Daiva Beliokaitė: ne valstybė gelbsti kalbą, o kalba gelbsti valstybę
2022 m. Gegužės mėn. 25 d.
Vaida Ambrasaitė: tikiu, kad lietuvių kalba yra ateities kalba
2022 m. Gegužės mėn. 22 d.
Apie buvusios SSSR ir dabartinės Rusijos ginkluotąsias pajėgas prikurta įvairių legendų, nors, tiesa sakant, suprasti, kas yra kas su ginklu rankoje šioje šalyje ne taip lengva. Sako, ten yra keliolika valstybinių kariuomenių... O kur dar privačios...
Objektyvus žvilgsnis fiksuoja ne labai linksmą vaizdelį. Šaltojo karo metais SSSR buvo viena iš dviejų supervalstybių, galėjusi lemti pasaulio likimą. Buvo įsivaizduojama, kad jei ji kariaus, tai kariaus prieš visą euroatlantinį aljansą. Jei jau kariaus, tai turi neblogus šansus.... Šaltajam karui pasibaigus ir sugriuvus vadinamam Varšuvos paktui, Rusija formaliai tapo neprisijungusia prie karinių blokų valstybe. Tiesa, kelias kolektyvinės gynybos sutartis su buvusios SSSR respublikomis ji turi, tačiau tai tik kuklios sutartėles, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau.
Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir ekonomines, Rusijos karinė galia praeito amžiaus pabaigoje gerokai nusilpo. Šiandien ši šalis formaliai žiūrint, turi, labai keistą ginkluotųjų pajėgų rinkinį. Viena vertus, tai lyg ir didžioji branduolinė galia, kita vertus, tai senstančios ir nepatikimos technikos sandėliavimo vieta.
Ką šiandien Rusija gali ir ko negali?
Branduoliniai ginklai. Sovietmečiu SSSR pirmavo pasaulyje pagal galvučių skaičių. Jų buvo apie 20 000. Šiandien yra beveik keturis kartus mažiau, o ir tik dalis – apie 2000 gali būti realiai panaudotos. Visa tai leidžia Rusijai vadinti save didžiąja strategine valstybe, tačiau niekas nemano, kad SSSR ir JAV branduolinis paritetas tebeegzistuoja. Maskva jau seniai nebegrasina pirmojo branduolinio smūgio galimybe ir pereina veikiau prie „trečiojo pasaulio“ branduolinių valstybių idėjos naudoti branduolinį ginklą kaip taktinį lokaliniuose konfliktuose.
Dauguma ginklo pernešimo priemonių – tarpžemyninės raketos, povandeniniai laivai ir strateginiai bombonešiai gerokai pasenę ir po kelerių metų iš viso nebus tinkami. Kalbama apie naujas SS-28 raketas ir vadinamus hipersoninius/supersoninius ginklus, tačiau iki galo neaišku, kokios yra jų rusiškų konstrukcijų galimybės. Rusai planuoja naujus (vadinamus Bulava) povandeninius laivus, tačiau čia gerokai atsiliekama nuo grafiko. Grįžtama prie anksčiau atsisakytos strateginių bombonešių Tu 160 gamybos, nes su nauju Tu 195 taip pat vėluojama.
Sausumos kariuomenė didele dalimi yra šauktinių mokymo bazė, kariuomenės struktūra pasenusi, kalbos apie modernizaciją, tiesa, netyla, bet keistis nelabai nori pati kariuomenė. Rusijos sausumos kariuomenė apibūdinama kaip labai „sunki“ su daugybe tankų ir šarvuotos technikos. Geriausia šios rūšies ginkluotųjų pajėgų dalis – tai vadinamas „specnazas“. Specialiosios paskirties pajėgose tarnauja apie 30 000 žmonių, ir tai yra išties realiems XXI amžiaus uždaviniams spręsti pritaikyta kariuomenė. Desantininkų pajėgos taip pat vertinamos kaip pakankamai gerai paruoštos. Tai nėra daug, bet tai realiai karinė jėga galimiems karams su kaimynais.
Rusijos oro pajėgos nelaikomos moderniomis pagal Vakarų standartus, nors pakankamai galingos. Kur kas geriau su oro gynyba – ji sustiprinta net po SSSR žlugimo.
Laivynas, kurio centras yra Sankt Peterburge susideda iš keturių laivynų – Šiaurės, Ramiojo vandenyno, Baltijos ir Juodosios jūros. Visi laivynai drauge turi mažiau nei ketvirtadalį funkcionalių laivų, lyginant su sovietiniu laikotarpiu. Dauguma laivų beje 20–25 metų senumo. Povandeninių laivų parkas liūdnas – iš 61 laivo apie trys ketvirtadaliai senesni nei dvi dešimtys metų.
