Stabintiškių žmones į bendruomenę subūrė noras išsaugoti savo kaimą

Vakaro dalyviai su didžiausiu susidomėjimu klausėsi pokalbio su Pranute Vitkauskiene (dešinėje)

Apie Kaišiadorių rajono asociacijos „Stabintiškių bendruomenė“ veiklą kalbamės su jos nare Vale Kurgoniene.

Gerb. Vale, pradėkime nuo pastarojo renginio, įvykusio lapkričio viduryje – koks tai buvo renginys?

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Paprastai apniukęs, keliantis daugeliui liūdesį. Todėl ir sumanėme suburti bendruomenės žmones pabendrauti, kartu linksmai praleisti laiką. Tiesa, bendri pasibuvimai stabintiškiečiams nėra naujiena. Šiemet tai jau ketvirtas renginys. Bet ši idėja buvo brandinta gan ilgai. Mūsų bendruomenės pirmininkės Violetos Ratkevičienės rankose prieš gerus metus atsidūrė nuotraukos, aprašymai iš vietos kultūros namų, kurie šiuo metu jau yra neveikiantys. Pirmininkė visą šį ,,lobį“ perfotografavo ir galvojo, kad kada nors surengs parodą. Bet nutarta surengti ne tik parodą, o ir vakarą, skirtą prisiminti kultūros namų veiklą, juose dirbusius žmones, veikusius kolektyvus. Šį renginį pavadinome ,,Šiltų prisiminimų“ vakaru.

*Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė įteikia padėką bendruomenės pirmininkei Violetai Ratkevičienei.*

Pakviesti asociacijos ,,Stabintiškių bendruomenė“ aktyvo į vakarą susirinko žmonės ne tik iš Stabintiškių, Papartėlių, bet ir iš Žaslių, net Kauno ir Vilniaus. Į vakarą pirmą kartą atvyko ir susirinkusią publiką pasveikino Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, dažnas stabintiškiečių svečias rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Algimantas Radvila, kaimyninės Guronių bendruomenės pirmininkė Karolina Mlečkaitė. Vakaro dalyviai su didžiausiu susidomėjimu klausėsi 92 metų buvusios skaityklos-klubo (taip tuomet vadinosi) vedėjos Pranutės Vitkauskienės prisiminimų. Žavėjosi guvios senjorės puikia atmintimi, šviesiu protu ir geru humoro jausmu. Pranutė pasakojo, kad klube dirbo nuo 1952 iki 1958 metų. Rengė pasirodymus su mokinukais ir jaunimu – kartu šoko, dainavo, statė spektaklius. Darbas jai labai patiko, bet, kadangi turėjo tik pradinį išsilavinimą, teko palikti klubą.

Aš ir Rimutė Mikulienė dalijomės prisiminimais apie kitą šių kultūros namų ilgametę direktorę Bronę Lauruševičienę.

Vakarą papuošė kraštiečio, buvusio operos solisto, išleidusio tris poezijos knygas, Antano Tveragos eilės, kurias skaitė bendruomenės narė Erlanda Vitkauskienė.

*Kalba gidas, laidotuvių giedotojas Juozas Sindaras.*

Visų veiduose tvyrojo susikaupimas, kai įžvalgomis apie krašto laidotuvių (šermenų) giedojimo tradicijas ir ypatumus dalijosi gidas, laidotuvių giedotojas Juozas Sindaras.

Renginį vainikavo muzikanto Ernesto Kieliaus atliekamos dainos. Vakaro dalyviai ne tik klausė Ernesto dainų, bet kartu dainavo ir šoko. Ant stalų puikavosi suneštinės vaišės, o Dovilė ir Irmantas Brazauskai bei Justina ir Irmantas Mikuliai išvirė ir visus susirinkusiuosius vaišino šiltu plovu.

Taigi prisiminimai, pasakojimai, eilės, muzika, bendravimas, vaišės sušildė visų širdis ir net nejutome, kad vakarą leidome nešildomoje patalpoje.

Kaip ir užsiminėta, tai tik vienas iš bendruomenės renginių. Papasakokite plačiau apie bendruomenės veiklą, bendruomenės tikslus ir kaip juos sekasi įgyvendinti.

Asociacija ,,Stabintiškių bendruomenė“ įregistruota 2008-ųjų metų pabaigoje. Žmonės tikėjosi, kad susikūrus bendruomenei, bus lengviau išsaugoti ir suvienyti kaimą. Buvo visko – ir euforijos, ir nusivylimo. Kurį laiką bendruomenė tarsi dreifavo. Jos veikla atgijo, kai bendruomenės pirmininke tapo Violeta Ratkevičienė, o seniūnaite Aušra Aleksiūnienė. Šios moterys subūrė puikų aktyvą. Vieni jų rūpinasi kultūriniu gyvenimu, kiti – kaimo infrastruktūra, siekia, kad bendruomenė turėtų kokybišką geriamąjį vandenį, kad būtų išsaugotas, atnaujintas ir įveiklintas buvusių kultūros namų pastatas, pagerintas kaimo apšvietimas, atnaujintos viešosios erdvės ir kt. Ir tai yra savanoriška veikla.

