NAUJIENOS

Algimantas Piliponis: laimė yra visada turėti daugiau svajonių


Miestas:
Dabar pagalvoju, gal ir gerai buvo lankyti esperanto kalbos kursus vakarais buvusiame Kauno politechnikos instituto centriniuose rūmuose, kur pamilęs chorinę muziką instituto vyrų chore repetuodavau, o kalba ir klausa muzikinė taip artimos….

Kodėl ne esperanto?..

Vienoje iš tarptautinių ALTE konferencijų, vykusių 2016 metais Vilniaus universitete, kurioje su G. Silfer iš Šveicarijos atstovavome UEA esperantininkus, siūliau asmenų persikėlimo centruose,imigrantams, pabėgėliams dėstyti ne tik lietuvių kalbą bet ir tarptautinę, įvertinant tai, kad ne visi jie užsibūna mūsų šalyje.  Mokyti juos anglų, vokiečių, prancūzų, taip orientuojant juos į atitinkamas šalis, pastarųjų neatsiklausus? O gal logiška būtų juos mokyti  esperanto kalbos, kuri palengvintų kitų kalbų mokymąsi?  Tik esperanto kalba yra be sienų, tad kodėl nepalengvinus žmogui išplaukti į kalbų vandenyną. „Kalbų galaktikoje kiekvienas žodis yra žvaigždė” (UNESCO moto). Dažnai, žmonės nemokantys jokios kalbos ir šios baidosi, sako aaa… diiirbtinė, neveeerta prasidėti,… O kaip globaliam pasaulyje įskristi į kalbų galaktiką? Gal su aitvaru? Jeigu žmonija būtų atsisakiusi visko, kas dirbtina, gal dar ir šiandien su arkliukais į pasaulį keliautume? Broliai Raitai sukūrė dirbtinį skraidymo aparatą, lietuvis Simonavičius raketų teoriją išplatino lotynų kalba, ir žmonija neatsisakė šių dirbtinumų?..

 Aš ir pats, dalyvaudamas septyniuose pasauliniuose esperanto kongresuose, kartais stebėdavausi, kaip šią kalbą vertina, puoselėja, kaip ją gina lingvistikos profesoriai, akademikai, Nobeli premijos laureatai, rašytojai. Tai ir britas J. Wells, amerikietis H. Tonkin, italas R Corsetti, vokietis D.Blanke, indas P.Dasgupta, korėjietis Lee Chong-Yeong, šveicaras  C. Piron, rusas A. Melnikov, Nobelio premijos laureatas, vokietis R.Selten, ukrainietis A. Duličenko, lietuvis A.Gudavičius, australas T. Steel, prancūzas Duc Goninaz ir daugelis kitų. Jie juk laisvai kalba keliomis pasaulyje  paplitusiomis kalbomis. Atrodytų, kam dar jiems dirbtinė kalba, tačiau su visais jais esu bendravęs tik esperanto kalba. Esperantininkų kongresuose, konferencijose jie nepripažįsta nei anglų, nei rusų, nei vokiečių ar kitos kalbos. Jie bendrauja esperanto kalba.

2019 m. rugsėjo 26–28 d. lankiausi Vilniaus universitete vykusioje 5-oje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Languages and People: Communication in a Multilingual World“ (Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje). 

Jame turėjau gerą progą pasidomėti kaip mokslo žmonėms išsiversti, kai be Queen’s arba Cambridge English, pasak žurnalo News Week  pasaulyje yra dar 67 jos versijos, buvau mandagiai „nuramintas“, kad jų yra ir dar daugiau. Ir pasakė, kad mums reikia pergalvoti English rūšis, kurios būtų labiausiai tinkamos nūdienos poreikiams ir priimti normas bei standartus geram moksliniam tekstui in English kaip Lingua Franca…

Pomėgiai gimsta kūdikystėje

Taigi pradėsiu nuo savęs… Jau nuo vaikystės labai pamėgau kalbas, jų fonetinį grožį ir dainų jomis skambesį. Nors gimiau kaime, bet kažin kiek istorijos bėgyje „ateivių“ su savo kalbomis čia praeita visomis kryptimis: iš vakarų į rytus ir atgal, iš rytų į vakarus ir atgal... Ir tik neseniai aptikau mokslinėje sociolingvistinėje spaudoje, kad netgi jei kūdikis išgirs kalbant ar dainuojant jam nesuprantama kalba, nors dar ir gimtąja, motinos kalba pats nekalba, gyvenimo tėkmėje šių kalbų fonetika, o kažkiek ir leksika jam bus žymiai lengviau įkandama. Ogi su genais tai gali persiduoti iš kartos į kartą…Kas dabar pasakys, iš kur kaime, gimtinės namuose, atsiradęs spalvotas, archajinis  paveikslas su krikščionybės kelio etapais ir gausiais tekstais prancūzų kalba, kuris iš kartos į kartą perduotas, mamos išsaugotas ir nieks negali pasakyti, kada jis atsiradęs…

