Agnė Čepaitienė: tarmėtyroje iš esmės keičiami kalbinės medžiagos kaupimo, archyvavimo ir analizės procesai

Išmaniosios technologijos vis labiau keičia ir kalbininkų darbą. Informacija iš popieriaus lapų ir lapelių, kurie visuomenei tapdavo prieinami tik išleidus mokslinius veikalus, gula į skaitmenines duomenų bazes. Apie tai, kokie pokyčiai vyksta tarmėtyroje ir tarmėtyrininkų darbe, kalbamės Lietuvių kalbos instituto, Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Agne Čepaitiene.

Gerb. dr. Agne, papasakokite plačiau apie įgyvendinamą projektą?

Tie, kurie domisi tarmėmis, jų praeitimi, gimtosios vietos kalbiniu savitumu, ieškos medžiagos Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Bet Tarmių archyvas prieinamas ne visiems – duomenys iki šiol uždari. Norėdami atskleisti visuomenei savo turtus, mes 2020 metais geografinių informacinių sistemų (GIS) įrankiais ir metodais pradėjome kurti „Tarmyną“. Juo bus paprasta naudotis, rasti atsakymus į daugelį mokslininkams ir visuomenei rūpimų klausimų apie Lietuvos vietinių kalbos variantų vartotojus ir vietoves: kaip žmonės šneka, koks ten yra kalbinis kraštovaizdis, kaip tarmės atstovai vertina savąją ir kitas vietines kalbos atmainas, kur žmonės vyksta mokytis, apsipirkti, pramogauti ir kaip tai veikia jų tarmę, koks ryšys tarp tarmės vartotojų amžiaus, išsilavinimo, lyties bei tarmės kaitos ir kt.

Lietuvių kalbos tarmės

Pirmiausia kuriame „Tarmyno“ modelį ir jį išbandome viename areale – Kauno rajone. „Tarmyną“ kuriame penkiese, tačiau numatyta, kad ateityje juo galės dirbti visas Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras. „Tarmyno“ kūrėjai projekto metu konsultuojasi su sertifikuotais aukštos kvalifikacijos GIS specialistais ir mokosi dirbti GIS technologijomis.

„Tarmyno“ idėjos autorė – prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Kūrimo darbus remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Kodėl prisireikė naujai rinkti ir analizuoti duomenis?
Naujo vietinių kalbos variantų duomenyno modelio poreikis atsirado dėl kelių priežasčių.

Pirma, mąstėme apie tarptautiškumą, bendradarbiavimą su užsienio mokslininkais. Iki šiol turėtos lietuvių tarmių duomenų bazės neprilygsta kuriamoms Europoje – mūsiškės yra palyginti nedidelės, kurį laiką neatnaujinamos, jose galima tik peržiūrėti duomenis, nepakanka informacijos objektyviai vertinti šio amžiaus kalbos atmainų vaizdą.

Antra, norime kurti ir vykdyti nuolatinę Lietuvos vietinių kalbos atmainų stebėseną šiuolaikinėmis priemonėmis. Iki šiol daug laiko sugaištama ne tik renkant, bet ir apdorojant tarmių pavyzdžius rankomis. Toks darbas yra ilgas ir sudėtingas, sukaupti duomenys nugula į didžiausius archyvus ir pasensta, nes nespėjama laiku jų apdoroti, išanalizuoti ir teikti rekomendacijų.

Trečia, kalbos prognostikai neužtenka vien kalbinių įrašų, reikia ir papildomų duomenų apie tarmės vartotojų amžių, išsilavinimą, kalbinę jų aplinką, nuostatas, judėjimo kryptis ir kt.

Galbūt galite plačiau apibūdinti šio modelio struktūrą? Kas jame ir kaip bus išdėstyta?

„Tarmynas“ bus daugiasluoksnis, jis atitiks multimodaliosios dialektologijos modelį: jame kaupsime visą Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo kalbinę medžiagą ir pačią naujausią kalbinę informaciją.

Pirmiausia tai atrankiniai duomenys – garso įrašai, tarptautine fonetine abėcėle užrašyti tekstai, kalbininkų užrašai, „Lietuvių kalbos atlaso“ medžiaga ir kt.

„Tarmyno“ medžiagos pavyzdys: tarmių sąsiuvinio, užrašyto Muniškių kaime, ištrauka

„Tarmyno“ medžiagos pavyzdys: „Lietuvių kalbos atlaso“ kortelė, užrašyta Vareikoniuose

Taip pat įtrauktos kalbinį kraštovaizdį iliustruojančios skelbimų, iškabų, antkapinių paminklų nuotraukos, kalbininkų sudaryti sociokultūriniai bendruomenių tinklai.

