Žemaitėška rašta metā: „Žemaitioukem Kuliūs“

Anėi ruokoujės žemaitėška

Kulių kultūros centras, įprasmindamas tai, kad 2024-ieji Plungės rajono savivaldybėje paskelbti ŽEMAITĖŠKA RAŠTA METĀS, visus kvietė į trijų dienų renginį „Žemaitioukem Kuliūs“ ir visą šį laiką paskyrė žemaitiškai tapatybei. Vienas iš renginių – mokslinė metodinė konferencija „Žemaičių kalba istorijos verpetuose“.

Konferencijoje, kurią vedė Kulių gimnazijos direktorė Inga Blėdienė, dalyvavo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė.

Sveikindamas susirinkusiuosius meras Audrius Klišonis kalbėjo: „Aš pats – iš kito Lietuvos krašto, bet bandau kalbėti žemaitiškai ir visus žemaičius raginu saugoti ir puoselėti savo žemaitišką identitetą. Prieš porą metų kartu su kitomis šešiomis savivaldybėmis buvome paskelbę ŽEMAITIU KALBUOS METUS, bet juk norint, kad kalba būtų gyva, neužtenka vienerių metų, ją puoselėti reikia nuolat. Tad entuziastingai pritarėme, kad 2024 metus reikia skelbti ŽEMAITĖŠKA RAŠTA METĀS, o į šią iniciatyvą įsitraukėme net 13 savivaldybių. Mūsų kalba – tai  mūsų šaknys. Jei jos stiprios, tu tvirtas medis, jei ne, vėjui papūtus nuvirsi. Tad stiprinkim savo šaknis. Džiaugiuosi matydamas čia moksleivių – tai, ką šiandien išgirsite, tikrai nuguls jūsų atmintyse ir kada nors pravers ateityje. Ačiū organizatoriams, nes, kaip sakoma: kas, jei ne jūs, kada, jei ne dabar. Tikrai dabar – pats laikas stiprinti savo tapatybę.“

Pirmąjį pranešimą „Žemaitiu kalba: keravuojėms ėr tvėrtėnėms“ skaitė profesorius Juozas Pabrėža, pasidžiaugęs, kad šiuo laikotarpiu žemaičių kalba ir raštas išgyvena didelį pakilimą, kad skamba vis garsiau, kad yra gyva, o svarbiausia, kad daromi žingsniai, jog kalba būtų ne tik išsaugota, bet ir pripažinta bei įteisinta. Juolab kad Pasaulio kalbų registre žemaičių kalba įregistruota kaip atskira. Profesorius apžvelgė žemaitiškus raštus nuo pirmosios knygos iki šių dienų, atsakė į neretai dar kylantį klausimą, kaip sakyti: žemaičių kalba ar žemaičių tarmė. Kaip didžiausią žemaičių kalbos ir rašto puoselėtoją išskyrė Skuodą ir skuodiškių iniciatyvas žemaičių kalbai išsaugoti. Tikra dovana ŽEMAITĖŠKA RAŠTA METAMS  – žemaitiškai išleista populiariausia pasaulyje knyga Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. Tai 572-oji kalba, kuria šis kūrinys išleistas. Baigdamas Juozas Pabrėža linkėjo: „Būkem nuognē tvėrtė, riktingė, kėitė žemaitē ėr keravuokem tōn kertini sava tapatībės kūli – brongiojė žemaitiu kalba.“

Be konferencijos, Kuliuose vyko ir rajono pradinukų varžytuvės „Rokoukemies kāp truopnė žemaitē!“, Kulių „Kultūros virenėje“ atidaryta paroda „Ėš žemaitėškas senuovės“, surengta pažintinė ekskursija po Kulius, susitikimas su plungiške Aida Balande, kurią daugelis pažįsta žemaitišku pseudonimu Kėita žemaitė, žemaitiškų dainų atlikėjo Gedimino Jokubausko koncertas. Be to, atiduota duoklė kunigui Kazimierui Skrodskiui – žymiam XIX amžiaus švietėjui ir mokytojui. Jo atminimui aukotos šv. Mišios, aplankytas kapas Kulių kapinėse.

Plungės rajono savivaldybės inf.