Pati Fortūna yra likiminės šviesos spindulys, bet ji, linkėdama dar didesnės gyvenimo grožio pilnatvės pajautos, mums siunčia savo ištikimąjį palydovą – Žibintininką.
Žibintininkas – tą vardą žinojo ir didelis, ir mažas – ką besutikęs jis pažvelgdavo jam į akis ir, nepamatęs jose žiburėlio, savo žvilgsniu jį uždegdavo.
Nušvisdavo ne tik to žmogaus akys, bet ir pati gatvė, o kai jis palengva apeidavo visą miestą, nušvisdavo ir pats dangus.
Tačiau, kai žmonės vėl pasinerdavo į darbus, užsidarydavo savo namuose, kažkas jų žvilgsnių šviesas užgesindavo ir vėl aptemdavo miestas, nebelikdavo dangaus.
Tik tamsa.
Žmonės dar labiau laukdavo Žibintininko, laukdavo, kaip saulėtekio.
Ir sulaukdavo.
Taip būtų tęsęsi iki šiolei, bet Žibintininkas vis labiau pavargdavo, jam vis sunkiau sekėsi atlikti savo darbą.
Kai jau visai nebegalėjo išeiti iš namų, jis uždegė savo šviesųjį žibintą danguje, kad žmonės nuo jo galėtų užsidegti savo akių žiburėlius.
Tas žibinto šviesa negęsta iki šiolei.
Tereikia, mintyse ištarus Žibintininko vardą, jo šviesos paieškoti danguje.
Žibintininko vardas, jo šviesos paslaptingumas – tas pats – Žibintininkas.
Tavo akių, tavo gyvenimo Žibintininkas.
P.S. Žibintininko šviesą palieku savo knygose, ja dalinuosi seminaruose. Susitikime: www.tryszvaizdutes.lt skyrelis KOVO 8. PRISIJUNK, tel. 8687 75147, el.p. jeronimasL@gmail.com
Jeronimas Laucius
rašytojas pozityvistas, energetinių seminarų vedėjas
