Lietuvių kalbos paskelbimas valstybine – naujas tautos gyvavimo kelias

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Paminint valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-metį, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu rugsėjo 14 d. Seimo Konstitucijos salėje surengė iškilmingą renginį. Prieš jį buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas habil. dr. Artūras Žukauskas ir VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.

Trys datos kalbos istorijoje

„Šiemet mes švenčiame valstybinės lietuvių kalbos šimtmetį ir šiandien norime pakalbėti šia džiaugsminga tema, – spaudos konferenciją pradėjo VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis. – Tai data, lėmusi Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos egzistenciją. Lietuvių kalbai yra trys labai svarbios datos. Pirmoji – tai 1547 metai, kai Martynas Mažvydas išleido savo „Katekizmą“. Tais metais gimė lietuvių raštija. Kita – 1901-ieji metai, kai Jonas Jablonskis ir Petras Avižonis sukuria ir išleidžia  „Lietuviškos kalbos gramatiką“. Tais metais gimė bendrinė lietuvių kalba. Ir 1922-ieji metai, kai rugpjūčio 1 dieną Steigiamasis Seimas priima pirmąją Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurioje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straipsnis skelbė: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. Taigi tą dieną Lietuva po ilgų debatų apsisprendė, kad valstybinis gyvenimas vyks lietuvių kalba.“

Kaip pažymėjo VLKK pirmininkas, nepaisant, kad yra tik 50 realių valstybinės kalbos gyvavimo metų, nes iš to šimtmečio turime išskirti pusšimtį metų sovietinės okupacijos, tas laikas kalbai buvo labai svarbus. „Žinoma, didžiulis stebuklas, kad per sovietinės okupacijos metus mes sugebėjome išsaugoti ir subrandinti savo kalbą. Taigi šiandien mes turime ką švęsti, nes pirmiausia lietuvių kalba yra visavertė valstybės, įstatymų ir mokyklos kalba. Tai yra valstybinio gyvenimo pagrindas. Lietuvių kalba yra informacinių technologijų kalba.  Informacinės technologijos šiandien lemia kalbos statusą pasaulyje ir šiuo atveju lietuvių kalba yra viena stipriausių kalbų pasaulyje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Audrys Antanaitis.

Šiandien valstybinė lietuvių kalba turi ir teisinį statusą. Yra priimtas Valstybinės kalbos, Terminų banko įstatymai, sukurta ir funkcionuoja kalbos tvarkybos ir priežiūros sistema. „Žinoma, galime galvoti, kad ta sistema gali būti tobulesnė ar atnaujinama, bet mes ją turime, – pabrėžė VLKK pirmininkas. – Šiandien lietuvių kalba yra tarptautinė. Ji yra viena iš ES kalbų ir ES institucijose mes galime kalbėti savo kalba. Lietuvių kalba yra išlaikiusi daugiausia archainių formų, bet kartu ji yra ir moderni. Tai yra tokia unikali savo archajiškumu ir modernumu, kokios pasaulyje, tikriausiai, kitos nėra.“

„Kalbos svarba gyvenime yra neabejotina. Kalba yra ne tik komunikavimo priemonė, bet ji lemia ir žmonių mąstymą. Tai minties perdavimo ir kūrybos priemonė. Kalbos raida per pastarąjį šimtmetį vyko lygiagrečiai su visuomenės raida. Labai svarbu, kad net sovietiniais metais lietuvių kalba buvo išsaugota aukštajame moksle, – kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas habil. dr. Artūras Žukauskas. – Lietuvos valstybė nuolat skiria dėmesį kalbos modernizavimui. Ir šiandien kalba įgauna ryškų technologinį spektrą. Tolesnė kalbos raida yra neatsiejama ir nuo technologijų raidos. Turime skirti pakankamai dėmesio kalbai ir kalbos mokslui.“

Naują įstatymo redakciją priimti ketina pavasarį

Konstitucinis Valstybinės kalbos įstatymas buvo priimtas 1995 metais. Beveik per tris dešimtmečius įvyko daug kalbai svarbių visuomenės pokyčių, kurie neaptariami esamame įstatyme. Reikalinga nauja įstatymo redakcija. Išties tokių redakcijų būta nemažai, Seime buvo kuriamos darbo grupės, bet įstatymas kažkodėl vis nepriimamas. Be abejo, bet nė vienos jų Seimas iki šiol taip ir nepriima. Apie naują Valstybinės kalbos įstatymo redakciją viešojoje erdvėje pasklido ir praėjusiais metais.

