Dr. Rasuolė Vladarskienė apie atnaujintas rašybos taisykles

Šiemet išleistas Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rasuolės Vladarskienės ir Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos  dr. Palmiros Zemlevičiūtės parengtas leidinys „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“. Apie tai, kiek pasikeitė anksčiau galiojusios taisyklės, klabamės su dr. Rasuole Vladarskiene.

Gerb. dr. Rasuole, šiemet kartu su dr. Palmira Zemlevičiūte parengėte leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“. Kokie leidinio rengimo motyvai?

Leidinys „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ pasirodė šiemet, tačiau jis buvo rengtas ir svarstytas ne vienus metus. Jame skelbiamos atnaujintos lietuvių kalbos rašybos taisyklės, pateikiama patarimų, kaip jas taikyti. Atnaujinti galiojančias rašybos taisykles reikėjo, nes iki 2022 m. galiojo 1992 m. išleistame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (2-asis pataisytas fotografuotinis leidimas) pateiktos taisyklės. Kaip matyti, tos taisyklės buvo patvirtintos dar praėjusiame amžiuje, kai apie kompiuterius ir kitas informacinių technologijų priemones dar ne kiekvienas buvo girdėjęs. Todėl visai suprantama, kad rašybos taisyklėse negalėjo būti nustatyta, kaip spausdinti tekstą kompiuterinėmis priemonėmis, buvo ir daugiau nereglamentuotų probleminių rašybos atvejų. Todėl lietuvių kalbos rašybos taisykles buvo būtina tikslinti. Mano ir kolegės Palmiros parengtą pirminį taisyklių tekstą svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisė, pateikė daug siūlymų, buvo diskutuojama dėl probleminių atvejų, ieškoma kompromisinių sprendimų, pataisytas tekstas svarstytas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje ir patvirtintas 2022 m. sausio 6 d. nutarimu.    

Daugelis įsitikinę, kad mokykloje išmokta rašyba nesikeičia, bet išleistame leidinyje aptariami ir rašybos pakitimai. Kokie jie ir ką reikėtų prisiminti, kad nepasijustume nebemokantys rašyti? Kokios svarbiausios taisyklės aptariamos leidinyje?

Iš tiesų, rašyba yra gana pastovus dalykas, rašybos reformų pasitaiko retai. Atnaujintose rašybos taisyklėse didelių pakitimų nėra, todėl nereikia baimintis, kad tiems, kurie jau baigę mokyklas, teks rašybos mokytis iš naujo. Garsų žymėjimas raidėmis taisyklėse išlieka beveik toks pat, koks buvo ir anksčiau, išskyrus menką pakeitimą – minkštumo ženklas i rašomas tarptautiniuose žodžiuose po minkštai tariamų č ir dž, pvz.: chačiapuris, čia čia čia, čiabata, čiadra, čiakra, čianachas, čiatnis, čioperis, čiorisas; džiazas, džiaivas. Bet būtina pabrėžti, kad tradiciškai minkštumo ženklas nerašomas senesniuose skoliniuose, vietovardžiuose ir kituose tą pačią šaknį turinčiuose žodžiuose, pvz.: Azerbaidžanas – azerbaidžanietis, azerbaidžanietė, azerbaidžanietiškas, azerbaidžanietiška, azerbaidžanietiškai; Čadas – čadietis, čadietė; Čačakas, Ulančabas, Abidžanas, Džaba, Džakarta, Kambodža. Klaidomis nelaikomi ir anksčiau išleistuose žodynuose teikiami tarptautinių žodžių kietųjų čirdž rašybos variantai, pvz.: chačapuris, ča ča ča, čadra, čakra, čanachas, čardašas, čarlstonas, čatnis, džaivas.

Keletas rašybos taisyklių pakeitimų susiję su didžiųjų raidžių rašymu įvairiuose pavadinimuose. Svarbus taisyklių keitimas – atsisakoma plačiai paplitusių padalinių pavadinimų rašymo taisyklės išimties. Visi įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrinių padalinių pavadinimai rašomi pagal vieną taisyklę: struktūrinių padalinių oficialių pavadinimų pirmasis žodis ir kiti tikriniai sudaromieji žodžiai rašomi iš didžiosios raidės. Komentare paaiškinama, kad iš didžiosios raidės rašytini ir vienažodžiai institucijų padalinių pavadinimai, pvz.: Centro poliklinikos Registratūra,Vilniaus universiteto Biblioteka,Žemės ūkio ministerijos Priimamasis, tačiau tais atvejais, kai tas pats žodis žymi ir padalinio, ir patalpos pavadinimą, kaip padalinio pavadinimas jis rašomas iš didžiosios raidės, kaip patalpos pavadinimas – iš mažosios, plg.: Konsultacijų poliklinikos Registratūros darbo laikas 7.00–19.00 val. ir Šalia registratūros veikia vaistinė. Taigi, tas pats žodis gali būti tikrinis, ir bendrinis. Todėl labai svarbu tekste atskirti, kokia reikšme žodis vartojamas – išskiriamąja ar bendrine, nuo to priklauso ir to žodžio rašyba.

Anksčiau galiojusioje taisyklėje greta plačiai paplitusių padalinių pavadinimų buvo įrašyti ir valdymo vienetų pavadinimai. Bendroji šių pavadinimų rašymo taisyklė liko nepakeista: valdymo vienetų pavadinimai rašomi iš mažosios raidės, pvz.: direkcija, prezidiumas, taryba, valdyba, direktorių taryba, mokslo taryba ir pan. Komentaruose tiksliau apibrėžiamas taisyklės taikymo kontekstas: atsižvelgiant į valdymo vienetų reikšmingumą jų pavadinimai gali būti pradedami rašyti iš didžiosios raidės taip pat, kaip padalinių pavadinimai pvz.: Vilniaus universiteto Rektoratas, Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas, Lietuvos banko Valdyba,Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba,Vilniaus dailės akademijos Senatas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kurie valdymo vienetų pavadinimus žymintys žodžiai gali būti vartojami kitomis reikšmėmis ir sudaryti kitokio tipo pavadinimus, pvz.: žodžiai administracija, taryba gali reikšti ir instituciją, ir valdymo vienetą, administracija gali žymėti ir padalinio pavadinimą, plg. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įstaiga) ir Lietuvos istorijos instituto Administracija (valdymo vienetas); Lietuvos mokslo taryba (įstaiga) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taryba (valdymo vienetas). Reikia nepamiršti ir tai, kad šie žodžiai gali būti vartojami kaip bendriniai ir rašomi iš mažosios raidės, pvz.: Pusę universitetų tarybų narių sudaro socialiniai partneriai. Akcinių bendrovių valdymo darbe per valdybas ir stebėtojų tarybas gali aktyviai dalyvauti akcijų savininkai.

Dar vienas taisyklių tikslinimas – oficialiajame stiliuje įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai, sutrumpinti iki vieno žodžio, rašytini iš didžiosios raidės. Tokia rašyba leistų atskirti, kad žodis vartojamas tikrine, išskiriamąja, o ne bendrine reikšme. Apie šią taisyklę dar kalbėsiu vėliau.

Nosinių balsių rašyba šaknyje daug kam kietas riešutas. Kaip neretai teigia jauni žmonės, neturintys jokio loginio pagrįstumo, nes tai, kuo vadovaujantis nosinės buvo užkabintos, beveik seniai pamiršti dalykai. Tad ką patartumėte tiek mokiniams, tiek lietuvių kalbos besimokantiems kitakalbiams, kad būtų lengviau įsiminti nosinių balsių rašybą šaknyje? Kodėl ąžuolas rašome su nosine, o asilas – be, nors abiejuose žodžiuose a skamba vienodai?

Jau minėjau, kad rašyba yra gana pastovus dalykas, nusistovėjusios taisyklės retai keičiamos, nosinės raidės ą, ę, į, ų rašomos ten, kur anksčiau buvo tariami nosiniai garsai, o dabar tariame ilgus balsius. Deja, pagal žodžio tarimą neatskirsim, ar raidė rašoma su nosine, ar be jos. Mokantiems tarmiškai, kartais gali padėti tarmė, kai kurie rytų aukštaičiai ten, kur turi būti rašoma nosinė ą, taria u, pvz.: kusnis – kąsnis, žusis – žąsis, drusus – drąsus, bet tai tiks ne visais atvejais. Todėl vis tiek visiems, norintiems žinoti, kur reikia rašyti nosines raides, tenka mokytis taisykles. Norėčiau padrąsinti, kad nosinių raidžių rašymo žodžių šaknyse taisyklių nėra daug, tik trys, taigi nosinės raidės rašomos pagal šias taisykles:

1. ą, ę, į, ų prieš priebalsį s rašomos giminiškų žodžių (ar jų formų) šaknyse, kai ilgieji balsiai kaitaliojasi su dvigarsiais an, en, in, un, pvz.: bręsti, bręsta (nes brendo, brandus); grįsti (nes grindė); išsigąsti, gąsčioti, nuogąstauti, išgąstis (nes išsigando); pažįsta, pažįstamas (nes pažinti); siųsti (nes siunčia, siuntė);
2.  ą, ę, į prieš priebalsius s, š, ž žodžių šaknyse rašomos, kai nosinėmis raidėmis žymimi garsai giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.: drąsa, drąsus, drąsuolis, drąsiai, Drąseika, Drąsėnai,plg. drįsti; grąža, grąžinti (skolą), grąžtas, grąžyti, saulėgrąža, atogrąža, plg.: grįžti, grįžimas, Grįžulo Ratai, gręžti, gręžinys, gręžimas; mąstyti, mąstymas, mąstytojas,plg.: mįslė; tąsyti, tąsa, tąsus, tąsumas,plg.: tęsti, pratęsimas,tęsinys, tęstinis, tęstinumas,trąšos, plg. tręšti, tręšimas;
3.  ą, ę žodžių šaknyse rašomos, kai jomis žymimi garsai išlieka ilgi tiek kirčiuotame, tiek nekirčiuotame skiemenyje, pagal šią taisyklę rašomus žodžius tenka įsidėmėti, tokių daiktavardžių nėra daug, pvz.: ąsa, ąžuolas, lęšis, žąsis, taip pat su nosinėmis rašomi ir jų giminiški žodžiai, pvz.: ląsta – ląstelė, ląsteliena, ląstelinis, ląstelinė;taip pat reikia įsidėmėtiveiksmažodžius, kuriuose nosinės raidės rašomos tik esamojo laiko šaknyse ir jų išvestinėse formose, pvz.: bąla, gęsta, glęžta „vysta, silpsta“, gvęra „genda“, klęra, mąžta, sąla, šąla, šąšta, tęžta „šlampa; darosi lepus“, tręšta.

Dar reikia nepamiršti, kad nosinės raidės rašomos ir dviejuose priešdėliuose:

į-, pvz.: įdomus, įdomi, įgalioti, įgaliojimas, įkainis, įkyrėti, įkrova, įkurtuvės, įnašas, įpareigojimas, įpėdinis, įrankis, įsakymas, įskaita, įstatymas, įvaizdis, įvykti, įvykis, įžymus, įžymi ir

są-,pvz.: sąjunga, sąmata, sąmojis, sąmokslas, sąmonė, sąmoningas, sąmoninga, sąnarys, sąnaudos, sąrašas, sąskaita, sąsiuvinis, sąvartynas, sąveika, sąvoka, sąžinė, sąžiningas, sąžininga.

Na, o nosinių raidžių rašymo žodžių galūnėse taisyklių yra ir daugiau, tačiau nereikia mokytis atskirų žodžių, užtenka mokėti kelias taisykles ir vieną kitą jų išimtį.

Kuo vadovaujantis žodyje archajiškas atsiranda j, nors žodyje archaizmai jo nėra?  

Raidės j rašymas tarptautiniuose žodžiuose visą laiką kelia daug diskusijų. Žodyje archajiškas j rašome prieš lietuvišką priesagą -iškas, -a, nes lietuviškuose žodžiuose j rašome beveik visur ten, kur girdime, pvz.: javai, jaunystė, jautrus, jėga, juokas, jūra, bjaurybė, bjauruma, pjausnys, pjaustiklis, pjuvenos, skerspjūvis, rugiapjūtė, spjūvis, apačioj,viduj, rytoj, tuoj, išskyrus tuos atvejus, kai žodis prasideda ie-, pvz.: ieškoti, ieška, ieškinys, ieškiklis, ieškovas. O žodyje archaizmas priesaga -izmas yra nelietuviška, todėl j ir nerašome. Šitokia taisyklė buvo nustatyta anksčiau galiojusiose taisyklėse, rengiant atnaujintas taisykles, buvo siūloma ją keisti, tačiau po ilgų diskusijų Kalbos komisijose nutarta taisyklę palikti tokią, kokia buvo, nes vienas iš svarbiausių kriterijų, kurių laikomasi nustatant rašybos taisykles, yra pastovumas. Taigi j rašymas tarptautiniuose žodžiuose liko nepakeistas, bet kartu ir sudėtingas, nes nors j paprastai ir tariamas, bet rašoma i tarptautinių žodžių šaknyse ir prieš nelietuviškas priesagas, taip pat ir tarp balsių, iš kurių viena yra i, pvz.: antibiotikas, biografija, biblioteka, pianinas, asociacija, oficialus, oficiali, specialus, speciali; variantas, antikvariatas, komisariatas, plagiatas, aukcionas, čempionas, regionas, klientas, koeficientas, egoizmas, heroizmas,sociumas; stoikas, patriotas; biliardas, inicialas, makiažas.

Leidinio pristatyme teigiama, kad jame aptariami galimi rašybos variantai. Pateikite kelis jų pavyzdžius.

Apskritai rašybos variantai nėra gerai, garsų žymėjimo raidėmis variantai galimi tik išskirtiniais atvejais, pvz.: varžytynės ir varžytinės. Dėl kai kurių priešdėlinių ir sudurtinių daiktavardžių kirčiavimo gretybių galimi galūnių rašybos variantai, kai nekirčiuotoje vyriškosios giminės daiktavardžio galūnėje rašoma i, pvz.:grūdlesỹs ir grū́dlesis,pi̇rmgalỹsir pi̇̀rmgalis, stebukladarỹs ir stebuklãdaris. Dažniau pasitaiko skirtingos grafinės raiškos variantų rašant simbolinius pavadinimus (pvz.: UAB „Versmė“, UAB Versmė, UAB VErsMĖ), grafines žodžių santrumpas (e. ir el. – elektroninis, -ė; p. ir psl. – puslapis; vyr. ir vyriaus. – vyriausiasis, -ioji) ar vartojant kai kuriuos grafinius ženklus. Tame pačiame tekste rašybos variantų, jei jie nėra aiškiai pagrįsti, nederėtų vartoti.

Išskirtinių rašybos variantų turi specialioji vartosena: moksliniai, techniniai, profesiniai tekstai, kai rašyba derinama prie tarptautinių standartų, pvz.: laiko žymėjimas, plg. 9 h 15 min ir 9 val. 15 min.; datos žymėjimas, plg. 2022-02-02 ir 2022 02 02, eurų trumpinimas, plg. 100 Eur, 100 EUR ir 100 €.

Nemažai keblumų sukelia ir kabučių rašymas, gal ką galite patarti, kada jos būtinos, o kada ir nelabai?

Kabutės yra porinis grafinis ženklas teksto fragmentui išskirti. Jos gali būti vartojamos kaip skyrybos ženklas (toks jų vartojimas reglamentuotas Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėse, patvirtintose Kalbos komisijos) ir kaip rašybos ženklas. Kaip rašybos ženklas kabutės dažniausiai vartojamos simboliniams ir antraštiniams pavadinimams išskirti, pvz.: įstaigų, įmonių, organizacijų simboliniai pavadinimai asociacija „Gyvastis“, leidykla „Baltos lankos“; maisto ir kitų gaminių pavadinimai sviestas „Saulutė“, šaldytuvas „Snaigė“; statinių simboliniai pavadinimai „Švyturio“ arena, „Utenio“ stadionas; apdovanojimų simboliniai pavadinimai ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“;renginių simboliniai pavadinimai paskaita „Elektronikos spindesys ir skurdas“, tapybos paroda „Vaizduotės realybė“, tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“;muzikos ir dailės kūrinių simboliniai pavadinimai simfoninė poema „Miške“, bareljefas „Rankdarbių pamoka“; antraštiniai dokumentų pavadinimai Lietuvos Respublikos prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“; spektaklių, kino, dokumentinių filmų, televizijos ir radijo laidų pavadinimai spektaklis „Kai mirę nubusim“, radijo laida „Kultūros savaitė“; laikraščių, žurnalų, kitų periodinių bei tęstinių leidinių, knygų, apsakymų, straipsnių ir pan. pavadinimai laikraštis „Literatūra ir menas“, Jurgio Savickio novelė „Užburtos jachtos“.

Simboliniai bei antraštiniai pavadinimai gali būti rašomi ir be kabučių – juos tekste galima išskirti kitu šriftu (dažnai skiriama pasviruoju šriftu ar rašoma visomis didžiosiomis raidėmis, pvz. IĮ Kvepia pasakom, IĮ KVEPIA PASAKOM), jei nėra rišlaus teksto, gali būti rašoma ir be kabučių, ir neišskiriant kitu šriftu, pvz.: iškabose, kur simbolinis pavadinimas spausdinamas kokiu nors išsiskiriančiu šriftu, knygos pavadinimas ant viršelio ar renginio pavadinimas skelbime.

