Užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos ryšių su užsienio lietuviais sritis

Apie pasaulyje veikiančias lituanistines mokyklas ir Lietuvos teikiamą joms pagalbą kalbamės su užsienio reikalų viceministru Egidijumi Meilūnu.

Gerb. viceministre, vasario–kovo mėnesiais Lietuvoje vyko Lietuvių kalbos dienų renginiai. Jau antrus metus į šią iniciatyvą įsitraukia pasaulyje esančios lituanistinės mokyklos. Kiek šiuo metu ir kur veikia lituanistinės mokyklos? Kaip tas skaičius ir mokyklų tipas kinta?

Labai džiaugiuosi, kad pokalbis vyksta tuo metu, kai lituanistinės mokyklos užsienyje jau turi galimybes gauti deramą paramą jų veiklai. Iki praėjusių metų mokyklos neturėjo galimybės gauti nuolatinio finansavimo, tik paramą atskiriems projektams, tad jų veikla, kaip taikliai įvardijo Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė, priminė „vaikščiojimą per lūžtantį ledą“. Kiekvienais metais, artėjant rugsėjo pirmajai, mokyklos nebuvo tikros, ar galės tęsti veiklą.

Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų registro 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, pasaulyje veikė 246 formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos (236 neformaliojo ugdymo mokyklos ir 10 bendrojo ugdymo įstaigų), kuriose mokėsi 11,1 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Lituanistinių mokyklų skaičius dėl įvairių priežasčių kiekvienais metais kinta (2021 m. – 247, 2022 m. – 245 (iš jų 236 – neformaliojo ugdymo, 9 – bendrojo ugdymo), 2023 m. – 246 (236 – neformaliojo ugdymo, 10 – bendrojo ugdymo). Dėl agresyvėjančių Rusijos ir Baltarusijos režimų, visuomeninių organizacijų ir tautinių mažumų veiklos suvaržymų, pastaraisiais metais lituanistinės mokyklos šiose autokratinėse valstybėse buvo priverstos nutraukti arba sustabdyti savo veiklą. Kita vertus, džiugu, kad lituanistinių mokyklų tinklas plečiasi kitose valstybėse. Pernai duris atvėrė pirmoji lietuviška pagrindinė mokykla Suvalkuose, taip pat įkurti nauji lietuvybės židiniai – lituanistinės mokyklos labai tolimose  šalyse: Australijoje, Kanadoje, Singapūre, JAE.

Čia svarbu prisiminti, kad pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija paveikė ir lituanistines mokyklas. Dauguma jų buvo priverstos savo veiklą laikinai sustabdyti arba perkelti į virtualiąją erdvę. Ši technologinė naujovė leido įkurti 22 virtualias lituanistines mokyklas, net toli nuo lituanistinės mokyklos gyvenantys vaikai įgijo galimybę mokytis lietuvių kalbos per nuotolį. Paminėsiu tik kelias virtualias mokyklas: Graikijos „Giliukai“, Taivano „Aušra“, Londono „Pasaka“, Italijos ir Pietų Amerikos mokyklos, Ispanijos „Švyturys“.

Jūsų manymu, kas skatina lituanistinių mokyklų kūrimąsi?

Ilgus metus mokyklos buvo steigiamos pirmiausia dėka lietuvybės mylėtojų, puoselėtojų  ir entuziastų bei tėvelių,  kuriems ne tas pats, ar jų vaikai kalbės lietuviškai, ar ne.

Nuo pat XIX a. pabaigos su pirmąja emigracijos banga išvykę tautiečiai norėjo išsaugoti savo tapatybę, priklausyti bendruomenei, o noras perduoti lietuvių kalbą iš kartos į kartą skatino juos kurti lietuvių kalbos būrelius, vėliau – ir lituanistines mokyklas.

