Socialinis emocinis ugdymas taikant robotiką

Robotai – šiuolaikinė aktualija mūsų kasdienybėje, jie yra naudojami buityje, atlieka žmogui neįveikiamus darbus, taikomi moksliniuose tyrinėjimuose, jaunimas su robotų pagalba mokosi arba  gerai leidžia laisvalaikį. Vieni robotus dievina, kiti juos smerkia, jausdami grėsmę žmonijai. Kaip ir bet kuri inovacija robotai priimami dviprasmiškai. Ko gero, būtų geriausia, jei žmonės kiekvieną naujovę imtų kūrybiškai taikyti, gerindami savo aplinką, savijautą ir stiprindami teigiamas nuostatas. Būtent toks ir yra Radviliškio Lizdeikos gimnazijos pagal Erasmus+ programą įgyvendinamo projekto „Robotika ir emocijos“ tikslas.

Šešių Europos institucijų, universitetų ir mokyklų pedagogai inicijavo projektą, kaip robotiką galima pritaikyti paauglių emocinei būsenai gerinti. Mokinių įtraukimas į robotikos užsiėmimus, programuojant robotukus, jų veiksmus, suteikia galimybę patirti sėkmę, kuri stiprina paauglio vidinę motyvaciją, gebėjimą išsikelti tikslus ir apsibrėžti uždavinius. Konstruodami robotukus paaugliai tobulina savo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, plečia fizikos, matematikos bei informacinių technologijų žinias, o svarbiausia, formuoja teigiamas nuostatas, gerina emocinę būseną, stiprina emocinį intelektą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

Gegužės 23–27 dienomis trys Lizdeikos gimnazijos pedagogai dalyvavo II-uose projekto mokymuose, skirtuose robotikos veiklų organizavimui ir jų taikymui ugdymo procese, siekiant stiprinti mokinių socialines kompetencijas bei gerinti mokinių emocinę būseną. Mokymų metu daug dėmesio skirta veikloms, padedančioms atpažinti socialines problemas bei kokią pagalbą būtų galima suteikti. Taip pat patarta, kokius robotikos užsiėmimus  organizuoti, kaip atpažinti individualius mokinių poreikius. Mokymai  buvo labai veiksmingi, juos vedė profesorius Piet Kommers, išleidęs keletą knygų, skirtų ugdymo tyrinėjimams ir ugdymo gerinimui. Viena iš naujausių jo knygų yra „Geresnio ugdymo šaltiniai“ (Sources for a Better Education) – tai gerų praktikų ir tyrinėjimų pamokos. Mokslininkas, dirbęs Nyderlandų Tvente technologijos universitete, daug metų tyrinėjo geriausias ugdymo praktikas, analizavo tinkamiausius būdus bei technologijas, kurias būtų galima pritaikyti prie individualių mokinių poreikių. Kiti lektoriai – tai pedagogė Irene Weerkamp, dailės ir vokiečių kalbos mokytoja, dirbanti su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių, emocinių sutrikimų ar psichinę negalią, ir Menno Bogh, informacinių technologijų dėstytojas, ieškantis būdų, kaip technologijos gali atliepti individualius ugdymo poreikius.

Mokymų metu kartu su Nyderlandų įmone „Robotwise“ mokėmės programuoti įvairius robotukus, o pasiekę užsibrėžtus programavimo tikslus, galėjome pajusti, kaip jaučiasi mūsų mokiniai, kokių gerų emocijų suteikia robotikos veiklos. „Robotwise“ atstovai pateikė pavyzdžių apie robotikos taikymą socialiniam ir emociniam ugdymui. Taip pat lankėmės Tventes universiteto technologijų fakultete, kur buvo pristatytos studentų sukurtos technologijos, skirtos tvarios aplinkos kūrimui. Susipažinome su grupele universiteto studentų-entuziastų, siekiančių pagerinti ne tik savo šalies, Europos, bet ir pasaulio gerovę. Jaunimas kuria technologinius projektus besivystančioms šalims, kaip pigiai ir tvariai išgauti vandenį, reikalingą Afrikos šalių bendruomenių higienos gerinimui, kaip panaudoti saulės energiją vandens išgavimui. Smagu jausti jaunimo entuziazmą ir tikėjimą, kad galime sukurti tvarią pasaulio bendruomenę.

Lizdeikiečių siekis kurti tvarią, atsakingą, empatišką, socialiai ir emociškai gerai besijaučiančią bendruomenę yra vienas iš pagrindinių ugdymo(si) tikslų. Šio projekto veiklos ir įrankiai veiksmingai prisideda prie gimnazijos tikslų įgyvendinimo. Gimnazijoje įkurtas robotikos kabinetas, įsigyti septyni Lego robotikos rinkiniai, septyni gimnazijos pedagogai tobulina socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijas, kartu su mokiniais mokosi ir stiprina programavimo gebėjimus, robotika integruojama į informacinių technologijų ir matematikos dalykus. Kitais mokslo metais planuojamos neformaliojo ugdymo veiklos, robotikos būreliai, o socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijos padės klasės auklėtojams atrasti naujų iniciatyvų sprendžiant bendravimo, elgesio ir kitas paauglių problemas. Šis projektas suteiks galimybę kitais metais 12 mokinių mokytis tarpkultūrinėje aplinkoje Portugalijoje ir Italijoje. Po pusantrų metų, užbaigiant šį projektą,  bus įdomu sužinoti, kaip patobulinome savo įgūdžius ir kompetencijas, kuo  skiriamės ar esame panašūs savo emocijomis ir robotikos įgūdžiais tarpkultūriniame kontekste.

Projekto koordinatorė Skirmantė Petraitienė

 direktoriaus pavaduotoja ugdymui