„Tarmyno“ medžiagos pavyzdys: Zapyškyje veikiančios įmonės „Zapynė“ gaminys (Lauros Brazaitienės nuotr.)

„Tarmyno“ medžiagos pavyzdys: infrastruktūros duomenys, kurių pagrindu braižomi sociokultūriniai bendruomenių tinklai

Apie vietinių kalbos variantų vartotojų kalbines nuostatas bus sprendžiama iš sociolingvistinių ir perceptyviosios dialektologijos anketų duomenų.

Papildomai bus galima istoriniais kartografiniais duomenimis, GIS priemonėmis remtis vertinant kalbos kaitos ir sociokultūrinių bei socioekonominių tiriamų vietovių duomenų ryšį. Pavyzdžiui, atsižvelgsime į gyventojų skaičiaus, tankio, amžiaus, lyties, bedarbystės, išsilavinimo, gyventojų pajamų ir kitus rodiklius.

Istorinis kartografinis žemėlapis, naudotas tikslinant gyvenamųjų vietovių lokacijas (Čepaitienė, Gudaitis 2021)

Gyventojų skaičius Lietuvoje (Mikulėnienė, Čepaitienė 2021)

Jauniausiųjų ir vyriausiųjų gyventojų paplitimas Lietuvoje (Mikulėnienė, Čepaitienė 2021)

Kokias naujas galimybes jis suteiks tarmėtyrai ir tarmes tiriantiems mokslininkams?

Tarmėtyroje iš esmės keisis kalbinės medžiagos kaupimo, archyvavimo ir analizės procesai.

Išmaniuosiuose įrenginiuose (kompiuteriuose, telefonuose, planšetėse) GIS pagrindu veikiančiais įrankiais optimizuosime duomenų rinkimo procesus: skirtingomis anketomis kaupsime įvairiapusę kalbinę medžiagą – bendruosius pateikėjo duomenis, informaciją apie vietovę, jos nuotraukas, kalbines tiriamųjų nuostatas, nustatysime pateikėjų kalbos ypatybių vartosenos rodiklius; taip pat fiksuosime tikslias medžiagos rinkimo vietos geografines koordinates, atsižvelgdami į jau sukauptų kalbinių duomenų pirminės analizės rezultatus, žemėlapyje nustatysime zonas, iš kurių dar nesame surinkę tarmių pavyzdžių, ir planuosime naujas ekspedicijas į jas.

Pateikėjų, gimusių iki 1940 m., saugomi garso įrašai

„Tarmyne“ saugiai laikysime ne tik naujai surinktus duomenis, bet ir archyvinius Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo išteklius.

GIS įrankiais ir metodais atliksime gausios heterogeniškos kalbinės ir papildomos socioekonominės bei sociokultūrinės medžiagos, arba didžiųjų duomenų (angl. Big Data), geoerdvinę analizę. Ji leis statistiškai patikimai įvertinti kalbą laike ir erdvėje, nustatyti kalbos kaitos ir įvairių veiksnių (gyventojų skaičiaus, infrastruktūros išvystymo lygio, išsilavinimo, lyties ir kt.) koreliaciją, karštuosius taškus, kalbiškai problemines sritis ir prognozuoti vietinių kalbos variantų tęstinumą.

Tarminės ypatybės vartojimo intensyvumo žemėlapis (Čepaitienė, Gudaitis 2021)

Tarminės ypatybės vartojimo ir gimimo metų ryšys (Čepaitienė, Gudaitis 2021)

Tikriausiai kuriant modelį galvojama ne vien apie mokslą, bet ir apie tarmėmis besidominčią visuomenės dalį, ką jame bus galima surasti?
„Tarmyną“ kuriame ir mokslininkams, ir visuomenei. Mokslininkams tai bus šiuolaikinis medžiagos rinkimo, išsaugojimo ir analizės įrankis, o visuomenei – priemonė išsamiau susipažinti su tarmėmis, jų tyrimų rezultatais, prisidėti prie jų išsaugojimo.

„Tarmyno“ skaitmeniniuose ir interaktyviuose žemėlapiuose, patraukliose suvestinėse bus galima susipažinti su istoriniais ir šiuolaikiniais kalbiniais bei statistiniais duomenimis, išgirsti ir perskaityti vietinių kalbos variantų pavyzdžių, susipažinti su vietovių kalbiniu kraštovaizdžiu, nuolat atnaujinamais Lietuvos vietinių kalbos variantų tyrimų rezultatais, sužinoti, kaip vietinių kalbos variantų atstovai vertina gimtąją ir kitų vartojamą tarmę.

Galbūt modelis leis ir visuomenei aktyviau prisidėti prie tarmių fiksavimo? Jei taip, kaip?

