Genovaitė Kačiuškienė: manau, plačiose lietuvių kalbos programose per daug kalbos temų ir akademiškumo

Apie kovo 10 dieną rengiamą tradicinę konferenciją-seminarą „Gimtoji kalba mokykloje“, kodėl lietuvių kalbos pamokos nėra tarp mėgstamų pamokų, lietuvių kalbos mokymo programas ir lietuvių kalbos mokytojų rengimą kalbamės su Lietuvių kalbos draugijos pirmininke, profesores Genovaite Kačiuškiene.

Gerbiama profesore, kovo 10 dieną rengiama dešimtoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“. Kuo ši konferencija panaši ir kuo skirsis nuo ankstesnių konferencijų?

Niekuo, tik skaičiuku 10 šalia konferencijos pavadinimo ir tarp 27 siūlomų pranešimų kalbos ir literatūros klausimais įrašyta dar viena – bendrųjų programų atnaujinimo darbai: kokį ugdymo turinį kuriame. Aišku, skirsis ir dalyvių skaičiumi. Pernykštėje konferencijoje jų buvo 39. Jau tradicinė šiauliškių lituanistų rengiama ir daug palaikymo iš šalies sulaukianti konferencija suburia labai įvairią auditoriją. Be aktyvaus šiauliškių dalyvavimo, sulaukiame kolegų iš Kauno, Kelmės Klaipėdos, Radviliškio, Rokiškio, Vilniaus ir kitų Lietuvos kampelių. Pranešimus skaito mokiniai, esami ir buvę mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, nepriklausomi tyrėjai, įvairių institucijų atstovai, kuriuos sieja dėmesys gimtajai kalbai, gebėjimas pamatyti ir kitiems atskleisti jos žavesį.

2019 m. konferencijos-seminaro „Gimtoji kalba mokykloje“ dalyviai

Kada ir dėl kokių priežasčių buvo imtasi rengti tokias konferencijas?

Viskas prasidėjo 2011 metais, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedrai vadovaujant dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, kuri ir sumanė suartinti dviejų mokyklų puses – praktinę – bendrojo lavinimo ir teorinę – universitetinių aukštųjų mokyklų, kad pedagogų ir mokslininkų dialogas padėtų išryškinti aktualias gimtosios kalbos ugdymo strategijos, mokymo(si) problemas, skatintų ieškoti sprendimų. 2012 m. vasario 24 d. Šiaulių universiteto Jono Jablonskio auditorijoje ir įvyko pirmoji respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gimtoji kalba mokykloje“, šiandien jau skaičiuojanti 10-uosius savo gyvavimo metus. Keitėsi katedros vedėjai, organizacinio komiteto pirmininkai, tačiau jai liko ištikimi trys rengėjai – Šiaulių universitetas (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), Šiaulių universiteto gimnazija (dabar – Šiaulių universitetinė gimnazija) ir leidykla „Lucilijus“. Vėliau prisijungė Lietuvių kalbos draugija, o dr. O. L. Gudzinevičiūtei pakeitus darbovietę, ir Kelmės rajono savivaldybė. Svarbu paminėti, kad nuo pat pirmosios konferencijos pranešėjai gauna akredituotos institucijos (anksčiau – Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto, dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Mokymosi visą gyvenimą centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Nors tiesioginio kontakto su mokiniais lyg ir neturite, bet iš bendravimo su esamais ir būsimais pedagogais, viešosios erdvės, kokias didžiausias problemas mokant gimtosios kalbos pastebite pastaraisiais metais? Kiek jos panašios ir kiek skiriasi nuo ankstesniųjų?

