Mano savanorystės istorija nėra ilga. Savanoriauti pradėjau daugiau nei prieš trejus metus, kai būdama studentė Agentūroje Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fonde (SOS vaikai) atlikau praktiką ir po jos likau savanoriauti. Neilgai trukus šios organizacijos direktorė pasiūlė dirbti vaikų dienos centre socialine pedagoge. Tai buvo pirmoji darbovietė.
Šiuo metu dirbu Dvasinės pagalbos jaunimui centro programos „Vaikų dienos centras“ (toliau VDC) koordinatore, todėl pati ruošiu savanorius darbui šioje programoje. Savanoriams sakau, kad savanorystė naudinga ir vertinga visiems, nes įgyjama įvairių žinių ir patirties, praplečiamas draugų ratas, yra galimybė save realizuoti. O realizuoti tikrai yra kur, nes veikla VDC labai įvairi: būreliai, socialinių įgūdžių ugdymas, žaidimai, filmų peržiūros, išvykos, renginiai, šventės, vasaros stovyklos. Suprantama, kad pirmieji savanorių žingsniai būna nedrąsūs, todėl džiugu būna stebėti, kai po kiek laiko jie susidraugauja su vaikais, atėję gerai jaučiasi, teikia savo pasiūlymus. Būna, kad ateidami pas mus, ir draugą atsiveda, taip įrodydami, kad savanorystė tikrai „veža“ ir yra puikus laiko praleidimo būdas. Savanoriai darbuotojams didžiulė pagalba. Šiuo metu turime savanorę iš Azerbaidžano ir savanorį iš Turkijos. Jie paįvairina tiek vaikų, tiek mūsų kasdienybę.
Lina Uktverytė