 Pokaryje pas savo senelius Maleckus (dzūkiškai, dieduką Adomą ir babulę Oną) basakojes vasaras leisdavęs  prie Kruonio, Adomėlių  kaimo vakarėlių metu, mielai pritardavau tetoms dainuojant „Vasarodamas aš kaime piemenaitę pamilau“, „Pradės aušrelė aušti“, „Šiandien taip elegantiškai sninga“, o grįždavęs mokyklon, pas tėvus, per tuo metu kaime turėtą vienintelę batarėjinę radiją ir į aukščiausią sodžiaus liepą įkeltą anteną, vis laukdavau nesulaukdavau, kada gi ateis valanda pavadinimu „Lietuvių liaudies dainos“. Ir truputį nusivildavau, kad neišgirsdavau anksčiau išvardintų, su tetom dainuotų dainų. Tačiau ne visos liaudies dainos surastos, ne visos užrašytos ir perkeltos į audoteką.  Tad per radiją skambėdavo kitos dainos, kurias niūniuodavau.  Dainų žodžiai ir melodijos labai palengvindavo kartais ir ne patį įdomiausią ir lengviausią darbą. Taip per dainas į manogyvenimą atėjo ir kitos kalbos. Jos man visada keldavo susidomėjimą. Už lietuvių kalbos mokymą ir šiandien esu dėkingas mokytojai M. Lapinskaitei, rusų kalbos mokymą – mokytojai Avižonienei, anglų kalbos mokymą – mokytojai E. Vosilytei, prancūzų kalbos mokymą – dėstytojai S. Pimenovai, esperanto kalbos mokymą – dėstytojui A. Vebeliūnui, už vokiečių bei anglų kalbų pirmuosius žingsnelius Salomėjos Nėries vardo gimnazijai…

Susirašinėjimo galia

Pirmieji mano „korespondamikoj“ (susirašinėtojai) nuo 1964 m. po skelbimo žurnale „Nuntempa Bulgario“, buvo Emeriko Szekely, organizuodavusio tarptautinius esperanto turizmo kongresus Szegede (Vengrija), Dušan Gicovič (Jugoslavija), Marija Angelova (Bulgarija), Sofijos operos teatro primadona Enn Inge  (Estija), su kuria po daugel metų susitikome Piarnu vykusiame BET’e…

Kai vykau į tarptautinę Frankofonijos konferenciją Sofijoje, M. Angelovos jau neberadau (laikas visagalis), bet, Belgrade laukdamas naktinio traukinio į Bulgariją,  „Jarlibro“ dėka, aplankiau esperantininkų klubą ir kolegos sujungė pokalbiui telefonu mane su Zaječare tebegyvenusiu  Dušanu Gicovičiumi…Nustebau, kad esperanto kalbą jis jau buvo labai primiršęs, nors jaunystėje kalbėjo geriau nei aš. Ką daryti, bet susistvėrėme, kad jis kitados Prancūzijoje studijavęs tarptautinę prekybą, taigi abu kalbėjome prancūziškai, kurią išmokti man padėjo esperanto kalba.

Jeigu nustoji kurią nors pramoktą kalbą vartoti, ji ima blankti, kaip dūmas blaškomas vėjo…
Daugiau kaip 50 metų šalyje ar užsienyje studijuojant ir dirbant pedagoginį darbą ar stažuotėse, teko sėkmingai naudotis visomis išmoktomis kalbomis. Ir kurios iš jų bebūtų, man teikdavo didžiulį pasitenkinimą, suvokiant, kad jųjų gimtakalbiai mane be vertėjų supranta, nors kartais ir su šypsena, gerbia ir vertina. Vienok visuomet suprasdavau, kad tai nėra lygiavertė komunikacija mano 35 aplankytose šalyse.

