Miego sutrikimų tyrimas – po trejų metų?

Lietuvoje dar pernelyg mažai žinoma apie obstrukcinę miego apnėją – vieną dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką.

Knarkimas, kvėpavimo pauzės naktį ir mieguistumas dieną gali būti rimtos ligos simptomas. Specialistai išskiria dviejų rūšių miego sutrikimus: centrinę miego apnėją (labai sunkių formų)  ir obstrukcinę miego apnėją (OMA).

Įspūdingos eilės

Negydoma obstrukcinės miego apnėja (OMA), dėl kurios trumpam nutrūksta kvėpavimas miego metu, sukelia daugybę neigiamų pasekmių: didėja susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, padaugėja staigios mirties atvejų miego metu, o dėl nuolatinio nuovargio mažėja darbingumas, atsitinka nelaimių.

Tačiau net įtarus šį miego sutrikimą, prireikia ilgo laiko, kol bus patvirtinta diagnozė – mat tyrimo dėl miego apnėjos gali tekti laukti trejus metus ar net daugiau. Viena pacientė pranešė, kad Kauno klinikose tyrimai jai būsią atlikti 2027 metų vasario mėnesį. Daugybę skundų dėl panašių eilių gauna ir gydymo  įstaigos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, penkiose šalies gydymo įstaigose, kuriose atliekami apnėjos tyrimai, pernai, per 10 mėnesių atlikta vos kiek per 700 tyrimų. Kauno klinikos atliko 500, Santaros klinikos – 73, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – 48, Klaipėdos universiteto ligoninė – 69, o LSMU Kauno ligoninė – 17. O vien Santaros klinikose tyrimo laukia 840 žmonės, kai per nepilnus metus čia buvo atlikti tik 73 tyrimai.

Negaluojančiųjų daugėja

Nors iki šiol manyta, kad miego apnėja kamuoja apie 4 proc. vidutinio amžiaus vyrų ir 2 proc. tokio pat amžiaus moterų, kai kurie naujausi užsienio šalių tyrimai atskleidžia kur kas gilesnę problemą – pavyzdžiui, JAV tarp vidutinio amžiaus vyrų sunkaus ir vidutinio sunkumo ligos atvejų jau skaičiuojama net 16 proc.

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovas prof. Skaidrius Miliauskas, pristatydamas miego sutrikimą – obstrukcinę  miego apnėją, pabrėžia, kad šio sutrikimo kamuojami pacientai dėl nuolatinio neišsimiegojimo, nuolatinio prabudimo naktį (priklausomai nuo sutrikimo sunkumo, per valandą tokių atsibudimų gali būti 5–15 (lengva OMA forma), 15–25 (vidutinė OMA)  ir daugiau kaip 25 – tai jau sunki apnėjos forma) ne tik jaučiasi itin mieguisti dieną, bet ir patiria kitų negalavimų:  jiems kyla arterinis kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, gresia daugybė kitų gretutinių ligų. Ypač šis sutrikimas pavojingas vairuotojams:  užmigę prie vairo jie jau yra tapę  ne vienos eismo nelaimės priežastimi.

Prof. S. Miliauskas piešia tokį tipiško miego apnėja sergančio asmens portretą – tai turintis antsvorio, stambesnis žmogus, knarkiantis naktį, o dieną jaučiantis sunkiai valdomą mieguistumą. Sergamumas didėja dėl nutukimo, nes apie 70 proc. OMA ligonių turi antsvorio. Svorio didėjimas ne tik keičia viršutinių kvėpavimo takų anatomiją, bet ir blogina plaučių ventiliaciją. Daugėja įrodymų, kad pati OMA skatina svorio didėjimą.

Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, kad sergančių OMA asmenų mirštamumas didėja sunkėjant ligai. Mirštamumas dėl OMA yra didesnis jaunesnių nei 50 metų žmonių grupėje.

Išskirtinis dėmesys vairuotojams

Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai pabrėžė, kad miego apnėja ypač pavojinga vairuotojams. Kauno klinikų Miego laboratorijos vadovė dr. Guoda Vaitukaitienė atkreipė dėmesį, kodėl pastaraisiais metais ši problema tapo tokia aktuali. Anot jos,  „Regitrai“ sujungus duomenų sistemas su e.sveikata, informacija apie žmones, turinčius tam tikrų ligų, tapo akivaizdi, todėl jiems ir reikalingos sveikatos pažymos dėl vairavimo.

2014 metais išleista Europos Sąjungos direktyva dėl vairuotojų tikrinimo sako, kad pakanka duomenų, jog šie vairuotojai žymiai dažniau patenka į eismo įvykius. Tačiau gydant vidutinio sunkumo ir sunkią miego apnėją pavyksta išvengti nelaimių. Medikai įsitikinę, kad Lietuvoje pacientai, kuriems įtariama miego apnėja, turėtų būti tiriami prieš išduodant pažymą. Tie, kurie turi šią ligą, turi būti tinkamai gydomi, o jų gydymas stebimas.

Gydymas nekompensuojamas

Miego apnėjai gydyti vaistų nėra. Tačiau svarbu žinoti, kad sergant lengva obstrukcinės miego apnėjos forma būtina mažinti antsvorį, gydyti nutukimą, didinti fizinį aktyvumą (ypač patartina daugiau vaikščioti), laikytis dietologų nurodymų. Laikantis tokio režimo, galima iš esmės pagerinti situaciją dėl OMA, nebejausti varginančių simptomų ir visiškai pasveikti. 

Svarbu žinoti, kad miego apnėja nėra joks nuosprendis. Kaip teigia prof. S. Miliauskas bei med. dr. Guoda Vaitukaitienė, Lietuvoje jau veikia dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų nuomos sistema, tačiau dalinė kompensacija skiriama tik tiems, kurie serga centrine miego apnėja. Medikų nuomone, tokia pagalba reikalinga ir tiems, kuriems nustatyta obstrukcinės  miego apnėjos diagnozė. Sergant vidutine ar sunkia apnėjos forma skiriamas gydymas, naudojant nuolatinio teigiamo slėgio aparatus, kuris pajungiamas nakčiai. Kaukes pacientai turi įsigyti savo lėšomis. Bėda – ne visi sergantieji gauna kompensuojamą gydymą.

Viltis 250 pacientų

Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui Airijoje, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje sveikatos priežiūros sistemose veikia specializuoti miego centrai, miego apnėjos diagnozavimo ir gydymo sprendimai yra iš dalies ar visa apimtimi kompensuojami privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.

Šiuo metu Europos Sąjungoje gydymo CPAP aparatais valstybė nekompensuoja tik Bulgarijoje ir Lietuvoje. Todėl kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir teiravausi dėl šios ligos diagnostikos, gydymo ir medicinos prietaisų miego apnėjos gydymo kompensavimo. Tam tikras medicinos priemones dar šių metų pradžioje buvo siūloma nuomoti arba įsigyti savo lėšomis.

Šiuo metu problema pradėta spręsti. Sveikatos apsaugos ministerijos Specialiosios sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė informavo, kad bus plečiamas įstaigų tinklas, kur bus atliekami miego apnėjos tyrimai. Be minėtų, sąraše atsiranda ir Respublikinės Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Utenos ligoninės.

Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydama įrašyti į PSDF kompensuojamą medicinos priemonių sąrašą miego apnėjai gydyti skirtus aparatus.

Naujausiomis žiniomis, planuojama, kad kompensacijos bus skiriamos 250 šį sutrikimą turinčių ligonių.

Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė