Šį vakarą daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių jaunimas ir jam prijaučiantieji bus pakviesti į prieš kelerius metus Lietuvoje pradėtą švęsti Helovyną, kurį kalbininkai siūlytų vadinti Vaiduoklių švente.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad šios spalio 31 dieną vykstančios šventės šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais krikščionių bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu.
Manoma, kad šiandien švenčiamo Helovyno pagrindinis šaltinis yra keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 dieną. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties dievo Samhaimo garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhaimas tą vakarą mirusiesiems leisdavo sugrįžti namo. Samhaimo šventės vakare žmonės namuose užgesindavo savo namų židinius.
Druidai tą vakarą sukraudavo iš jiems švento medžio – ąžuolo šakų didžiulį naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvulius. Nuo to laužo kiekviena šeima vėl užkurdavo savo namų židinį. Per šventė žmonės dėvėdavo specialius drabužius, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų, jie spėdavo, kokie bus ateinantys metai.
Tradiciniai persirengimo kostiumai atsirado maždaug XIX amžiuje Airijoje ar Škotijoje. JAV ši šventė paplito XX amžiuje. 
Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos kostiumai, kurie tradiciškai imituoja antgamtines būtybes – vaiduoklius, raganas, velnius, skeletus. Vėliau juos papildė fantastikos ir siaubo filmų herojai. Helovyno išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai. JAV šios šventės metu vaikai, persirengę šventės kostiumais, vaikšto po namus sakydami: „Vaišės arba pokštas“. Daugelis jų nešiojasi iš moliūgo išsiskaptuotą žibintą. Tą vakarą pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi kino siaubo filmai, krečiamos šunybės. Helovyno patiekalas – karameliniai obuoliai. Tai ant pagaliuko pasmeigti karamelėje ar cukruje išmirkyti obuoliai. Tradiciškai jie būdavo duodami kostiumuotiems vaikams, panašiai kaip Lietuvoje per Užgavėnes duodami blynai.
Airijoje išlikęs paprotys prieš šią šventę kepti specialų pyragą su razinoms – barmbraką. Prieš kepimą į tešlą įdedama moneta arba žiedas. Tas, kas tą žiedą ar monetą surasdavo savo gabaliuke, kitais metais surasdavo savo tikrąją meilę.
Svarbus Helovyno valgis, ypač JAV, yra patiekalai iš moliūgų, jų sėklų. Vaikams dovanojami iš moliūgų padaryti saldainiai.
Parengė
Karolina Kaunaitė
