Tikroji savanorystės prasmė – tarnystė

„ Aš visą tą veiklą, kuri Lietuvoje vadinama savanoryste, vadinu tarnyste, nes šis žodis geriau atspindi jos esmę. Savanorystė man labiau asocijuojasi su kariuomene“, – sako Sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įsteigėjas Robertas Karvauskas, sutikdamas su svetainės lankytojais pasidalinti mintimis apie tarnystės svarbą žmogaus gyvenime.

Ką mes bedarytume, mes darome tiktai dėl to, kad būtume laimingi. Kas yra laimė?Tai meilės jausmas mumyse. Meilės jausmas yra džiaugsmas, pasitikėjimas, dėkingumas, visiškas atsidavimas ir ramybė. Ramybė dėl dabarties, ateities, praeities. Dėl visko. Tai yra tikroji laimė. Tarnystė ir yra buvimas šitame jausme. Tai yra mūsų esmė, dėl ko mes esame Visatoje. Kiekviena ląstelė tarnauja organizmui, duoda gyvybinę energiją. Visatos gyvybė yra meilė. Viskas, ką mes darome, turi būti sukoncentruota tik į meilę. Meilė yra pats centras mūsų egzistencijos. Ir nors žodis tarnystė mums pirmiausia asocijuojasi su fiziniu veiksmu, tai yra tuo, kas vadinama savanoryste, jos esmė yra energinė būsena. Tarnystėje mes išgyvename meilės jausmą,netrokšdami gauti nieko atgal.Prisiminkime, kokį jausmą patiriame žiūrėdami į žvaigždėtą dangų. Mes jį mylime. Ko mes iš jo norime? Nieko. Meilė netrokštant nieko gauti yra mūsų ir Visatos gyvybės esmė. Tarnystė tai yra dovana kiekvienam. Ir nušvitę žmonės sako, visos dovanos, kurias tu turi su savimi, kurias nešiesi per gyvenimą, yra skirtos ne tau. Kiekvienam, kuris prie tavęs prieina, įteik savo dovaną. Tai nereiškia, kad tik žmonėms. Gamtai, daiktams,viskam, kas yra. Pagaliau sau. Atiduok šitą jausmą ir, jei riekia, sustiprink jį fiziniais veiksmais. Tai yra tikroji tavo gyvenimo prasmė.

Yra penkios tarnystės rūšys. Pati paprasčiausia tarnystė yra tarnystė už medalį. Kai kažką darai vardan to, kad būtumei įvertintas. Tai tarnavimas savo ego. Žinoma, ir tokia tarnystė geriau negu nieko nedaryti.

Kita tarnystės rūšis yra tarnystė kaupiant nuopelnus: dabar jei ir negausiu, ateityje vis tiek gausiu. Pavyzdžiui,  musulmonai negali vartoti alkoholio. Gerai, šiame gyvenime pakentėsiu, bet kitame gyvenime bus palaima. Tai irgi egoistiška, nors kiek mažiau, kadangi rezultato nenoriu čia ir dabar.

Trečia rūšis – tarnystė dėl džiaugsmo. Mes pajuntame, kad tarnystė duoda džiaugsmą ir tada norime to džiaugsmo. Tai yra gerai, nenoriu nieko materialaus, noriu džiaugsmo. Bet tai vis tiek yra noras gauti atgal.

Ketvirta rūšis – tarnystė, kada nenori nieko gauti, bet ją naudoji tik tam tikrose situacijose. Jeigu reikia padėti, aš visa širdimi, be jokių atlygių, niekas man nesvarbu, aš padėsiu. Bet jeigu niekam nereikia, aš tiesiog užmirštu ir niekam nieko nedarau. Gyvenu dėl savęs.

Ir aukščiausias laipsnis yra tarnystė, kurios tu net nesuvoki, nes tu negali neparišti medelio, nepakelti šiukšlės, nepalaiminti ir nepaguosti vaiko, negali nemylėti. Tai darai savaime ir tau gera. Darai dėl to, kad toks tavo gyvenimo būdas. Ir tiktai per tai mes galime būti laimingi. Būdami šiame jausme mes kuriame savo vidų, kuris tvarko viską aplinkui. Mes kuriame savo gyvenimą, spinduliuodami meilę.

Žinoma, visai nesvarbu, kokiame tarnystės laiptelyje mes stovime. Svarbu, mes žengiame į tarnystę. Ir niekada pagal save nevertinkime kitų, nepažeiskime Visatos harmonijos dėsnio. Kiekvienas tarnystės laiptelis yra nuostabu, tiesiog darykite daugiau.