Problemų turi būti, nes švietimas, bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos, jų programos nėra statiškos, o yra gyvas kintantis organizmas, išgyvenantis ir atradimų, ir praradimų momentus. Yra tų problemų ir mokant gimtosios kalbos ir literatūros. Jos keliamos įvairiais lygiais. Kaip pavyzdį, galiu paminėti antruosius jungtinius Lietuvių kalbos draugijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, „Lituanistų sambūrio“ ir Lietuvos kultūros kongreso skaitymus, vykusius labai gražiai restauruotoje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje 2020 m. vasario 7 d., „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“. Skaitymai buvo skirti Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui. Visa antroji popietinė renginio dalis buvo numatyta lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo problemoms mokyklose aptarti. Kalbėta apie mokyklinių programų kaitą, lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi motyvaciją ir iš užsienio grįžtančių ar atvykstančių šeimų vaikų mokymąsi Lietuvos mokyklose ir kt. Renginio metu priimtoje rezoliucijoje Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Švietimo, mokslo ir sporto ministrui šlubuojančių dalykų prirašėme jaučio odą. Akcentuota, kad reikia modifikuoti kalbos vadovėlius taip, kad jie skatintų mokinius domėtis kalbos ypatumais, kad mokiniai patys mokytųsi atrasti amžiaus tarpsniui suvokiamus kalbos dėsningumus. Būtina siekti, kad literatūrinis ugdymas ne tik formuotų mokinių gebėjimus suvokti kūrinį kaip meno ar mokslo tyrinėjimų objektą, bet ir provokuotų kultūrinio tapatumo, įsišaknijimo poreikį, sąsajų su gimtuoju kraštu ieškojimą. Taip pat būtina siaurinti kalbos ir literatūros programos apimtį, atrenkant kaip privalomas tik būtiniausias lietuvių kalbos temas ir literatūros kūrinius, vadovėlių tekstuose vengti akademiškumo, teorinius dalykus pateikti trumpai, atsižvelgiant į mokinių amžiaus ypatumus, į humanitarinių ir socialinių dalykų programas kaip privalomą žinių tikrinimo būdą grąžinti pasakojimą, įvairių dalykų testus laikyti tik šalutine žinių ir įgūdžių tikrinimo priemone, rūpintis, kad mokiniai skaitmeninėje erdvėje vartotų lietuvių kalbą, tokį tikslą įtraukti ne tik į lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir informacinių technologijų programas ir kt. Nemanau, kad per šiuos sunkius visiems metus kas nors iš esmės pasikeitė, tuo labiau, kad ir į rezoliuciją institucijos reagavo tik trumpučiukais formaliais atsakymais.

Konferencijoje-seminare „Gimtoji kalba mokykloje“ 2019 m. aptarti svarbūs lituanistikos ir lietuvių kalbos mokymo klausimai

Jūsų manymu, kodėl gan didelė dalis mokinių nemėgsta lietuvių kalbos pamokų ir kaip būtų galima sužadinti jų pažinimą. Juk smalsumas yra įgimta vaiko savybė?

Sunku pasakyti. Galbūt tai labiau paaiškės po netrukus vyksiančio visuotinio kūrybinio konkurso, kurį organizuoja Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“ ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šio konkurso potekstėje glūdi klausimas, kodėl man reikalinga lietuvių kalba. O vienas iš šio konkurso tikslų – skatinti Lietuvos visuomenę, užsienyje gyvenančius lietuvius, kitakalbius Lietuvos gyventojus ir užsieniečius, besimokančius lietuvių kalbos, apmąstyti ir atskleisti savo asmeninį santykį su lietuvių kalba. Maloniai kviečiame sekti LKD informaciją ir Jūsų svetainės skaitytojus aktyviai įsijungti į šio konkurso dalyvių skaičių.

Mano asmeninė nuomonė šiuo klausimu būtų daugiau siejama su per plačiomis lietuvių kalbos programomis, kuriose per daug kalbos temų ir akademiškumo. Ar galite bent įsivaizduoti, kad per lietuvių kalbos pamokas būtų dainuojama, kaip vyksta užsienio kalbų pamokose? Ar yra galimybė per pamokas su ausinėmis pasiklausyti pavyzdine tartimi kalbančių žmonių, skaitomų tekstų? O supažindinimas su iškirtinėmis lietuvių kalbos tarmėmis, jų archaiškomis ypatybėmis apskritai lieka užribyje, popamokinėje veikloje… Tai kuo sudominti įvairiausių amžiaus tarpsnių vaikus – begalinėmis dalelyčių rašymo ar jų skyrybos taisyklėmis, kalbos reiškinių išimtimis? Kam tai įdomu – gal vienetams per visą Lietuvą. Todėl mokytojams lieka rutininis mokymas, o mokiniams – rutininis mokymasis. Ir čia ne mokytojų parengimo ar jų žinių stoka, o nemeilė lietuvių kalbai ir jos pamokoms – ne mokinių problema.