Veiklai, nors ir savanoriškai, vis tik reikalingos lėšos, kas jūsų bendruomenės rėmėjai?

Taip, be lėšų neįvyktų joks kultūros renginys. Džiaugiamės, kad turime puikią seniūnaitę Aušrą Aleksiūnienę, kuri rūpinasi veiklai reikalingomis lėšomis. Gražus sutarimas su vietiniais ūkininkais, verslo žmonėmis atneša didžiulę naudą bendruomenei – ji gali surengti ne vieną puikų renginį. Pati bendruomenė rašo projektus. Galime pasigirti, kad mūsų paskutinis šių metų projektas, finansuotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Už šiam projektui įgyvendinti skirtas lėšas įsigijome garso įrangą ir du mikrofonus.

Kiekviena veikla – ne tik renginių ar pasiektų rezultatų džiaugsmai, bet ir kasdieninė veikla, kuri neretai būna lydima ir didesnių ar mažesnių problemų. O gal jūsiškė bendruomenė išimtis?

Ne, ne išimtis. Problemų turime ir mes. Ne viskas pasiekiama, kaip ir kada norėtųsi. Tačiau mes atkaklūs. Nuolat bendraujame su seniūnija, rajono savivaldybe, vietos veiklos grupe. Prašome, ieškome, rūpinamės… Ir neretai pasiseka.

Daug kalbama apie regionų gaivinimą, bet neretas regiono gyventojas teigia priešingai. Kokie Jūsų pastebėjimai? Kokie pokyčiai vyksta Jūsų aplinkoje?

Turbūt negalėtume sakyti, kad Stabintiškės – apleistas ir niekam nereikalingas žemės kampelis. Per mūsų gyvenvietę vingiuoja respublikinės reikšmės kelias. Be abejo, gerai prižiūrimas net ir žiemą. Todėl vietos gyventojai be problemų gali pasiekti Elektrėnus, Jonavą ir kitus tolimesnius miestus ir miestelius.

Tiesa, kaip ir daugelyje regionų, iškyla nedarbo problema. Mažinami etatai esamose įmonėse, įstaigose, naujų taip greitai neįsteigiama, todėl ir nedarbas egzistuoja. Jaunesni ieškos darbo už rajono ribų, vyresniems, deja, sunkiau… Bet džiaugiamės, kad kaimas kaskart gražėja. Žmonės supranta, kad ten, kur gyveni, turi būti miela, todėl kaip galėdami puoselėja savo namų aplinką, pačius namus.

Kiekvieną kartą susitikę turi apie ką pasikalbėti seniūnaitė Aušra Aleksiūnienė, bendruomenės pirmininkė Violeta Ratkevičienė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Algimantas Radvila.

2024 m. Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine. Rajono savivaldybės prioritetai – rūpintis geresnės gyvenamosios aplinkos sukūrimu, viešųjų erdvių sutvarkymu ir pritaikymu bendruomenių poreikiams. Labai tikimės, kad rajono valdžia įgyvendins savo numatytus pažadus, o mes, kaimiškos bendruomenės, aktyviai prisidėsime, kad šie prioritetai taptų realybe.

O kuo ypatingas pats kaimas su tokiu mįslingu pavadinimu?

Stabintiškės – kaimas Kaišiadorių rajone, Žaslių seniūnijoje, 4 km į šiaurę nuo Žaslių, kelių Mijaugonys–Jonava ir Kaišiadorys–Čiobiškės kryžkelėje. Per kaimą teka Laukystos, kuri šiuo metu užtvenkta (įrengti tvenkiniai) ir Uvėdos upeliai.

Pirmą kartą Stabintiškės paminėtos 1664 m. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje. Kaimo pavadintas kildinamas nuo Stabinskių giminės, kuriai priklausė dvaras. Stabintiškėse šiuo metu gyvena apie 300 žmonių. Labai džiaugiamės, kad kaime daugėja jaunų šeimų. O 2024 m. Stabintiškės švęs savo 360-ies metų jubiliejų. Jau dabar dėliojame mintis, kaip pasitikti savo kaimo gimtuves.

Jūsų manymu kaip gali tarnauti kaimo istorija šiuolaikiniam gyvenimui ir gal tai vyksta? Kuo tai yra ar būtų naudinga?

Žinoti savo kaimo, seniūnijos, savo rajono istoriją, manyčiau, labai svarbu. ,,Šiltų prisiminimų“ vakaras buvo pirmasis žingsnis supažindinant su kaimo istorijos dalimi. Labai tikimės, kad šie vakarai taps gražia tradicija, pasakojančia apie mūsų krašto žmones, jų nuveiktus darbus, ir įkvėps naujiems atradimams. Aš pati esu parengusi pažintinę programą ,,Žaslių krašto istorijos ir legendos“. Skaidrių pagalba ,,keliaujame“ po Žaslių apylinkių lankytinas vietas, kurios apipintos įvairiomis istorijomis. Taip turtinu atvykusiųjų žinias apie mūsų kraštą. Paklausę pasakojimų, dažnas nori nukeliauti ir savo akimis išvysti minėtas vietas. Ir Žaslių kraštas, ir mūsų kaimas tampa vis labiau atrandamas turistų.