Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse pacientas gydytas nauju metodu

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą Baltijosir Šiaurės Europos šalyse atlikta procedūra su radioaktyviuoju izotopu, kuris iki šiol gydymui nebuvo naudojamas.

Kepenų radioembolizacijos procedūra buvo atlikta su radioaktyviu holmio (cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas 166Ho) preparatu. Radioembolizacija – vėžio gydymo metodas, kai atliekama kepenų naviko kraujagyslių embolizacija (užkimšimas) radioaktyviomis dalelėmis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja gydytoja radiologė Renata Komiagienė sako, kad šis preparatas pasirinktas dėl jo gydomųjų savybių, prioritetą teikiant saugumui ir efektyvumui: „Navikas lokaliai švitinamas iš vidaus. Svarbi ir papildoma šio izotopo savybė – jį galima matyti radiologiniuose tyrimuose. Tai leidžia tinkamai atrinkti pacientus, matyti, ką gydome: radiologiniuose vaizduose nustatome tikslias vietas, kiek pasklinda preparatas, todėl galime planuoti saugią procedūrą pacientui“.

Kepenų ląstelių karcinoma sergančiam pacientui šis gydymas taikytas dėl to, kad kiti gydymo būdai buvo neefektyvūs arba negalimi. Apie gydymo procedūrą aiškina VUL Santaros klinikų Intervencinės radiologijos skyriausvedėjas gydytojas radiologas-intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas: „Kaip ir dauguma greitai augančių navikų, taip ir ši kepenų ląstelių karcinoma, turi daug maitinančių kraujagyslių. Šia savybe siekiama ir pasinaudoti: procedūros – transarterinės radioembolizacijos – metu, naudodami vietinę nejautrą, naudodami specialius kateterius per rankos arba kirkšnies arteriją „nukeliaujame“ į kepenis, dar plonesniais mikrokateteriais pasiekiame piktybinius židinius maitinančias kraujagysles ir į jas suleidžiame radioaktyvias mikrosferas. Metodas nėra naujas, tačiau radioaktyvaus holmio (166Ho) izotopas yra naujovė radioembolizacijai atlikti“.

Gydymo radioaktyviuoju izotopu plane – planavimo, diagnostinė bei gydomoji procedūra su radioaktyviąja medžiaga

Gydytoja radiologė R. Komiagienė sako, jog pasiruošimas procedūros įdegimui VUL Santaros klinikose tęsėsi apie 3 metus: „Turėjome atlikti namų darbus: mūsų kuriamas centras turėjo atitikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus – tvarkėme dokumentus, tiekimo susitarimus, radioaktyvios medžiagos įvežimo leidimus. Turėjome tiksliai suplanuoti, kad viskas būtų tinkamai atlikta. Preparatas buvo gabenamas lėktuvu specialiuose konteineriuose. Ligoninėje specialioje suleidimo sistemoje vyko preparato paruošimas – visos naudojamos talpos (buteliukai, stiklai ir konteineriai) yra su specialia apsauga (su švinu). Preparatas yra mikroplastiko dalelių pavidalo, kurį turime tolygiai suleisti į židinį“.

Kai buvo suderintas tikslus preparato atgabenimo laikas, atrinktas pacientas buvo paruoštas procedūrai ir jam suleista diagnostinė nedidelė dozė radioaktyvaus holmio-166 preparato. „Ši procedūra reikalinga tam, kad tiksliai matytume, į kurias sritis patenka šis preparatas, kad galėtume pacientui atlikti saugią gydomąją procedūrą. Kad būtų pasiektas kuo geresnis efektas, su specialiomis programomis suskaičiuojama, kokia dozė reikalinga konkrečiam židiniui ir konkrečiam pacientui. Taip artėjame prie individualizuotos medicinos, kai gydymo taktika – vaisto dozė, lokalizacija – parenkama konkrečiam pacientui“, – sako gydytoja radiologė R. Komiagienė.

Procedūra galima tik preciziškai laikantis plano

Radioaktyviojo holmio-166 pusėjimo trukmė (laikas, per kurį medžiagoje esančio radioaktyvaus izotopo kiekis sumažėja perpus) yra maždaug 27 valandos, todėl procedūros laikas turi būti tiksliai apskaičiuotas, kad pacientui būtų suleista tinkama dozė. Pasak gydytojo radiologo-intervencinio radiologo dr. M. Kurmino, techniškai embolizacijos tokiu principu atliekamos ilgą laiką: per arterijas pasiekiami kepenų ar kiti židiniai, leidžiamos paprastos embolizacinės dalelės, taip pat įsotintos chemopreparatais: „Šiuo ir panašiais atvejais yra svarbiausia, kad tinkamas pacientas tinkamu laiku atsidurtų mūsų operacinėje – tam turi dirbti didelė komanda“. Paciento tinkamumo procedūrai įvertinimu, pasiruošimu procedūrai, jos eiga, paties radioizotopo logistika, paciento priežiūra po procedūros rūpinasi daugiadalykė komanda: intervenciniai radiologai, branduolinės medicinos personalas, radiacinės saugos specialistai, medicinos fizikai, pilvo chirurgai, gastroenterologai, onkologai radioterapeutai.

Radioaktyvaus fono matavimas – būtinas

Po procedūros su radioaktyviąja medžiaga išmatuojamas paciento skleidžiamas radioaktyvumo fonas. „Pacientas gydytas lokaliu gydymo metodu – radioaktyvumas lokalizuojasi toje vietoje, kur yra suleistas. Po procedūros buvo išmatuotas didesnis radioaktyvumo fonas, todėl turėjome taikyti paciento izoliacijos priemones – pacientas parą laiko buvo atskiroje palatoje, kol tapo saugus aplinkai ir galėjo grįžti į namus“, – sako gydytoja radiologė R. Komiagienė.

Pacientas Romuald šiuo metu jau yra namuose. Jis ir yra dėkingas už rūpestingą gydymą, nuoširdų bendravimą ir išsamius paaiškinimus: „Linkiu gydytojams sveikatos ir laukiu kuo geresnių gydymo rezultatų“.

Transarterinės radioembolizacijos procedūra su radioizotopu holmiu gali būti taikoma kepenų, tulžies latakų navikams ir kepenų metastazėms gydyti. Tokia procedūra gali būti taikoma ir pacientams, laukiantiems kepenų transplantacijos: kai piktybinės ligos židiniai nustatomi ligotose kepenyse, ši procedūra atliekama siekiant sustabdyti ligos plitimą, kol pacientas lauks donorinio organo.

Nuo šių metų pradžios gydymas šiuo preparatu kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.

Apie pasiruošimą šiai procedūrai ir jos eigą pasakoja VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja gydytoja radiologė Renata Komiagienė ir Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas-intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas: