Kiekvienas savanorystę suprantame skirtingai, o ką apie savanorystę mano Tauragės „Versmės“ gimnazijos socialinė pedagogė Vilma Vaičekauskienė. Su pedagoge kalbasi programos „Tu ir aš kartu mes galia“ dalyvė Eglė Užkuraitė.
–Kas, Jūsų manymu, yra savanorystė?
–Man atrodo, tai yra duoklės atidavimas kitam žmogui. Už tai, kad tu esi toks, kuris gali kažką pakeisti. Kai aš susidūriau su savanoryste pirmąjį kartą, o tai buvo labai seniai, tada aš gavau duoklę, o dabar jau galiu kažką pati duoti.
–Kuo savanoriška veikla gali būti naudinga jaunam žmogui?
–Tiesiog galima surasti sau kitokį gyvenimą, kitokį jo matymą. Dabartinis laikmetis iš tikrųjų tai labai apriboja. O savanorystė tave gali „pastatyti“ labai paprastai. Kaip man labai patikęs aktoriaus A. Žebrausko pasakymas „bamba į bambą“. Tai suteikia galimybę pamatyti viską visiškai kitokiomis spalvomis, prisiliesti prie realaus darbo, kuris padeda kitiems žmonėms.
–Tai galime sakyti, jog tai padeda pasirinkti savo tolesnį gyvenimo kelią?
–Taip. Be abejo. Ne tik kad pasirinkti, bet ir pamatyti gyvenimą kiek kitaip.
–O kaip savanoriai gali įsilieti į Tauragės rajono gyvenimą?
–Visaip, tik reikia norėti. Tai reiškia ne tik galvoti apie tas įstaigas, kurios prašo pagalbos, bet sukurti savo veiklą, parodyti iniciatyvą. Galima labai daug visko padaryti, tačiau reikia labai didelio užsidegimo ir noro.
–Ko tikitės iš mūsų gimnazijoje vykdomo projekto „Tu ir aš kartu – mes galia“?
–Aš tikiuosi, kad ateityje savanorystė neišnyks. Dabar yra grupelė mokinių, kitais mokslo metais, tikiuosi, ir vėl bus. Anksčiau daug įvairių darbų atlikdavo gimnazijos parlamentas, tad dabar norėtųsi, kad ne tik jis, bet ir kiti mokiniai įsitrauktų į šią veiklą, būtų aktyvūs.
–Ko palinkėtumėte savanoriams?
–Labiausiai linkiu turėti širdyje ugnelę, didelio noro, noro kažką kurti, daryti, keisti.
