Širdies nepakankamumas gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių: kas gali nuo šios ligos apsaugoti

Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia kas antrą netektį. Tarp puokštės šios sistemos ligų neretai atsiduria ir širdies nepakankamumas. Medicinos diagnostikos ir gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad ši diagnozė gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių. Tiesa, kaip ir daugelio kitų ligų, pacientų amžius vis jaunėja.

Pagal pavojingumą liga lyginama su onkologinėmis

Širdies nepakankamumas – tai klinikinis sindromas, kuomet susitraukianti širdis nebegali išstumti reikiamo kraujo kiekio. Apie nusilpusį širdies raumenį gal įspėti tokie simptomai kaip dusulys, kulkšnių̨ tinimas, nuovargis, staigūs svorio šuoliai, krūtinės skausmas.

„Ši liga pavojinga, dažnai netgi lyginama su onkologinėmis ligomis. Kai žmogus ja suserga, prognozė gali būti panaši kaip kai kurių onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, o kartais ir blogesnė. Pavyzdžiui, krūties ar prostatos vėžio išgyvenamumo prognozės yra geresnės nei širdies nepakankamumo. Širdies nepakankamumas stipriai paveikia juo sergančių žmonių gyvenimo kokybę – susirgus tenka vartoti daug įvairių vaistų, liga gali sukelti psichologinių problemų, paskatinti depresijos simptomus, nerimą“, – sako gydytoja.

Apčiuopti ligą svarbu ankstyvoje stadijoje

Anot gydytojos, norint tinkamai suvaldyti ligą, labai svarbu identifikuoti ją prieš paūmėjant simptomams arba kuo operatyviau užtikrinti ligos eigą atitinkantį gydymą. Įprastai širdies nepakankamumas skirstomas į A, B, C ir D stadijas.

„A stadija – kai žmogus dar neserga šia liga, bet susiduria su didele rizika. Ši stadija išskiriama tam, kad atkreiptume dėmesį, jog tinkamai nekontroliuojant tokių lėtinių ligų, kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ar nutukimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas. B stadija – kai jau nustatomi struktūriniai ir funkciniai sutrikimai, vadinama „pre-širdies nepakankamumu“. Tokius pacientus reikėtų sekti atidžiau, o atsiradus simptomams, nedelsiant paskirti tinkamą gydymą. Ligos simptomai pasireiškia esant C stadijai. Šioje stadijoje širdies nepakankamumas dažniausiai ir diagnozuojamas“, – paaiškina gydytoja kardiologė.

Iš pradžių įprastas fizinis krūvis nesukelia pernelyg stipraus nuovargio, dusulio ar širdies permušimų. Žmogus nestokoja energijos ir gali užsiimti įprasta veikla. Simptomai atsiranda tik esant dideliam fiziniam krūviui. Būklei prastėjant atsiranda lengvas širdies nepakankamumas – simptomai išryškėja esant vidutinio sunkumo fiziniam krūviui. Žmogus nebegali dirbti tiek daug, kiek dirbdavo anksčiau. Dažniau nei įprastai jaučia dusulį, greičiau pavargsta. Esant vidutinio sunkumo širdies nepakankamumui simptomai pastebimi esant nedideliam fiziniam krūviui. Žmogaus kasdienė veikla tampa gerokai apribota. Jis greitai pavargsta, uždūsta atlikdamas paprasčiausius darbus, pavyzdžiui, lipdamas laiptais. Savijauta ramybės metu paprastai būna gera.

Kuomet būklė prastėja, simptomai (silpnumas, oro stoka, varginantis kosulys ir kt.) jaučiami ir ramybės ar miego metu. Vargina dusulys nuo minimalaus fizinio krūvio, pavyzdžiui, lovos klojimo, vaikščiojimo po namus, todėl kasdienė veikla tampa labai ribota.

Labiausiai pažengusį arba gydymui atsparų širdies nepakankamumą atspindi D stadija. Šie pacientai turėtų būti nukreipiami širdies transplantacijai, o jei šis gydymo metodas jau negalimas, pacientai turi būti slaugomi, siekiant palengvinti simptomus.

Prevencijos svarba

Širdies nepakankamumo pradžia gali būti atitolinta arba jos išvengiama koreguojant kasdienius įpročius: būtina skirti dėmesio kraujospūdžio kontrolei, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams vartoti gydytojo paskirtus statinus, vengti žalingų įpročių (nerūkyti, atsisakyti alkoholio, palaikyti sveiką kūno svorį, vengti gliukozės šuolių ar piktnaudžiavimo greitu maistu). Siekiant palaikyti gerą širdies būklę, svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas bei pakankamas poilsis. Anot gydytojos, neretai būtent gyvenimo būdas tampa ligos pradžios jaunesniame amžiuje priežastimi.

Remiantis higienos instituto 2022 m. Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos įstaigų veiklos ataskaita, širdies nepakankamumu šalyje serga daugiau kaip 140 tūkst. gyventojų. Moksliniai tyrimai rodo, kad nustačius ligą, pirmus penkerius metus išgyvena tik 6 iš 10 susirgusiųjų, 10 metų – vos trečdalis. Anot E. Brazdžiūnienės, siekiant sušvelninti šią šokiruojančią statistiką, ypač svarbi ankstyva diagnostika. Tam pasitarnauti gali ir Lietuvoje veikianti, praėjusių metų gegužę atnaujinta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Jos metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą tolesniems tyrimams. Prireikus skiriamas gydymas.

Esant labai didelei rizikai, prevencinės programos tyrimus pakartoti reikėtų po vienerių metų, didelei – po dvejų, mažai ar vidutinei – ketverių. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis gali būti finansuojami tyrimai, nustatantys gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Sergantiesiems širdies nepakankamumu svarbu optimalus gydymas ir edukacija

Nors širdies nepakankamumas progresuojanti liga, ją valdyti ir reikšmingai pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę galima pasitelkiant medikamentinį gydymą, jį derinant su gyvensenos įpročių korekcija. Atsižvelgiant į tai vis plačiau taikoma ir nuo 2015 m. Lietuvoje įsigaliojusi Širdies nepakankamumo programa.

Pagal šią programą, pacientai, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, 4 kartus per metus gali nemokamai konsultuotis su gydytoju kardiologu ir slaugytoju: atlikti būklės stebėjimui reikalingus tyrimus širdies funkcijai vertinti, laboratorinius kraujo tyrimus. Šių konsultacijų metu vertinama ne tik paciento būklės ir ligos eiga, bet ir paskirtų medikamentų efektyvumas, jų dozės pritaikymas, sergantysis edukuojamas, kaip tam tikri jo gyvensenos įpročiai gali prisidėti prie aktyvios ligos kontrolės, pagerinti kasdienę savijautą.

Remiantis panašiomis programomis, įgyvendinamomis ir kitose pasaulio šalyse – efektyvi ligos kontrolė padeda iki 25 proc. sumažinti su širdies nepakankamumu susijusį mirtingumą ir prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę, sumažinti hospitalizacijų skaičių, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei efektyviau stebėti ir savalaikiai koreguoti taikomą gydymą.

„Lietuvoje šia programa gali pasinaudoti dauguma asmenų, po gydymo ligoninėje dėl širdies nepakankamumo. Joje numatyti tyrimai ir paslaugos teikiamos nemokamai, tam tik reikia turėti savo šeimos, vidaus ligų gydytojo arba gydytojo kardiologo siuntimą“, – atkreipia dėmesį širdies nepakankamumo gydymo srityje besispecializuojanti gydytoja E. Brazdžiūnienė.

Laura Čiginskaitė