Svajonė apie universalią kalbų komunikaciją buvo jau apėmusi ir pagavusi mane nuo studijų Kauno politechnikos institute laikų. Tada susipažinau su iškiliomis asmenybėmis. Tai prof. Vincas Babilius, kuris laikomas Lietuvos metalurgijos tėvu,  medžiagų atsparumo dėstytojas prof. Vasauskas, Mašinų gamybos fakulteto dekanas prof. L. Kumpikas ir daugelis kitų, savo pavyzdžiu skatinusių mokytis kitų kalbų. Jie ne esperanto kalba, ar būčiau galėjęs išmokti kitų, atvėrusių kelią į pasaulį. Dirbdamas Ryšių ir informatikos ministeriujoje buvau įpareigotas parengti pašto terminologijos žinyną. Jį rengiant kilo noras numatytas pateikti terminus ne tik lietuvių, prancūzų, anglų, rusų, vokiečių, bet ir esperanto kalba.  

Vienos užsienio kalbos neužteks

Žaviuosi jaunąja karta, jai atsivėrusiomis galimybėmis, tik reiktų kuo greičiau suprasti, kad vienos užsienio kalbos šiandieniniame pasaulyje neužteks. Tarpukario Kaišiadorių gimnazijoje šalia lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbų buvo mokoma lotynų ir graikų kalbų, o rajono laikraščio „Kaišiadorių aidai“ redaktorius, žurnalistikos švyturys, plačiai žinomas ir gerbiamas tautotyrininkas, socialinio jautrumo pavyzdys, daugelio knygų ir eilėraščių autorius Jonas Laurinavičius parengė ir išleido knygą apie žymų esperantininką Stasį Tijūnaitį, esperanto kalbos vadovėlio autorių.

Gal kam nors šiandien atrodo, kad  esperanto kalba tai tik laiko praleidimas ar naivus užsiėmimas, bet tikiu, kad atsiras vienos visosm tautoms suprantamos kalbos būtinybė. Štai tada ir bus Lietuvoje baigta subrandinti kalba, kandidate į komunikaciją be sienų…Galbūt tam dar reikės ne vienos kartos, kantriai nešančios žaliąjį vilties fakelą. Noriu priminti prancūzų rašytojo, fantastikos tėvo Žiulio Verno  optimizmo kupiną išmintį  „Jiems pavyko, nes jie nežinojo, kad tai neįmanoma!“ Pavyks ir mums, jei ir toliau žalią viltį nešime iš kartos į kartą.  Lengvų ir svarių  pergalių tiesiog nebūna. Supraskime, kad prie mūsų anūkų pasaulio ateities mes galime prisidėti labiausiai, nes mums, pasak A. Poškos, visos tautos yra broliai!

Deja, tarp valstybių dar nemažai įtampos, konfliktų, nors bendradarbiavimas vyksta. Bet gi valstybes sudaro žmonės, todėl esperantininkų sąjūdis visuomet turės perspektyvas, nes esperanto kalba jau nėra laikoma „pavojinga“.

Vienas iš mano mėgiamiausių posakių tarptautine kalba „Felicho estas chiam havi pli da revoj, planoj kaj taskoj ol reala vivo povas neniigi!“ (Laimė yra visada turėti daugiau svajonių, planų ir uždavinių, nei realus gyvenimas gali nuneigti!).  

Algimantas Piliponis

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/liudmila-narbutiene-esperantininkai-tampa-kaip-gimines-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jevgenijus-gaus-esperanto-kalba-tapo-didele-mano-gyvenimo-dalimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-rasa-miseikyte-esperanto-kalba-man-buvo-tarsi-naujo-pasaulio-atradimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-sudeikis-esperanto-kalba-nuo-pomegio-peraugo-i-galimybe-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-skrabyte-%E2%80%93-keliuotiene-esperanto-nesuderinama-su-jokia-politika-ar-religija-nes-tai-yra-gyvas-zmonijos-perlas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arunas-kazlauskas-nuejau-idemiai-paklausiau-o-grizau-esperanto-virusa-pasigaves
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/virgilijus-sironas-iki-siol-matau-unikalia-galimybe-pasauliui-naudoti-ne-vienos-tautos-nediskriminuojancia-kalba