Šiaulių universitetas, dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, turi senas lituanistų rengimo tradicijas, jūsų manymu, ar yra dar neišnaudotų resursų aukštos kvalifikacijos specialistams rengti?

Taip, iki reorganizacijos Šiaulių universiteto lituanistinės katedros buvo vienos kvalifikuočiausių katedrų universitete, geranoriškai konkuruojančios ir su šalies lituanistinėmis katedromis. Ir studentų parengimo lygis buvo aukštas – anksčiau gana populiariose aukštųjų mokyklų lituanistų olimpiadose šiauliečiai ne kartą skynė laurus. Reikia tik studentų, resursų yra. Ir dėstytojai, ačiū Dievui, niekur neišsibėgiojo, tik duoną užsidirba kitu priverstiniu amplua. Daug vilčių dedama į naujai kolegų sukurtą, ekspertų patvirtintą ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėsiančią veikti nuolatinių studijų 4 metų programą „Dalyko pedagogika: lietuvių kalba, istorija, anglų kalba“ (vieno arba dviejų mokomųjų dalykų mokymas). Net ir valstybės finansuojamų vietų numatyta! Ir mūsų konferencija turės savų užsiaugintų ne tik klausytojų, bet, tikėkimės, ir pranešėjų.

Kas, Jūsų manymu, keistina lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų parengime?

Sunku pasakyti. Man rodos, kad mokytojui visada buvo ir turėtų būti svarbios žinios, puikus dalyko išmanymas, pagarba savo kultūrai, istorijai, meilė gimtajai kalbai, literatūrai. Lituanistas turi negalėti neskaityti, nes jis – filologas. Tuo jis turi uždegti ir vaikus. Taip pat labai svarbu yra ir noras, galėjimas dirbti mokykloje, meilė vaikams, savo dirbamam darbui. Ir technologijos, aišku, svarbu, ir metodikų išmanymas, jų taikymas, bet tai jau atsiranda vėliau, įgijus praktikos. Ką keisti, tikrai nežinau, gal kokius mažmožius…Bent jau mūsų programose. Kiek žinau, apie parengtus šiauliečius lituanistus mokyklose atsiliepiama tikrai neblogai. O ko daugiau reikia? Argi reikia griauti tai, kas gerai pastatyta ir tvirtai stovi?

Kaip panaudojamos per konferenciją mokslininkų, pedagogų, kitų dalyvių pasakytos mintys?

