Dvi sesės menininkės atvėrė širdies ir gimtos sodybos vartus

Ignalinos viešoji biblioteka tęsia susitikimų su Ignalinos dailininkais ciklą. Menininkai kalbinami jų aplinkoje, namuose ar dirbtuvėse, ir tai renginiams suteikia ypatingo žavesio bei išskirtinumo. Šią vasarą grupelė meno gerbėjų kartu su bibliotekininke Laima Andrijauskiene ir dailės mokytoja Audrone Čeponiene jau apsilankė Jono Grundos dailės galerijoje, Nerijos Daubarės namuose, jaunos dailininkės Ingos Ponomarenko sodyboje. Liepos 20-osios pavakarys skirtas Lietuvoje gerai žinomoms kūrėjoms: skulptorei Jolantai Raupelytei-Balkevičienei ir grafikei, Vilniuje jau daugiau nei 20-metį gyvuojančios Mažosios galerijos savininkei Volandai Raupelytei-Chailovai. Savo tėvų namuose prie Gavaičio ežero jos sukūrė nepaprastai gražią ir jaukią poilsio ir kūrybos oazę. Nuolat sugrįžti traukianti mylima vieta – tai atgaivos, įkvėpimo, kūrybinių minčių gimimo ir darbo erdvė.

Jolanta ir Volanda – seserys dvynės, gal todėl ir jų gyvenimo keliai labai panašūs. Ignalinoje abi baigė vidurinę ir muzikos mokyklas, abi svajojo įstoti į Dailės akademiją. Volandai iškart nepasisekė, bet noras buvo toks didelis, kad galiausiai pavyko. Kaip ji juokauja, gimusi valanda vėliau, visada buvo mažesnė, trapesnė, bėganti paskui sesę. Tik skirtingas meno sritis abi pasirinko ir tikrai nežinojo, koks sunkus, dažnai vyriškos jėgos ir ištvermės reikalaujantis darbas jų laukia. Šviesios atminties tėveliai kažkada sakė, kad šeimoje užteks ir vieno ubago, todėl Volandai buvo siūloma tapti dantų technike, tačiau meniška prigimtis paėmė viršų. Po svarstyklių ženklu gimusios seserys sakė niekada nieko per daug nesvarstančios, dėl nieko ypatingai neišgyvenančios, į gyvenimą jos žvelgia su šypsena ir save juokais vadina dinozaurėmis, nes kuria ir vertina tikrą meną, nesivaiko mados ir trumpalaikio švytėjimo.

Dauguma Jolantos darbų šiuo metu keliauja po Lietuvą, taigi juos atėjusieji galėjo pamatyti fotografijose. Kartu su penkiais kurso draugais surengtos 9 parodos, dabar stabtelėta Alytuje, vėliau laukia Druskininkai. Šios, 1980 m. mokslus baigusios, kartos darbai remiasi akademine skulptūros ir kultūros samprata, stengiamasi ugdyti Lietuvos kultūrą, priminti istorinių asmenybių ir faktų svarbą, parodyti menininko poziciją šiandienos gyvenime… Jolanta labai daug dėmesio skiria sodybos aplinkos tvarkymui, ji prižiūri ir savo, ir šalia esantį miesto žemės lopinėlį, kurį iš šabakštyno pavertė tikru grožio kampeliu, ji net takelį nutiesė, kad žmonėms būtų patogiau praeiti. Moteris nuo vaikystės nesiskiria su pianinu, ir dabar kiekvieną dieną groja. Sesuo Volanda labai tuo žavisi.

Volanda rodė savo tikrai solidžius grafikus darbus ir visus sužavėjusias pasteles, kurios parodai tiesiog išdėliotos ant pievos. Ant stalelio buvo padėta jos iliustruotų knygų. Moteris meno pasaulyje vertinama ir kaip puiki ekspertė, į savo galeriją atrenkanti tik pačius geriausius darbus. Jos skonis, įžvalga ir profesinės žinios niekada neapgauna. Šiuolaikiniame mene Volanda sakė pastebinti daug paviršutiniškumo, komercijos, tuštybės… Jai nepatinka, kad bet kuris kažką darantis save drąsiai vadina kūrėju ir be jokių skrupulų yra pasiruošęs atstovauti net ir visai šaliai.

Susitikime daug šiltų žodžių apie menininkes pasakė jų kaimynė ir artima draugė keramikė Giedrė Samkutė-Pulokienė, Jolantą ir Volandą vadinanti savo sesėmis, kurios, be jokios abejonės, jai visada darė gerą įtaką. Moteris prisiminė vaikystėje sesių pastatytą pjesę, sukurtus kostiumus, dekoracijas ir tą didelį įvykį, kai visi kaimynai buvo pakviesti į premjerą. Dar viena vaikystės draugė, Lenkijoje gyvenanti tapytoja Nina Paškovska, perdavė savo linkėjimus ir seną nuotrauką, kur jos visos trys dar visai mažos… Nina yra surengusi parodą Ignalinos bibliotekoje ir labai norėtų vėl kada nors aplankyti gimtinę.

Menininkės šiltai bendrauja ir su Ignalinos kūrėjais. Dabar jos užsidegę noru padėti Jonui Grundai, kuris sumanė įamžinti kraštiečio Vytauto Šerėno atminimą. Menininko sukurtą skulptūrą, kurioje įamžintas legendinis ,,Dviračio žinių“ Bratkų duetas planuojama pastatyti prie Ignalinos geležinkelio stoties. Tam dabar renkamos lėšos, varstomos valdininkų kabinetų durys. ,,Skulptūra tikrai bus…“,– nė kiek neabejoja ir sesės, ir pats Jonas.

Susitikimo pabaigoje Jolantai ir Volandai dėkota už šiltą priėmimą, bendravimą, pasidalijimą savo mintimis, jausmais, prisiminimais… Niekas neskubėjo skirstytis, dar vis vaikštinėjo, apžiūrinėjo gėlynus, kai kam pavyko žvilgtelėti ir į jaukias dirbtuves, meno muziejų primenančias poilsio erdves… Na, o projektas ,,Pokalbiai su dailininkais“ dar bus tęsiamas. Kitas susitikimas su dar studijuojančia jaunąja menininke Ievute.