Virginija Budginaitė: mokymasis yra jėga

Su originaliuoju esperantininku iš Estijos Kalle Vilbaste, Ventstilis. 2023

Apie sumanymą mokytis esperanto, kas paskatino šį susidomėjimą, kalbamės su šiauliete, ekonomiste ir gide Virginija Budginaite.

Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Pirmoji pažintis su tarptautine kalba prasidėjo studijų metais. Šios kalbos mokytis skatino kurso draugė Irena Alijošiūtė, būsima mūsų Lietuvos esperanto asociacijos sekretorė.

Nuosekliai mokytis jos pradėjau tik prieš keletą metų Lieporių bibliotekoje Šiauliuose. Šios kalbos pagrindus labai įdomiai išdėstė ir paskatino toliau tobulintis dr. Danutė Genienė. Jos užsiėmimai buvo ne tik informatyvūs, bet ir žaismingi. Tolesnis domėjimasis tarptautine kalba vyko per išvykas, ekskursijas su Šiaulių esperanto klubo ,,RUTO“ nariais.  Įdomu buvo ruoštis pasakoti esperanto kalba apie naujus meninius akcentus“slapukus“ mūsų mieste, drauge lankėme ,,Aušros“ muziejaus Venclauskių namų, Ch. Frenkelio vilos, žydų bendruomenės ekspozicijas. Lankėmės Radviliškyje, kur susipažinome su  vykusia L. Zamenhofui skirta paroda rajono bibliotekoje. Apžiūrėjome ir miesto erdves. Jose suradome prieškario esperantininkų veiklos vietų. Dar vykome į Pasvalį, kur pasidžiaugėme gausia muziejaus ekspozicija su stendu, skirtu keliautojui, esperantininkui A. Poškai. Pasvalyje aplankėme ilgametę esperantininkę B. Aukštikalnienę jos namuose. Planuose – daugiau panašių išvykų…

Kuo Jums naudinga esperanto kalba ? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Vienas iš pagrindinių pomėgių mano gyvenime -kelionės , tad keliavau Karpatų kalnais, Užkaukazėje, Murmanske, per  Rusijos auksinio žiedo miestus Vladimirą, Suzdalę. Po studijų Vilniaus Universitete, įgijusi ekonomistės diplomą, dirbau Šiauliuose. Vėliau baigiau gidų kursus. Aplankyta daug respublikų tuometinėje Sovietų Sąjungoje: Baltarusija, Moldavija, Ukraina, Uzbekija, Turkmėnija , Azerbaidžanas, Armėnija, Gruzija ir kt. Nepriklausomybės metais daug keliauta po Latviją, Estiją. Pabuvota Lenkijoje, Čekijoje, Anglijoje, Švedijoje, Suomijoje.

Dar dalyvauju sporto programose, lankau šokių repeticijas, kurias veda žinoma  „Želmenėlių „ kolektyvo vadovė A. Masėnienė.

Be esperanto kalbos tobulinuosi ir anglų kalbos  užsiėmimuose. Mėgstu deklamuoti. Džiaugiuosi skaitydama bendraminčiams Julio Baghy, Kazio Binkio poezijos posmus esperanto kalba,

Esperanto kalba labai  sudomino  dėl galimybės pabendrauti su jau gerokai pažengusiais kalboje. Pati  kalba tik pradžioje man pasirodė labai lengva, bet vėliau įvairios priesagos, priešdėliai ir galūnės padarė ją daug sudėtingesnę… Gal todėl ir sudomino toliau tobulėti.

 Dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje, tad kokie renginiai ir susitikimai labiausiai Jums patiko?

Malonu buvo 2022 m. rudenį  pasveikinti Jurbarko Esperanto klubo „Horizonto“ narius  su 50-mečio jubiliejumi, dalyvauti tų pačių metų vasarą Klaipėdoje Baltijos Esperanto Dienose -56, kur klausiausi labai įdomių paskaitų tiek apie esperanto veiklą, tiek apie keliones. Dar tobulinausi pažengusiųjų kursuose.

Gruodį  vykome į Kauną, kur klausėmės Lietuvos Esperanto draugijos veiklos  metinės ataskaitos, lankėmės Tado Ivanausko  sodyboje.

Planuose – kitą vasarą nukeliauti į Tartu, kur vyks Baltijos Esperanto Dienos-58. 

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?

Graži ir gili ne tik  frazė, bet ir mano motto  ,,Granda potenco estas scienco!“ (Didelė jėga yra mokslas).

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Rasa Gricė

Nuotr. iš pašnekovės asm. archyvo