Jeigu tik yra noro, pranešimų pagrindu parengti straipsniai yra spausdinami tęstiniame recenzuojamame leidinyje „Gimtoji kalba mokykloje“, platinamame visoje Lietuvoje, leidinį galima įsigyti ir elektroniniu būdu. Jau išleisti 6 solidūs leidiniai, kuriuos geranoriškai, už simbolinę 10 eurų kainą, spausdina mūsų nuolatinė rėmėja ir partnerė, leidykla „Lucilijus“. Už nepriekaištingą straipsnių spausdinimą, leidinio dizainą jos savininkei ir direktorei Danguolei Vasiliauskienei yra dėkingi visi straipsnių autoriai. 4 pirmųjų leidinio numerių sudarytoja, įvadinių straipsnių rengėja ir atsakomoji redaktorė buvo dr. Ona Laima Gudzinevičiūte, vėliau šį atsakingą darbą perėmė prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė. Nuo pirmojo numerio sudarytojoms talkina kiti kolegos lituanistai, ypač nuolatinis pagalbininkas, teksto redaguotojas, LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Malakauskas. Straipsniai pagal tematiką skirstomi į dvi grupes: 1) mokslinės įžvalgos, 2) pedagoginė patirtis. Tokia straipsnių orientacija akivaizdi. Pateikti darbai skiriasi tiek moksline patirtimi, pedagogine išmintimi, tiek ir turinio ar formos kokybe. Devintajame leidinio numeryje radosi trečia straipsnių grupė – „Poleminės pastabos“, kurias oponuojančiu straipsniu „Atmesti stilistikos tradiciją?“ pradėjo Šiaulių universiteto profesorius emeritas Kazimieras Župerka. Polemizuojama su 2018 metais kalbininkės Loretos Vaicekauskienės paskelbto straipsnio „Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš šalies“ gana tendencingomis ir nepagrįstomis mintimis. Tokio pobūdžio leidinys yra aktualus ypač šiandien, kai Lietuvoje nebeleidžiami pedagoginio profilio žurnalai „Gimtasis žodis“, „Žvirblių takas“. Seniai nebepasirodo ir specialiai mokytojams skirtas savaitraštis „Dialogas“.

Kokių specialistų dėmesio tikitės sulaukti šioje konferencijoje? Gal jau sulaukėte pirmųjų pageidaujančių dalyvauti?

Kaip visada, pačių įvairiausių. Turite gerą intuiciją. Taip, rašant atsakymus „Mano kraštui“, paskambino Šiaulių profesinio rengimo centro lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos biblioterapijos asociacijos (LBA) valdybos narė Branguolė Šimkūnienė, kuri pažadėjo konferencijoje pakalbėti apie šią nelabai dar girdėtą – biblioterapijos – sritį. Ji – pirmoji šios jubiliejinės konferencijos dalyvė ir pranešėja. Šiek tiek anksčiau dėl konferencijos jau teiravosi nuolatinis mūsų konferencijos dalyvis, lietuvių kalbos metodininkas, vilnietis Aurimas Markevičius. Atvirom širdim laukiame ir kitų.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė

Primename: Dalyvio anketas siųsti adresu geno@splius.lt iki vasario 25 d. Konferencijos forma (įprasta arba virtuali, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos situaciją), darbotvarkė, konkreti vieta, pradžia ir sekcijų darbo laikas bus paskelbti kovo 1 d.
Dalyvio mokestį (už straipsnių rinkinį) – 10 eurų – pervesti K. J. Vasiliausko įmonei-leidyklai „Lucilijus“ (bankas Luminor, sąskaitos Nr. LT37 4010 0442 0011 3684, mokėjimo paskirtis – GKM10). Klausytojai dalyvauja nemokamai.

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-leonaviciene-teigimas-kad-lietuviu-kalba-sunkiai-ismokstama-%E2%80%93-mitas-kuri-mes-patys-kuriame
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inga-strungyte-liugiene-man-idomu-viename-tyrime-sujungti-istorini-ir-konfesini-konteksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-be-kalbos-skaitmenizacijos-jonas-jablonskis-pasiliks-xx-amziuje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-jonas-jablonskis-is-arti-ir-toli-rekonstrukcijos-ir-aktualizacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/skirmantas-valentas-valstybine-kalba-yra-valstybes-jungtis-galbut-netgi-stipriausia-jungtis-is-visu-kitu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kartvele-sophio-tabatadze-lietuviu-kalba-apverte-mano-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-palionis-%E2%80%9Ekalba-reikia-tobulinti-palaipsniui–ne-suoliais%E2%80%9C

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-kalbinius-pokycius-lemia-pats-gyvenimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rasuole-vladarskiene-viesosios-kalbos-normas-as-prilyginciau-teises-normoms-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-zemaiciu-tarme-ar-kalba-yra-atskira-kalbine-sistema
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/roma-bonckute-motiejaus-valanciaus-iliustruotas-rankrastinis-giesmynas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nuotoliniu-budu-lietuviu-kalbos-mokosi-ir-18-meciai-ir-80-meciai