afriką, Japoniją, Australiją, bet jų dar daug yra likę...

 

Mokytojų kursai Berčiūnuose. 1994 m.

Telesforas buvo iš muzikalios šeimos, tai subūrė Panevėžyje klube chorą, o vėliau  net kapelą. Buvo gražių ir buvo skaudžių momentų, nes kur žmonės ten ir problemos. Teko nusivilti net keletu savo mokinių ir klubiečių, tačiau niekada nekilo mintis atsisakyti esperanto kalbos ir veiklos. Nuo 1983 iki 2008 choras koncertavo net 46 kartus ir ne tik Lietuvoje. Chorui vadovavo Monika Vasiliauskienė.

Man labai naudingi yra pasauliniai kongresai, kur užsimezga asmeniniai ryšiai, platinu lietuviškas knygas išverstas į esperanto kalbą, turtinu savo biblioteką. Įsimintiniausi yra Vilniuje (2005), Kopenhagoje (2011). Buenos Airėse (2014), Nitroje (2016) dalyvauti kongresai, tačiau įsimintiniausia turistiniu atžvilgiu buvo kelionė į Montpelje (1998) Prancūzijoje. Iš viso esu dalyvavusi 13-oje Universalių Kongresų, keliuose katalikų kongresuose IKUE.

Lilyje.2015 m. 

Telesforas ir aš daug metų paskyrėme esperantininkų veiklai Lietuvoje: ne tik patys dėstėme, aktyviai kūrėme klubą „Revo, bet ir organizuodavome kalbos mokytojams seminarus. Visur buvau jo pagalbininkė. Panevėžyje minint esperanto kalbos 100-metį sulaukėme A. Vaitilavičiaus įvertinimo žurnale „Litova stelo“, kad tai buvo „respublikinio lygio renginys“.

Nuo 1977 iki 1998 metų dėstėme esperanto kalbą. Rūpinomės ir kaip atgaivinti esperantininkų judėjimą Anykščiuose, Kėdainiuose, Kavarske, Biržuose, Kupiškyje – ten susibūrus norinčių mokytis kalbos grupėms, važinėjome ir dėstėme... Sovietmečiu esperanto kalba nebuvo draudžiama, tik nepageidaujama, tai norint kursus organizuoti didelę rolę vaidino asmeninės pažintys.

Dalyvavau viena ir su vyru visuose BET nuo 1973.


 
Su Slovakijos esperantyininku Anton Zakariaš.

Per pirmąją kelionę į užsienį (1982), į tuometinę Čekoslovakiją, bendroje visasąjunginėje grupėje kartu su keletu esperantininkių atstovavome Lietuvą. Vieno susirinkimo metu, reikėjo parodyti savo esperanto kalbos žinias ir tada paaiškėjo kas yra KGB pristatyti „sargai“.

Ypač man patikdavo renginys „Muzo“, kurį Vilniuje organizuodavo A.Vaitilavičius. tai buvo dainos, deklamavimo, pasakojimo, kūrybos konkursas. Dažnai lankausi ir mielai bendradarbiauju su organizatoriais šiauliečių tradiciniame renginyje „Rideto“. Neužmirštamas lieka mano atmintyje V.Vaitiekūnas.

Draugavome ir bendradarbiavome su veikliais Lietuvos esperantininkais. J. Skūpas, A. Masiukas, A. Kačėnas, V. Barcys, Br. Aukštikalniene, V. Baniulaitis, A. Vebeliūnas ir daugelis kitų buvo dažni mūsų svečiai. Nuo 1999 iki 2013, išėjus artimiesiems, gyvenau kaime ir dažnokai esperantininkai aplankydavo mane sodyboje.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?
 
„Al mondo – la pacon” – „Pasauliui taika“. Pasauliui ji labiausiai reikalinga, bet ji reikalinga ir mums, žmonėms, kasdieniniame gyvenime. Taikus darbas daro žmogų laimingu, mums reikia ramybės ir sveikatos, todėl man labai mielos frazės:
  • “La vivo estas bela kaj interesa, nur donu al ni sanon” – „Gyvenimas yra gražus ir įdomus, tik duokit mums sveikatos“.
  • „Ni bezonas trankvilon“ – „Mums reikia ramybės“.
  • „La vivo estas kanto – ni kantu ĝin“ – „Gyvenimas yra daina – dainuokime gyvenimą“.
 