Kitas labai svarbus veiksnys buvo ir yra Lietuvos valstybės dėmesys ir finansinė parama. Nuo 2023 m. pradžios pirmą kartą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtintas nuolatinės finansinės paramos lituanistinėms mokykloms skyrimas iš Lietuvos. 2023 m. šia galimybe pasinaudojo 88 užsienyje veikiančios mokyklos,  o  2024 m. – 90. Taip pat mokykloms suteikta kita svarbi parama: patvirtinta lituanistinio švietimo integruotoji programa, sukurta nuotolinio mokymo priemonių, vykdomas lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymas ir išduodami pažymėjimai, patvirtinti iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijai.

Būtina paminėti, kad lituanistinių mokyklų veikla stiprinama ir plečiama glaudžiai bendradarbiaujant su diasporos organizacijomis: ilgametes lietuvybės tradicijas puoselėjančiais Lietuvių fondu (JAV), Kazickų šeimos fondu, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija ir kitomis Lietuvos diasporos organizacijomis.

Taip pat dedame visas pastangas siekdami didinti lituanistinių mokyklų žinomumą: ketvirtus metus iš eilės Užsienio reikalų ministerija vykdys viešinimo kampaniją socialiniuose tinkluose. Šioje srityje glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais. Norėčiau šia proga paminėti Vytauto Didžiojo universitete rengiamą Lituanistinio ugdymo forumą, kuris šiemet vyks jau ketvirtą kartą. Tad tikimės, kad lituanistinių mokyklų pasaulyje ir besimokančiųjų jose skaičius tik didės.

Lietuva skundžiasi, kad vis labiau trūksta mokytojų; o kaip sekasi lituanistinėms mokykloms rasti žmonių, kurie vaikams padėtų neatitrūkti nuo gimtųjų šaknų?

Mokytojų pritraukimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir lituanistinėms mokykloms užsienyje. Svarbu pažymėti, kad dauguma lituanistinių mokyklų mokytojų dirba savaitgaliais, savanoriškai, taigi jų veikla verta didžiausios padėkos ir pagarbos. Pagrindinė lituanistinių mokyklų mokytojų motyvacija – noras išsaugoti lietuviškas jaunosios kartos Lietuvos diasporos šaknis.

Suprasdami, kad lituanistinių mokyklų „varomoji jėga“ yra mokytojai, skiriame daug dėmesio jų motyvacijai didinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo programas (taip pat ir nuotolines), plėtoja kitas skatinimo priemones.

Kasmet, artėjant Tarptautinei mokytojų dienai, pagerbiame ir įteikiame lituanistinio švietimo puoselėtojams Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“, garbės ženklelį „Lietuvių kalbos ambasadorius“, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet skiria lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją.

Kaip Lietuva padeda užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą?

Kaip jau minėta, Lietuvos valstybės institucijų dėmesys ir finansavimas lituanistinėms mokykloms nuolat didėja. Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva 2022‒2030“ įgyvendinamajame Veiksmų plane dalyvaujančios institucijos prisideda prie diasporos organizacijų, taip pat ir lituanistinių mokyklų, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimo. Švietimo ir mokslo ministerija užtikrina tęstinę paramą lituanistinio švietimo veikloms: 2023 m. skirtas 1,8 mln. eurų finansavimas ugdymo procesui organizuoti formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje ir 468 tūkst. eurų neformaliojo lituanistinio švietimo projektinei veiklai.

2023 m. Lietuvos kultūros taryba finansavo 13 Lietuvos diasporos organizacijų projektų (tradicinės ir šiuolaikinės kultūros srityje), kurių dauguma buvo skirti vaikams ir jaunimui. Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos išplėtė „Kultūros paso“ programą, nuo 2022-ųjų į jos įgyvendinimą įtraukiamos ir lituanistinio formaliojo švietimo mokyklos.

2023 m. Užsienio reikalų ministerija Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų projektinei veiklai, skirtai tautinei tapatybei puoselėti, skyrė 45,86 tūkst. eurų (56 projektams įgyvendinti). Projektais prisidėta prie lituanistinio švietimo plėtros, lietuvių kalbos populiarinimo, lietuviškų tradicijų saugojimo ir perdavimo jaunajai kartai. Darome daug, bet galime padaryti dar daugiau.