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romas-cibas-esperanto-kalba-pats-geriausias-%E2%80%9Ekatalizatorius%E2%80%9C-bendradarbiavimo-epochai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-cojiene-esperanto-%E2%80%93-mano-seimos-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dae-suk-choi-esperanto-man-nera-tik-pomegis-tai-%E2%80%93-pats-gyvenimas
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-kalba-yra-mano-gyvenimo-budas-tikslas-jo-prasme-ir-esme-mano-dvasine-busena
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilija-vyziene-labai-patinka-esperanto-kalbos-melodingas-skambesys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero-(tesinys)    
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-ruzauskiene-man-patinka-esperantininku-veikla-ir-su-ja-susije-nauji-pazinimai-bei-atradimai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-zuromskiene-kiekvienas-esperantiskas-sakinys-yra-tarsi-poezija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-dovidaviciute-esperantininku-judejimas-yra-zymiai-daugiau-nei-tik-kalbos-igudziu-tobulinimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-pazereckiene-esperanto-man-kaip-pirmoji-meile-%E2%80%93-miela-sviesi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-katinaite-esperanto-%E2%80%93-tiesiog-nuostabios-akimirkos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alma-slamaite-esperanto-padeda-rasti-draugu-kiekviename-zemes-kampelyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/darius-litvinas-svarbiausia-%E2%80%93-niekada-nenustoti-tiketi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-mazuronyte-si-viltinga-kalba-%E2%80%93-langas-i-pasauli-ir-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/stanislova-adomauskiene-esperanto-kalba-%E2%80%93-pazintis-su-kitu-saliu-zmonemis​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-romenskaja-esperanto-kalba-%E2%80%93-tai-ir-pomegis-ir-pazinimo-pagrindas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/brone-aukstikalniene-esperanto-veikla-pasvalyje-%E2%80%93-flugu--amikeca-birdo-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-barniskiene-esperanto-kalba-man-buvo-patraukli-savo-paprastumu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-tamulevicius-su-esperanto-prasidejo-naujas-bendravimo-patyrimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/onute-sereniene-visi-pasaulio-titulai-tolygus-%E2%80%9E0%E2%80%9C-%E2%80%93-be-dvasines-sviesos-ir-zmoniskumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/leonarda-gauryliene-esperanto-%E2%80%93-tai-dvasinis-ir-emocinis-uztaisas-tobuleti

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alvydas-valenta-tarp-esperantininku-sutikau-ir-nuolat-sutinku-daug-sviesiu-zmoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valdone-skujiene-ilgas-kelia-i-esperanto-kalba-%E2%80%93-per-prancuzu-anglu-ir-vokieciu-kalbas-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sergejus-popovas-viskas-prasidejo-nuo-galvoje-likusio-epizodo 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klaudija-margeviciene-esperanto-%E2%80%93-tai-ir-bendravimo-priemone-ir-pomegis-ir-dar-kazkas-daugiau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-jarusaitiene-kodel-as-ismokau-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jogaile-cojute-susidomejau-esperanto-naturaliai-is-tiesu-tai-ji-tapo-man-gimtoji
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gabija-bulanaviciute-%E2%80%93-vileniskiene-esperanto-nera-tik-kalba-%E2%80%93-tai-yra-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-rozentaliene-kelioniu-pomegis-atvede-i-esperanto-pasauli-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytenis-povilas-andriukaitis-esperanto-ypatinga-tuo-kad-ji-irodo-jog--universali-kalba-yra-ir-galima​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aleksandras---dambrauskas-%E2%80%93-lietuvos---esperantininkas--nr1-160-osioms-adomo---jaksto---gimimo---metinems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-kediene-ir-kleta-gindviliene-linkime-jaunimui-susidometi-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zenonas-eimutis-sabalys-man-esperanto-%E2%80%93-musu-salies-istorijos-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eligijus-skirkevicius-esperanto-kalba-padeda-suprasti-bendruosius-kalbu-desnius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-krisciuniene--bonan-tagon-mielieji--esperanto-zeri-ir-zeres-paciom-graziausiom-spalvom
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/palmira-lukoseviciene-taikus-darbas-daro-zmogu-laiminga
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrone-maksimaitiene-puiku-kai-gali-be-vertejo-suprasti-ka-kalba-ir-is-tribunos-indas-ir-japonas-brazilas-ir-iranietis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valerijus-rudzinskas-esperanto-kalba-%E2%80%93-ir-pomegis-ir-naujas-pazinimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilius-sidlauskas-i-esperanto-atvede-smalsumas-ir-mokytojo-pavyzdys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-ruzele-suvokiau-%E2%80%93-mes-dideli


 

Reklama