Šiandieninis jaunimas turi viziją, kaip gyvens būdami keturiasdešimtmečiai

„Kartų problema buvo, yra ir bus. Tik dabartinis jaunimas, skirtingai nuo mūsų, nori mažai daryti ir daug gauti. Tai suprantama – jie kuria savo laimę. Labai gerai, kad jie turi viziją, kaip gyvens, sulaukę 40 ir ką dabar jie turi daryti, kad taip ir būtų“, – apie šiuolaikinį jaunimą, kurį daugelis vadina agresyviu, nevaldomu, savanaudišku, kalba Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Eglė Jociuvienė, pristatydama jos klasės įgyvendinamą projektą „Auginkime vieni kitus“.

Tai nacionalinis projektas, pasirinktas iš trijų, kuriuos pristatė į gimnaziją atvykusios jo koordinatorės. Projektas „Atgal į ateitį“ skirtas istorijos žinių gilinimui, „Skaidrumo laboratorija“ – korupcijos gyvenamojoje vietovėje analizei, ir gimnazistų pasirinktas „Auginkime vieni kitus. „Jau per pristatymą supratau, ką rinksis mano auklėtiniai. Istorijai mūsų gimnazijoje ir taip skiriamas didelis dėmesys. Antikorupcijos projektui mūsų bendruomenė per maža. Nepradėsi vaikščioti po miestelio institucijas ir atlikinėti kažkokius tyrimus. „Auginkime vieni kitus“ mokiniams labiausiai priimtinas. Jis ugdo mokinių mentorystės įgūdžius, skatina padėti mažesniems, – pastebi mokytoja. – Labiausiai džiugina tai, kad auklėtiniai patys apsisprendė. Norint dalyvauti projekte, reikėjo labai greitai užsiregistruoti ir kažkaip nesuspėjome. Po kelių dienų direktoriaus pavaduotoja atnešė informaciją, kad registracija pratęsta. Informaciją perdaviau auklėtiniams. Netrukus jie ateina pas mane ir sako: auklėtoja, mes norime mažiukus šefuoti. Ir jau apsisprendę, kad jie nori šefuoti savo buvusios pirmosios mokytojos Ramunės pirmokėlius. Klausiu, ar jie žino, kad šioje klasėje labai skirtingi vaikai ir kad su jais nebus lengva. Žinome, – nenusileido auklėtiniai. Taip ir pasirinkome. Kiekvieną trečiadienį per pirmąją pamoką maniškiai keliauja pas ramuniukus“, taip mes pirmokėlius pavadinome..

Kadangi pirmokėlių klasėje daugiau berniukų, vaikinai be ilgesnių diskusijų nusprendė, kad eis į sporto salę žaisti krepšinio. Merginos su mergaitėmis ir krepšiniu nesidominčiais berniukais ėmėsi kurti spektakliuką „Pagrandukas“.  

„Anksčiau maniau, kad maniškiams šiek tiek trūksta savarankiškumo, bet šis projektas parodė, jog jie puikiai tvarkosi. Vaikinai nuėjo pas kūno kultūros mokytoją, susitarė dėl salės, dėl inventoriaus. Krepšinio žaidimas salėje, kurioje sportuoja didieji, mažyliams palieka didžiausią įspūdį. O dar su jais bendrauja gerokai vyresni vaikinai. Užsiėmimą pradeda mankštele, estafetėmis. Gražiausia stebėti, kaip jie rengiasi žaisti krepšinį. Komandos turi skirtingas liemenes. Tos liemenės mažiams iki žemės. Mano auklėtiniai jiems padeda apsirengti. Ir kaip tėviškai, su kokiu rūpesčiu jie tai daro, – įspūdžiais dalijasi mokytoja Eglė. – Būna, kai pirmokėliai maniškių visiškai neklauso. Sykį įeinu į salę, jos viduryje parkritęs vienas mano auklėtinis. „Nebežinau, kaip su jais susitvarkyti“, – matau, kad visas apimtas nevilties. Ką gi, reikalingas ir toks patyrimas, kai tavęs neklauso. Įgyvendinant projektą netikėtai išryškėjo ir naujas lyderis. Klasėje mokosi vaikinas, kuriam be sporto daugiau niekas nerūpi. Nėra kurioje pamokoje, nueik į sporto salę, ten jį visada surasi. „Auklėtoja, juk aš niekur nedingau, aš mokykloje. Na, pasakėt ir kirvis“, – kai paklausi, kodėl jis ne pamokoje, teisinasi vaikinas. Jis sporte pasiekia tikrai gerų rezultatų. Pats sako, kad mama jį sportininku pagimdė. Reikia matyti, kaip jis meistriškai su pirmokėliais bendrauja. Mažiukai jį tiesiog sekioja.“ Taip jau yra, kad uždega degantis.

Pasak mokytojos Eglės, ir merginos turi iššūkių. Klasėje mokosi mergaitė, kuri beveik nekalba lietuviškai. Tėvai iš Anglijos sugrįžo. Šeima mišri. Tad kalbėti lietuviškai mergaitei vis dar nėra lengva. Merginos kaip įmanydamos stengiasi ją prakalbinti. „Tokie projektai labai naudingi moksleiviams. Pirmiausia jie ugdo savarankiškumą, atsakomybę, padeda užmegzti geresnius santykius su mažesniais, skatina jais rūpintis, jiems padėti. Pasiekti rezultatai, sulauktas įvertinimas didina gimnazistų savivertę, nes vis tik tokiame amžiuje daugeliui jos trūksta. Be abejo, moko ir veiklumo. Kadangi į projektą jungėsi tie, kurie nori, žiūriu, kad vis daugiau mano auklėtinių susidomi projektu. Du vaikinai projekto eigoje įsijungė. Kiti dar stebi ir manau, į kitus projektus įsijungs“, – mintimis dalijasi mokytoja Eglė Jociuvienė ir pasidžiaugia, kad jau dabar auklėtiniai vis dažniau užsimena, jog jie norėtų šį projektą tęsti.

Genovaitė Paulikaitė

Nuotraukų autorė Eglė Jociuvienė