Aišku, kad įspūdingiausias yra šiaurės laivynas, kurio centras Severomorske – tai vienintelis tiesioginiai rusų „vartai“ į Atlantą. Jie yra tikrai rimta grėsmė Vakarų aljansui, jie gali laikyti ir pernešti branduolines raketas, paleisti jas net neišplaukę iš bazės. Ramiojo vandenyno laivynas taip pat turi balistinių raketų nešėjus, povandeninius laivus, galinčius santykinai ilgai būti po vandeniu. Baltijos laivynas, praradęs uostus Baltijos šalyse yra bene labiausiai „nukentėjęs“ nuo SSSR griūties, šiandien veikia daugiausiai pakrantėje. Juodosios jūros – savotiškai „atgimsta“ po Krymo aneksijos.
Kam Rusijai visa tai? Lietuvoje klausiama – prieš ką kariausime, o pabandykime paklausti Rusijos.
Užkariauti pasaulio viena Rusija tikrai negali, prieš JAV ir visą NATO ji atrodo apgailėtinai, Kinijos taip pat nenugalės? Net Ukraina jai sunkiai įkandama. Gruzija? Moldova? Čečėnija? Jei suprasime, ko nori Putinas, gal suprasime kam Rusijai reikalingi tie visi brangiai kainuojantys SSSR kariniai reliktai? Gal tas visiška nesupratimas – buvimas nežinia kuo ir nežinia kodėl yra ta paslaptinga jėga?
2015 metų Nacionalinio Saugumo strategija kalba apie priešiškai nusiteikusias JAV ir NATO, apie nestabilumą ir Rusijos bei rusakalbių interesų gynimą (branduoliniais ginklais?). Branduoliniu atgrasymu vadinama tai, ką Vakarai supranta kaip branduolinį šantažą.
Rusija neturi priešų ir niekas nesirengia jos pulti, bet Rusija neturi draugų. Ji turi arba įbaugintus vasalus arba „pragmatikus“, manančius, kad vaizduojant Rusijos draugus galima kažką laimėti.
Rusijai gerai, kai pasaulis sprendžia ir niekaip neišsprendžia Rusijos problemos. Putinas, dabar turi beveik tiek pat teritorijos, kiek prieš daugiau nei tris šimtus metų turėjo toks Petras. Anas bandė eiti į Europą. Putinas gal vis dar mano, kad Europa pati ateis ko nors paprašyti. Gal?
Egidijus Vareikis
Seimo narys
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-(sventine)-diagnostika-kinija-%E2%80%93-australija-%E2%80%93-lietuva
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-(sventine)-diagnostika-pasaulis-%E2%80%93-jav-%E2%80%93-ispanija-(katalonija)
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nenervuokite-kinu-arba-politine-meile-uz-pinigus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-jungtine-karalyste-%E2%80%93-alzyras-%E2%80%93-austrija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-%E2%80%93-ukraina-%E2%80%93-sudanas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kaip-nuversti-valdzia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-nato-%E2%80%93-vokietija-%E2%80%93-iranas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-%E2%80%93-sri-lanka-%E2%80%93-baltarusija-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-bulgarija-ir-rusija-%E2%80%93-bolivija-%E2%80%93-sakartvelas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mokestis-uz-kara
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-sajunga-%E2%80%93-nobelio-premija-ir-etiopija-%E2%80%93-kanada
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-lenkija-%E2%80%93-sirija-%E2%80%93-ispanija-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/europos-namai-ir-ju-(ne)legalios-statybos
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-ukraina-%E2%80%93-irakas-%E2%80%93-portugalija
http://manokrastas.lt/straipsnis/komunizmai-fasizmai-ir-ju-keistos-mutacijos
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-ukraina-ir-jav-%E2%80%93-afganistanas-%E2%80%93-austrija
http://manokrastas.lt/straipsnis/komunizmai-fasizmai-ir-ju-keistos-mutacijos
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-saudu-arabija-%E2%80%93-taivanas-%E2%80%93-ispanija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-zimbabve-%E2%80%93-saudu-arabija-%E2%80%93-izraelis
http://manokrastas.lt/straipsnis/militarizuotos-bendruomenes
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-ukraina-ir-rusija-%E2%80%93-afganistanas-ir-jav-%E2%80%93-rusija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-jungtine-karalyste-%E2%80%93-kinija-%E2%80%93-vokietija
http://manokrastas.lt/straipsnis/miskas-dega
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-pietu-afrika-%E2%80%93-grenlandija-(danijos-karalyste)-%E2%80%93-izraelis
http://manokrastas.lt/straipsnis/kodel-valstybes-eina-i-kara
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-kirgizija-%E2%80%93-gvatemala-%E2%80%93-italija
https://manokrastas.lt/straipsnis/ligoniai-valdzioje-%E2%80%93-valdzios-ligos
https://manokrastas.lt/straipsnis/visa-teisybe-apie-juos
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-liberija-%E2%80%93-indija-%E2%80%93-pasaulis-
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-sajunga-%E2%80%93-jungtine-karalyste-%E2%80%93-ukraina
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-turkija-%E2%80%93-alzyras-%E2%80%93-rusija
https://manokrastas.lt/straipsnis/toks-israiskingas-raitelis
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-iranas-ir-sirija-%E2%80%93-graikija-%E2%80%93-taivanis-(kinijos-respublika)
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-sajunga-%E2%80%93-sakartvelas-%E2%80%93-etiopija-
http://manokrastas.lt/straipsnis/raudonodziu-vado-ispirka
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-kinija-%E2%80%93-albanija-%E2%80%93-jav-ir-iranas
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-ir-kinija-%E2%80%93-moldova-%E2%80%93-kazachstanas
http://manokrastas.lt/straipsnis/technologinio-spionazo-politikos-vingiai
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-sudanas-%E2%80%93-globalus-saugumas-%E2%80%93-kinija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-parlamentas-%E2%80%93-indija-%E2%80%93-%E2%80%9Eolimpines%E2%80%9C-zaidynes
http://manokrastas.lt/straipsnis/ar-nato-gins-svedija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-ir-europos-taryba-%E2%80%93-australija-%E2%80%93-austrija
Tris pirmuosius vasaros trečiadienius – birželio 1, 8 ir 15 dieną 10 val. ryto Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pačius mažiausius vaikučius su mamytėmis ar tėveliais kviečia į premjerą „Muzika mažoms ausytėms...
Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina didelį tarptautinį skaitymo skatinimo projektą ,,Europa skaito ir kuria“. Šiomis dienomis Ignalinoje vieši grupė projekto partnerių iš Italijos,...
2022 m. gegužės 24 d. ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Vitražo salėje pristatyta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengta...
Kol Vokiečių gatvė laukia baigiamų projektuoti pokyčių, Vilniaus savivaldybė žalias jos erdves užsės mėlynomis ir geltonomis gėlėmis – Taikos ir vilties pieva turėtų pražysti liepą ir žydėti iki pat rudens. Per visą Vokiečių gatvę...
Panevėžio sporto centro krepšinio treneriai Tadas Mykolaitis ir Žydrūnas Valuckis svečiavosi lopšelyje-darželyje „Vaikystė“. Susitikimo metu treneriai mažuosius panevėžiečius supažindino su krepšinio sporto...
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, stipriai keičiasi mūsų šalies mokyklose bei universitetuose besimokančio jaunimo pokalbių temos ir net vertybės: šiandien jie vis garsiau kalba apie saugumą, meilę, pagalbą vienas kitam, aukojimą bei...
Antradienį vartus oficialiai atvėrė Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos sporto aikštynas. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva pertvarkytas stadionas priims per 1000 gimnazijos mokinių ir Žirmūnų bendruomenės narius. 2350 kv. m ploto...
Dauguma personalo atrankos specialistų teigia, jog integruotos komunikacijos profesionalų poreikis yra didesnis nei šiuo metu darbo rinkoje vyraujanti pasiūla. Kas parodo, jog sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms ir pakitus...
Tris pirmuosius vasaros trečiadienius – birželio 1, 8 ir 15 dieną 10 val. ryto Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pačius mažiausius vaikučius su mamytėmis ar tėveliais kviečia į premjerą „Muzika mažoms ausytėms...
Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina didelį tarptautinį skaitymo skatinimo projektą ,,Europa skaito ir kuria“. Šiomis dienomis Ignalinoje vieši grupė projekto partnerių iš Italijos,...
2022 m. gegužės 24 d. ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Vitražo salėje pristatyta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengta...
Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios...
Po pandemijos pauzės vėl atsivėrus pasauliui daugiau lietuvių ima dairytis atostogų ar antrojo būsto užsienyje. Akiratyje dažnai atsiduria objektai esantys Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipia dėmesį, kad...
Šiuo metu beveik 100 darbuotojų Vilniuje turintis mokėjimų platformos „Nuvei“ padalinys nemažina augimo ir plėtros tempų Europoje ir atidaro naują biurą. Pernai rudenį Kanados „Nuvei“ įsigijus...
Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių nesugebėjo deramai suvaldyti savo finansų. Tą liudija įvairių tyrimų rezultatai: 25–30 proc. Lietuvos gyventojų apskritai neturi jokių...
Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto...
Gegužės 23-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Didžiasalyje gyvenanti Regina Lukšėnas. Stiprios sveikatos, šviesių dienų, žmonių gerumo ir Dievo palaimos jai linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus...
G.Stonkutės garbe skamba Lietuvos himnas. FOTO: IBA Pirmą kartą pasaulio bokso čempionatų istorijoje skambėjo Lietuvos himnas. Lietuvos boksininkė Gabrielė Stonkutė iškovojo aukso medalį Stambule vykstančiame pasaulio moterų bokso...
Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas į Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorius. Jį laimėjo 42 metų Asta Sakalauskienė. A. Sakalauskienė Šiaulių universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį, informatikos bei...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com