Jo projektą parengusi ir įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė 2021 m. rugsėjo 27 d. Delfi portalui teigė, kad naujas įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, norminimo bei apsaugos klausimus.  Baigiasi metai, o įstatymas vis dar laukia savo eilės. Tačiau spaudos konferencija teikia vilčių, kad pagaliau turėsime naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymą – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, atsakydamas į klausimą patikino, kad pavasario sesijoje konstitucinis Valstybinės kalbos įstatymas bus priimtas.

Pasigedo emocijų

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo narysRobertas Šarknickas VLKK pirmininko teiravosi, kodėl nebuvo jokios komisijos reakcijos Seimui priėmus trijų lietuvių kalbos abėcėle nesančių raidžių rašymą kitataučių pavardėse. Kaip pavyzdį pateikė Latviją, kur pavardei originalo kalba į pasą įdedamas papildomas lapas. Seimo narys užsiminė, kad jau esama minčių bandyti įteisinti ir kitas lietuvių abėcėlėje nesančias raides. „Priėmus sprendimą sureagavo Čikagos, Italijos lietuviai, lietuvių kalbą studijuojantis jaunimas. Ar nesijaučiate išdavęs lietuvių kalbą ir pažeidęs Konstituciją, tylėdamas po teismo priimto sprendimo?“ – klausimu VLKK ir jos pirmininką kaltino Seimo narys.

„Tikrai nesijaučiu išdavęs nei kalbos, nei Konstitucijos, nes VLKK ir jos pirmininkas savo darbą padarė. Komisijos išvada dėl trijų raidžių įvedimo rašant pavardes, buvo neigiama. O toliau teisinė procedūra turėjo būti tokia: Seimo narių grupė turėjo pateikti paklausimą  Konstituciniam Teismui. Tad noriu paklausti, kodėl iki šiol toks paklausimas ten neatsidūrė?“

„Kodėl Seimui priėmus sprendimą iš VLKK buvo tyla? Neužtenka pateikti neigiamą išvadą“,– nenusileido Seimo narys.

„Teisinėje valstybėje reikia laikytis teisinių procedūrų, nes paklausimą Konstituciniam Teismui turėjo patikti Seimo narių grupė. Kitaip sakant, Seimo nariai neįvykdė savo pareigos. Praėjo devyni mėnesiai po sprendimo priėmimo, bet paklausimas Konstituciniam teismui nepateiktas. Kodėl? Taigi klausimą turite užduoti sau“, – atsakė Audrys Antanaitis.

Išties gal ir buvo galima po Seimo sprendimo pasistatyti palapinę ir paskelbti bado akciją ar pakviesti visuomenę prie Seimo, tada kai kurie politikai būtų galėję susitikti, pasikalbėti ir … pasidėti pliusiuką: va, matote, man rūpi lietuvių kalba.

Tiesa, kreipimasis į Konstitucinį Teismą buvo pateiktas, bet paklausimas buvo sugrąžintas jį pateikusiems politikams, nes reikėjo įrašyti už šį paklausimą atsakingą asmenį. Iki šiol politiko, kuris norėtų būti atsakingu, atrodo, taip ir neatsirado…Matyt, politikams svarbiau emocijos, o ne teisinės procedūros.

Siūlė kalbą išgryninti

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas apgailestavo, kad pastaruoju metu lietuvių kalboje labai daug tarptautinių žodžių. „Kodėl ne rungtynės, o mačas? – klausimą pavyzdžiu iliustravo Seimo narys, kviesdamas išgryninti kalbą ir galbūt prisiminti net anksčiau buvusią griežtesnę kalbos taisyklingumo priežiūrą. – Kodėl mes klaidžiojame ir visur vėluojame?“

„Kiek klaidžiojo visuomenė, tiek klaidžioja ir mūsų kalba“, – visuomenės ir kalbos raidos sąsają priminė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, o VLKK pirmininkas paaiškino, kad senieji žodžiai nenueina į užmarštį, jie stropiai renkami ir jau yra sudėti 20 lietuvių kalbos žodyno tomų, o dabar rašomi nauji žodynai.