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrone-maksimaitiene-puiku-kai-gali-be-vertejo-suprasti-ka-kalba-ir-is-tribunos-indas-ir-japonas-brazilas-ir-iranietis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valerijus-rudzinskas-esperanto-kalba-%E2%80%93-ir-pomegis-ir-naujas-pazinimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilius-sidlauskas-i-esperanto-atvede-smalsumas-ir-mokytojo-pavyzdys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-ruzele-suvokiau-%E2%80%93-mes-dideli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adomas-mecislavas-grikpedis-manau-yra-mitas-kad-esperanto-lengviausia-pasaulio-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-celiauskas-esperanto-kalba-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vita-petronyte-didziuojuosi-lietuva-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-grincevicius-mano-pazintis-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/adomas-skiezgelas-esperanto--kalba---tai-pasaulio-tautu-kulturos-pazinimo-priemone
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dziuginta-vaitkeviciene-mane-zavejo-galimybe-bendrauti-su-ivairiausiu-tautybiu-zmonemis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arunas-bliudzius-esperanto-kalba-man-buvo-kaip-laisves-simbolis-jaunysteje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-dyglys-esperanto-kalba-manyje-subrandino-keliaujancia-asmenybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-m%C3%B6ller-manau-kad-visi-esperantininkai-sieloje-yra-panasus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/severija-marija-banaityte-galimai-esu-ketvirtosios-kartos-esperantininke
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marija-jureniene-%E2%80%93-valasinaite-esperanto-padejo-pazinti-daug-nuosirdziu-zmoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-draugeliene-dabar-butu-sunku-suprasti-ka-reiske-tada-vien-tik-vokas-su-kitos-salies-pasto-zenklu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ksaverija-dapkeviciene-esperanto-kalba-pravere-langa-i-kitomis-vertybemis-besivadovaujanti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rolandas-stramkauskas-esperantininkai-yra-tokia-bendruomene-kurioje-lengva-rasti-bendraminciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-butnoriene-mano-kelias-mia-vojo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/emilija-rapkeviciute-rapka-mus-visad-zavi-tai-ko-neturime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-zambaite-esperanto-atvere-langa-i-daug-ivairesni-pasauli-nei-to-meto-pilka-sovietine-kasdienybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-kazlauskas-galiu-bendrauti-su-puikiais-zmonemis-kuriu-galbut-nebutu-teke-pazinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inesa-balaikiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-praturtinusi-mano-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-svarcaite-esperanto-kalba-man-nebuvo-ir-nera-pomegis-o-viena-is-kalbu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irma-sabonyte-atsivere-galimybes-idomiai-savanorystei
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inita-tamosiuniene-esperanto-tapo-akiracio-pletros-priemone-gyvenant-uz-%E2%80%9Egelezines-uzdangos%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-beinortiene-esperanto-%E2%80%93-sviesus-mano-laikai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zigmas-venskys-uz-pasauline-taika-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-esperanto-atveria-kitas-salis-ir-zemynus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-kasperiunas-niekada-nesakyk-niekada
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arvydas-mickus-trejus-metus-kasdien-eidavau-laisku-i-kauno-centrini-pasta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-liepinia-issikovojau-teise-chemijos-diplominio-darbo-santrauka-rasyti-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/profesoriui-aloyzui-gudaviciui-%E2%80%93-80
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aloyzas-gudavicius-esperanto-jau-irode-savo-tinkamuma-buti-pagalbine-tarptautinio-bendravimo-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-silas-esperanto-mano-gyvenime
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimas-suopis-kalba-reikia-itraukti-i-savo-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/paulina-danute-vidrinskiene-taip-iklimpau-i-esperanto-kalba-kad-ji-tapo-svarbia-mano-gyvenimo-dalimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-vaitkevicius-po-zaliaja-esperanto-veliava-pasaulis-kada-nors-bus-laimingas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-stasiunaite-esperanto-yra-daugiau-negu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-medeiso-turejau-tiksla-%E2%80%93-keliauti-ir-tai-man-pavyko
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-strojeva-su-esperanto-uz-taika-ir-draugyste
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-straleckiene-esu-tikra-kad-ateis-toks-laikas-kai-visas-pasaulis-tures-viena-bendra-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/julija-grigenaite-esperanto-kalba-i-mano-gyvenima-inese-daug-spalvu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimundas-abromas-esperanto-virusas-pagavo-mane-visam-gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romualdas-rutkauskas-esperanto-buvo-viena-graziu-galimybiu-man-reikstis-kaip-kurejui-ir-kulturos-atspindziu-ieskotojui--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gediminas-degesys-esperanto-kalba-galbut-tik-viena-stotele-einant-link-tarptautines-kalbos-sukurimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vale-pisaraviciene-mokytis-esperanto-kalbos-paskatino-netiketa-pazintis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alfredas--maruska-diena-nuo-kurios-gyvenimas-pradejo-teketi-kitu-ritmu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilmantas-jakstas-esperanto-atvere-galimybes-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ramunas-narbutas-man-esperanto-kalba-toliau-lieka-kaip-galimybe-bendrauti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge--
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/raimonda-gzimaile-nors-esperanto-salies--nera-zemelapyje-bet-ji-yra--visur

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokydamasi-esperanto-kalbos-supratau-%E2%80%93-esu-gabi-kalboms-tereikia-tinkamai-mokytis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-paco-kaj-amikeco
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-kuri-neisskiria-kurios-nors-vienos-tautos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenio-okazas-per-si-mem-la-taskoj-mem-ne-plenumi%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-tarsi-issigelbejimo-ratas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-pomegis-teikiantis-daug-geru-emociju
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-
 

Reklama