Vos sukūrę „Tarmyną“, į kalbinių duomenų rinkimo talką kviesime ir visuomenę. Kartu sparčiai kaupsime naujausią kalbinę medžiagą, ši veikla skatins labiau domėtis kalbos variantais, kels jų prestižą.

Visi GIS technikomis sukurti įrankiai įvairiai kalbinei medžiagai rinkti bus prieinami „Tarmyno“ internetiniame puslapyje. Jais bus galima kaupti ir aprašyti garso įrašus, informaciją apie vietovę, pateikėją, kalbines jo nuostatas ir kt. „Tarmyno“ įrankiais bus paprasta naudotis, jie veiks visuose išmaniuosiuose įrenginiuose.

Sociolingvistinis pateikėjo klausimynas telefone

Vietovės sociolingvistinė anketa telefone

Pavyzdžiui, atvykę į pasirinktą tiriamąją vietovę, telefone ar planšetėje įjungsite internetą ir vietą nustatančią funkciją (GPS), pasileisite pasirinktą mobiliąją aplikaciją, anketoje esančiame žemėlapyje pažymėsite vietovę, kurioje rinksite duomenis (užteks paspausti mygtuką „Rasti mano vietą“ ir bus nustatytos tikslios buvimo vietos geografinės koordinatės), užpildysite atsakymus į telefone atsidarytos anketos klausimus ir, paspaudę vieną mygtuką, duomenis išsiųsite į „Tarmyną“. Garso įrašą dėl didelės apimties prašysime siųsti atskirai el. paštu tarmynas@lki.lt.

Mes, mokslininkai, bet kada matysime tam tikroje gyvenamojoje vietovėje užfiksuotus duomenis, atliksime jų patikrą ir analizę. Rezultatus aprašysime straipsniuose, monografijose, iliustruosime žemėlapiais, tarminių tekstų knygomis, žodynais ir kt. Tokiu būdu kartu tarmes išsaugosime ateities kartoms kaip mokslo ir Lietuvos kultūros objektą.

Matomi realiu laiku renkami duomenys

Projektas dar baiginėjamas, tad kada su juo bus galima susipažinti ir naudotis?
Iki šiol apie projektą ir „Tarmyną“ išsamiai papasakojome 2020 metais vykusiame moksliniame seminare, rašėme moksliniuose ir mokslo populiarinimo straipsniuose. Pavyzdžiui, praeitais metais publikuotoje „Gimtojoje kalboje“ (Nr. 12 (642), šiais metais išeisinčioje knygelėje „Visos tarmės gražiausios...“ ir kt.

Naujausią informaciją apie „Tarmyną“ galima rasti ir Lietuvių kalbos instituto tinklalapyje www.lki.lt bei feisbuko paskyroje.

„Tarmynu“ bus galima naudotis vos pasibaigus projektui, t. y. šių metų pabaigoje.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Nuotr. iš pašnekovės asm. archyvo.
Straipsnio iš straipsnių ciklo „Lietuvių kalbos aktualijos“ parengimas ir publikavimas paremtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuotos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšomis.
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aldonas-pupkis-visa-gyvenima-pragyvenus-kalboje-ir-su-kalba-rupesciu-niekada-netruksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kokias-musu-tautos-savybes-ir-gyvenimo-buda-padeda-atskleisti-etnolingvistinis-projektas--%E2%80%9Eduona-motina-zeme%E2%80%9C-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/tinkama-termina-rasti-padeda-terminu-bankas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-lubiene-ivairiausiais-vardais-lietuviai-vadina-ne-baravyka-o--pilkaja-meskute
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Epalemonas%E2%80%9C-%E2%80%93-originalus-lietuviskas-sriftas-skirtas-placiajai-visuomenei-ir-lituanistikos-mokslo-reikmems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/turime-nesti-zinia-kad-lietuviskai-kalbeti-yra-ne-geda-o-garbe-

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-racis-%E2%80%93-tobulas-enciklopediju-variklis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimo-ir-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-komisija-lietuviu-kalba-%E2%80%93-pagrindinis-rysio-su-lietuva-islaikymo-veiksnys

Naujajame miesto verslo centre, Konstitucijos prospekte, esantis savivaldybės pastatas taps atviru vilniečiams. Pirmajame savivaldybės aukšte atsivers universali reprezentacinė erdvė, pritaikyta ir mažam, ir vyresniam, ir vilniečiui, ir...

Agnė Čepaitienė: tarmėtyroje iš esmės keičiami kalbinės medžiagos kaupimo, archyvavimo ir analizės procesai

Reklama

Sekite mus

Kontaktai

Paieška svetainėje