Mokslo kalba nepamiršta

Ne taip seniai buvo juokaujama: „Jei tavęs nėra Facebook, vadinasi, tavęs išvis nėra. Yra tapusi tradicija, kad mokslininkams yra prestižo reikalas apie savo veiklą paskelbti tam tikruose tarptautiniuose žurnaluose anglų kalba. Susidaro įspūdis, kad tai pristabdo mokslo kalbos plėtrą. VLKK, skatindama mokslo kalbą, jau septynerius metus rengia taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytų mokslo darbų konkursą, apdovanoja geriausių darbų autorius.

„Šiuo metu moksle vyrauja anglų kalba, tarpukariu – vokiečių. Visada mokslas nebuvo uždarytas vienos valstybės rėmuose. Tačiau mokslo kalba vystosi, – teigė habil. dr. Artūras Žukauskas. – Turime terminų žodynus, fizikos mokslo kalba – viena geriausiai išplėtota. Yra kuriami lietuviški atitikmenys.  Be to, mokslo publikacijas ir skaito kiti mokslininkai. Visuomenė paprastai mokslinių straipsnių neskaito.“

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas pabrėžė, kad mokslo kalbos plėtojimui teigiamos įtakos turi tai, kad pagrindinėse Lietuvos aukštosiose mokyklos studijuojama lietuvių kalba.

Kitataučiams padeda integruotis

Spaudos konferencijoje užsiminta ir apie valstybinės kalbos mokymus, skirtus kitakalbiams. Apie trisdešimt metų VLKK finansuoja kitakalbių mokymus. Buvo skirtas vadovėlių, mokymo priemonių leidybos finansavimas. Iš pradžių šiuos kursus lankė Lietuvoje ilgus metus gyvenantys ir kalbos vis neišmokę kitakalbiai, vėliau juos keitė naujai atvykusieji. Nors kursų paklausa visada buvo labai didelė, bet pastaruoju metu ji itin suaktyvėjo – juos lanko labai daug į Lietuvą atvykusių ukrainiečių.

Kaip teigia kursus rengiančių Tautinių bendrijų namų direktorius Vilius Mikulėnas, kursai yra ne tik galimybė išmokti valstybinę kalbą, bet ir padeda atvykusiesiems greičiau integruotis į Lietuvos gyvenimą, susipažinti su šalies kultūra, istorija, net su įstatymais, nes pokalbio metu aptariami įvairūs žmogui rūpimi klausimai. Taigi VLKK skiriamos lėšos kitakalbių mokymui pasitarnauja ir jų integracijai bei socializacijai.

Diskusija – varomoji jėga

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, pajuokavęs, kad pastaruoju metu pavardės beveik susitapatino su gyvulių vardais, pasiteiravo, kokioje – teisinėje ar teisingoje VLKK pirmininkas norėtų gyventi.

„Teisinėje ir teisingoje valstybėje. Ir teisės turi būti laikomasi besąlygiškai, – pažymėjo Audrys Antanaitis. – Valstybinės kalbos ateities orientyrai yra labai akivaizdūs. Yra parengtos ilgalaikė kalbos strategija, naujos kalbos politikos gairės, kurias turėtų Seimas priimti. Yra paruošti kalbos priežiūros ir tvarkybos reformos dokumentai. Tikimės, kas bus sugrįžta prie konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo. Teisinė bazė atnaujinama, bet visuomenė turi pati suprasti, ką ji nori su kalba daryti. Ir visuomenės požiūrį matome. Prieš kurį laiką paleistas naratyvas, kad nebereikalingas kalbos norminimas, kad galima kalbėti bet kaip, jau tilsta. Ir bandymas parengti „lyčiai jautrios kalbos gaires“ nesulaukė visuomenės palaikymo. Taigi visuomenė bręsta ir rodo savo požiūrį į kalbą.“

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas habil. dr. Artūras Žukauskas akcentavo diskusijos svarbą tiek visuomenės, tiek ir kalbos raidai.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. autorė Aurelija Baniulaitienė