Taip pat siekiame padėti lituanistinėms mokykloms užmegzti partnerystės ryšius su mokyklomis Lietuvoje. Galėčiau paminėti keletą gražių ilgamečio bendradarbiavimo pavyzdžių: tarp Jungtinės Karalystės Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ ir Ukmergėje veikiančių Senamiesčio progimnazijos ir Dukstynos pagrindinės mokyklos, JAV Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos ir Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos, Norvegijos lituanistinės mokyklos „MiLiT Studio“ ir Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijos, Lenkijos Punsko S. Dariaus ir S. Girėno pagrindinės mokyklos su Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija ir Alytaus Vidzgirio progimnazija. Siekiame, kad kiekviena mokykla turėtų partnerį Lietuvoje, tad kartu su kitomis institucijomis ir Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis užsienio valstybėse aktyviai padedame megzti mokyklų draugystes ir partnerystes. 

Kaip skelbiama, lituanistinėse mokyklose mokosi tik kiek daugiau kaip 7 proc. užsienyje gyvenančių tautiečių vaikų. Ko imasi Lietuva, kad lituanistinės mokyklos lankytų daugiau ?

2012 m. XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo rezoliucijoje apie švietimą buvo pirmą kartą konstatuota, kad užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis. Šiandien, apibendrindami ir vertindami per pastaruosius trejus metus priimtus sprendimus ir atliktus darbus, galime drąsiai teigti, kad toji rezoliucija yra visiškai įgyvendinta. Lituanistinis švietimas tapo valstybės ir diasporos bendradarbiavimo prioritetine sritimi. Kaip jau minėta, Lietuvos valstybės institucijų dėmesys ir finansavimas lituanistinėms mokykloms nuolat didėja. Turėdama tikslą motyvuoti tėvus vesti vaikus į lituanistines mokyklas, didinti lituanistinių mokyklų žinomumą, pritraukti į lituanistines mokyklas daugiau mokinių, Užsienio reikalų ministerija inicijavo švietimo, komunikacijos ekspertų, akademinės visuomenės atstovų susibūrimą į lituanistinio švietimo viešinimo darbo grupę; nuo 2021 m. kasmet rengiamos lituanistinio švietimo populiarinimo kampanijos, kurios pasiekė apie 1,5 mln. socialinių tinklų vartotojų visame pasaulyje. Taip pat rengiami šiai temai skirti seminarai, lituanistinio ugdymo forumai, į kuriuos susirenka valstybės institucijų, akademinio sluoksnio, lituanistinių mokyklų atstovai. Naudodamasis proga kviečiu į jau minėtą ketvirtąjį lituanistinio ugdymo forumą „Nepažintos lituanistinės mokyklos“, kuris vyks kovo 15 d. 15.00–18.15 val. VDU Švietimo akademijoje, Vilniuje, taip pat ir nuotoliniu būdu. Tikimės, kad visų bendromis pastangomis įgyvendinsime pirmojo Lituanistinio ugdymo forumo deklaracijoje išsikeltą tikslą – siekti, kad  iki 2030 metų lituanistines mokyklas lankytų ne mažiau 20 procentų diasporos vaikų.

Anksčiau Lietuva rengdavo emigravusiųjų vaikams stovyklą. Ar ta tradicija bus tęsiama šiemet?

Atsakydamas į šį klausimą, pacituosiu užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį:  „<…> lietuvių kalba yra pagrindas jaunajai diasporos kartai geriau pažinti Lietuvą, tiesiogiai ją suvokti ir dalyvauti ją kuriant. Štai kodėl investicija į lituanistinį švietimą kartu yra ir investicija į tvirtą diasporos ryšį su Lietuva ateityje.“

Tradicija yra tęsiama, įgyvendinama telkiant įvairių Lietuvos institucijų pastangas ugdyti Lietuvos diasporos jaunąją kartą ir palaikyti su ja ryšį. Švietimo ir mokslo ministerija kasmet finansuoja stovyklas skirtingo amžiaus diasporos vaikams ir jaunimui, prioritetą teikdama Lietuvoje vykstančioms stovykloms. Praėjusiais metais skirtas 156,23 tūkst. eurų finansavimas penkioms diasporos vaikų ir jaunimo stovykloms Lietuvoje organizuoti, jose dalyvavo 292 jaunuoliai iš įvairių pasaulio šalių.

