Savanorystė – tai geranoriškumas

Nebūtina būti kokios nors organizacijos nariu, kad galėtum daryti gerus darbus, tai dariusių (neoficialiai savanoriavusių) tikrai yra daug. Kiekvienas esame sunkiai paeinančiam ar sveikam atidarę duris, mokiniui nukritus knygoms, kas nors tikrai padėjo jas surinkti, savo noru tikrai padėjome mamai pagaminti valgį ar išplovę indus. Juk savanorystė – tai geranoriška, pelno nesiekianti veikla, kuri suteikia naudos konkrečiam asmeniui, grupei, ar net visai visuomenei.

Tačiau Lietuvoje retas žmogus yra savanoriavęs oficialiai. O juk savanorystė skatina surasti patinkančią naudingą veiklą. Savanorius buria įvairios organizacijos. Pavyzdžiui, gyvūnų gelbėtojai (savanoriai padeda gyvūnus prižiūrėti, šukuoti bei rasti jiems gerus namus), Lietuvos Samariečių bendrija (jaunieji samariečiai rūpinasi neįgaliaisiais); Caritas savanoriai aplanko ir globoja vaikus, rūpinasi jų užimtumu, suteikia pagalbą ruošiant pamokas, aplanko senus, sergančius, vienišus parapijos gyventojus. Draugijos „Spindulėlis“ savanoriai organizuoja neįgaliųjų vaikų lankymąsi spektakliuose, renginiuose, šventėse, taip pat planuoja vaikų užimtumą. Kiekvienas gali atrasti sau tinkančią organizaciją, tik reikia išdrįsti.

Man šie metai buvo pirmieji kaip savanorei. Prieš tai menkai težinojau, kas tai yra. Paskaitose daug sužinojau apie organizacijų veiklą, kuri nustebino savo platumu. Net neįsivaizdavau, kad tiek darbų yra. Jau dalyvavau ne viename renginyje ir man labai patiko.

Už tai, kad savanoriauji, piniginio atlygio negauni, tačiau gauni tai, kas svarbiau už pinigus. Pirmiausia, organizacijoje susirandi daug draugų, kartais ir pažįstamų sutinki, linksmai praleidi laiką, turi galimybę pamatyti renginių užkulisius, kaip renginys buvo organizuojamas, kai kada – ir galimybę geriau pažinti miestą. Antra, žmonės, kuriems padarai gerą darbą, padovanoja tau nuoširdumą ir šypseną. Trečia, daug renginių net neįvyktų be savanorių pagalbos, nes jie vieni iš svarbiausių renginio organizatorių ir dalyvių (tai supratęs jautiesi esąs svarbus). Ketvirta, savanorių organizacijų vadovai tikrai šaunūs, linksmi, jaunatviški žmonės.

Siūlyčiau pasidomėti. Užteks nueiti į vieną susitikimą ar sudalyvauti renginyje ir žinosit, ar ši veikla jums patinka. Svarbiausia – bent pabandyti.

Neringa Lekavičiūtė