Antanas Visockas: esperanto – ne tik kalba, bet ir spalvingas gyvenimo būdas

Pirmą kartą apie esperanto kalbą sužinojau mokydamasis Molėtų rajono Giedraičių vidurinėje mokykloje. Tai buvo apie 1970–1971 m. Rajono laikraštyje „Pirmyn“ perskaičiau, kad esperantininkas šviesaus atminimo Antanas Mekys organizuoja viktoriną-pamokėles apie kažkokią keistą dirbtinę kalbą „Esperanto“. Kadangi domėjausi kalbomis, nutariau dalyvauti. Laikraštyje buvo spausdinamos trumpos pamokėlės ir kiekvieną kartą reikėdavo išversti lengvą nedidelį tekstuką. Pasibaigus viktorinai, visi dalyviai buvo pakviesti į redakciją ir apdovanoti esperantišku žurnalu „Litova horizonto“ ir knygele „Esperanto raktas“.

1974 metais, mokydamasis Vilniaus universitete, lankiau esperanto kalbos kursus mokytojų namuose. Vėliau domėjimasis esperanto kalba nutrūko. Į esperantininkų judėjimą grįžau, kai pradėjau dirbti turizme. 1991 metais Lenkijos mieste, Bydgoščiuje, baigiau esperanto kelionių vadovų ir organizatorių kursus.
2003 metais baigiau trijų pakopų esperanto mokytojų rengimo kursus esperantininkų namuose Kaune. Kursus vedė esperantininkė Eva Bondar iš Lenkijos.

Baigiamieji egzaminai vyko 2004 metų Baltijos esperantininkų dienų metu Birštone. Egzaminams vadovavo Atilio Orellana Rojas iš Argentinos ir Ana Montesinos de Gomis iš Anglijos.

Esperanto kalba man padėjo padėjo profesionaliai tobulėti. Įkūriau esperanto turizmo centrą „Bonvoje“. Dar sovietiniais laikais užmezgiau ryšius su kitomis užsienio šalimis, juk tuo metu interneto dar nebuvo. Organizavome ir pirmąsias autobusines keliones į Vieną ir Prancūzijos miestus.

Esperantininkų veikloje dalyvauju nuo 1989 metų Kadangi dirbu turizme, pastoviai esperantininkų renginiuose esu atsakingas už ekskursijas. Baltijos esperantininkų dienos kas treti metai vyksta Lietuvoje – paeiliui Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje ir trunka savaitę. Lietuvoje šis renginys paskutiniaisiais metais išpopuliarėjo ir tapo vos ne pasauliniu, nes jame dalyvauja esperantininkai vos ne iš visų kontinentų. Organizacinio komiteto nariu, atsakingu už ekskursijas, buvau jau dešimt kartų:

1989 m. – Noreikiškės
1992 m. – Noreikiškės
1995 m. – Girionys
1998 m. – Veisiejai
2001 m. – Noreikiškės
2004 m. – Birštonas
2010 m. – Visaginas
2013 m. – Utena
2016 m.– Birštonas
2019 m. – Panevėžys

2004 m. padėjau organizuoti katalikų esperantininkų kongresą Kretingoje.
2019 m. po renginio Panevėžyje organizavau ekskursiją per tris Baltijos šalis iki Suomijos, kur vyko pasaulinis esperantininkų kongresas, esperantininkams net iš 7 šalių. Grupėje daugiausia buvo esperantininkų iš Pietų Korėjos – net 17.

Esu surengęs keliones į 13 pasaulinių esperantininkų kongresų, kurie vyko įvairiose šalyse:
1996 m. – Prahoje
1998 m. – Monpelje
1999 m. – Berlyne
2000m. – Tel Avive
2001 m. – Zagrebe
2003 m. -Gioteborge
2006 m. – Florencijoje
2008 m. – Roterdame
2009 m. – Bialystoke
2015 m. – Lilyje
2016 m. – Nitroje
2018 m. – Lisabonoje

Esperanto kalba nors ir dirbtinė, bet skambi ir logiška. Bet turi ir savų niuansų. Kadangi nemėgstų daug plepėti, todėl man patinka labai trumpas išsireiškimas, kuris vartojamas atsisveikinant: „Gxis la“/ Iki, o pilnas būtų „Gxis revido“/ Iki pasimatymo. Esperanto kalboje čia yra vienas niuansėlis. Aukščiau paminėta frazė neturi apibrėžtumo. Jei norėtume pasakyti tiksliai kada arba kur „iki pasimatymo“. Tada reiktų pridėti artilelį „la“. Pvz., Gxis la revido en Litovio/Iki pasimatymo Lietuvoje.

O prasmingiausia frazė Esperanto kalba man patinka ši: „La plej bela verko estas nia propra vivo. La gepatroj donas al ni konvason, destino – la kadron kaj la kolorojn ni mem elektas“ /Gražiausias kūrinys – mūsų pačių gyvenimas.Tėvai mums duoda drobę, likimas – rėmus, o spalvas mes renkamės patys.

Antanas Visockas

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zofija-baboniene-esperantininku-laiskai-man-buvo-idomus-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-taujanskaite-esperantininku-renginiai-primena-kad-gyventi-ir-dziaugtis-reikia-cia-ir-dabar
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-stasiunas-esperanto-kalba-%E2%80%93-naujo-pazinimo-pagrindas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-simaitiene–svarbiausi-yra-sutiktieji-zmones