Lietuvos diasporos jaunimas skatinamas ne tik atvykti į vasaros stovyklas, pas senelius ar giminaičius, bet ir studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Stojantiesiems pridedama konkursinių balų, konkurso būdu skiriamos stipendijos ir socialinės išmokos, apmokamos studijos. 2023-iaisiais valstybės paramą gavo 212 užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose.

2023 m. Lietuvos diasporos apklausos duomenimis, ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų (iš viso apklausta 2 549) svarsto apie vaikų studijų Lietuvoje galimybę, kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustųjų vaikų studijų Lietuvoje dar neplanavo, bet neatmeta šios galimybės. Šie duomenys rodo, kad žengiame gera linkme skatindami diasporos jaunimą atvykti į Lietuvą, susipažinti su plačiomis profesijos pasirinkimo ir tobulinimosi galimybėmis ir dalyvauti programose, tokiose kaip „Kurk Lietuvai“, „Bring together Lithuania“, Lietuvių išeivijos studentų stažuotėje (LISS). Daugiau informacijos galima rasti parengtoje stažuočių, praktikos ir pažintinių programų duomenų bazėje www.urm.lt.

Kaip saugoti lietuvybę padeda užsienio šalyse veikiančios Lietuvos ambasados?

Šiuo metu pasaulyje veikia 64 diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, kurios nuolat palaiko glaudų ryšį su Lietuvos diaspora, Lietuvos Respublikos piliečiams teikia konsulines paslaugas, organizuoja bendrus renginius, skirtus supažindinti su Lietuvos kultūros, mokslo, verslo naujienomis. Kai kurių Lietuvos diplomatinių atstovybių patalpose dažnai vyksta ir lituanistinių mokyklų veiklos bei užsiėmimai. Esame paraginę visus Lietuvos diplomatinius atstovus per kadenciją aplankyti savo rezidavimo valstybėje veikiančias lituanistines mokyklas.

Taip pat nuolat ieškome naujų būdų lietuvybei skatinti ir diasporos pasiekiamumui didinti. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva jau antrus metus iš eilės, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka ir Kultūros ministerija, įgyvendino „Knygų starto“ projektą. 2023 m. įteikta net 2 340 ankstyvojo skaitymo lauknešėlių 21-oje šalyje gimusiems mažiesiems Lietuvos piliečiams. Iniciatyva plečiasi, jos tikslas – stiprinti užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Tėvyne, ugdyti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, skatinti ankstyvąjį lituanistinį ugdymą ir grįžimą į Lietuvą.

Atsižvelgiant į tai, kad diplomatinėms atstovybėms, esančioms arčiausiai diasporos, tenka itin svarbus vaidmuo stiprinant valstybės ir diasporos bendrystę ir bendradarbiavimą, kiekvienoje diplomatinėje atstovybėje yra diplomatas, kuris rūpinasi ryšių su diaspora stiprinimu.

Naudodamasis proga, kviečiu skaitytojus paraginti savo artimuosius, gyvenančius užsienyje, pasidomėti artimiausia lituanistine mokykla, prisijungti prie lietuvių bendruomenės veiklos, palaikyti ryšį su Lietuva ir įsitikinti, kad Lietuva laukia kiekvieno sugrįžtančio. Nuo 2024 m. sausio teikiama vieno langelio principu veikianti informacijos grįžtantiems lietuviams teikimo paslauga. Visą su grįžimu susijusią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos administruojamoje interneto svetainėje www.griztu.lt, konsultacijos teikiamos el. paštu griztu@urm.lt ir telefonu + 370 5 252 5001.

Kalbino Justė Brigė

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2024 Nr.3