Vis daugiau problemų sukelia  ir didžiųjų raidžių rašymas. Savivaldybių pateikiamoje informacijoje matome, kad didžiąja raide rašoma savivaldybė, kai nebelieka miesto ar rajono pavadinimo, arba kalbant apie, tarkime, Tautų kultūrų centrą, žodis centras jau rašomas didžiąja raide. Padėkite susiorientuoti, kur būtina rašyti didžiąją, o kur jos rašymas gali būti klaidingas?

Didžiųjų raidžių rašymas pavadinimuose lietuvių kalboje yra gana sudėtingas, bet kai kalbame apie įmonių, įstaigų, organizacijų tiesioginės reikšmės pavadinimus, taisyklė gana aiški ir paprasta: iš didžiosios raidės rašomas pirmasis žodis ir kiti tikriniai sudaromieji žodžiai, mažosiomis rašomi bendriniai sudaromieji žodžiai, pvz.: Centrinė hipotekos įstaiga, Lietuvos monetų kalykla, Kauno miesto 2-asis notaro biuras, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Marijampolės autobusų parkas, Nacionalinė mokėjimų agentūra, Plungės rajono ligoninė, Taikomosios dailės muziejus, Šiaulių miesto savivaldybė, Valstybinė ligonių kasa, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė; Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, Mažosios Lietuvos reikalų taryba, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, VytautoDidžiojo universitetas. Tiesa, ši taisyklė turi išimtį, pagal kurią visi aukščiausiųjų institucijų pavadinimų žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas; Europos Audito Rūmai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, Europos Centrinis Bankas, Europos Komisija, Jungtinių Tautų Organizacija (Jungtinės Tautos), Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja; Danijos Karalystės Folketingas,Estijos Respublikos Rygikogas, Latvijos Respublikos Saeima. Kai šiuos pavadinimus trumpiname, sutrumpintų pavadinimų pirmasis žodis rašomas iš didžiosios raidės, kiti žodžiai rašomi kaip nesutrumpintame pavadinime, pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – Nacionalinis operos ir baleto teatras – Operos ir baleto teatras, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija – Kultūros ministerija, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus – Dailės muziejus, Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Lietuvių kalbos komisija – Kalbos komisija.

Oficialiojo stiliaus tekstuose įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai, sutrumpinti iki vieno žodžio, rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas – Seimas, Vilniaus miesto (rajono) savivaldybė – Savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija – Ministerija, Lietuvos mokslo taryba – Taryba. Tačiau iki vieno žodžio sutrumpintas įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimas (centras, ministerija, institutas, poliklinika ir pan.) gali būti rašomas mažąja raide, jei vartojamas kaip bendrinis ir ypač jeigu tokio trumpinio sąsaja su tikriniu pavadinimu yra nublankusi, neryški, pvz.: Baigusi gimnaziją, ji įstojo į universitetą. Laukiu atsakymo iš ministerijos. Jis baigė Kauno technologijos universitetą, o dabar šiame universitete dirba dėstytoju.

Pareigas rašome mažąja raide, o ką daryti su prezidentais, premjerais?  Tenka aptikti, kad savo šalies prezidentą rašome didžiąją raide, o kitos – jau mažąja. Koks pasirinkimas būtų teisingiausias?

Pagal bendrąją taisyklę ne sakinio pradžioje pareigų pavadinimai ir titulai paprastai pradedami rašyti mažąja raide, pvz.: prezidentas, ministras pirmininkas,(finansų, kultūros, sveikatos apsaugos, teisingumo, žemės ūkio) ministras, generalinis prokuroras, rektorius, teisėjas, direktorius, senatorius, imperatorius, karalius, karalienė, kunigaikštis, kunigaikštienė, kunigaikštytė, princas, princesė, grafas, grafienė. Tačiau pagal stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklę reiškiant pagarbą pareigų pavadinimai ir titulai gali būti rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, Didžiosios Britanijos Karalienė. Taigi rašybos klaidos nepadarysime pareigas ir titulus pradėdami rašyti ir didžiąja, ir mažąja raide, bet norėdami parodyti didesnę pagarbą rašykime didžiąja raide.

Taigi šis leidinys turėtų būti stalo knyga, kiekvienam, kuris rašo, mokosi ar moko rašyti lietuviškai, galbūt yra ir skaitmeninis leidinio variantas?

Leidinyje pateiktos lietuvių kalbos rašybos taisyklės yra patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ir skelbiamos Komisijos svetainėje adresu https://www.vlkk.lt/media/public/Lietuviu_kalbos_rasyba.pdf

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Alekso Jauniaus nuotr., skelbta Visuotinė lietuvių enciklopedija

Straipsnio iš straipsnių ciklo „Lietuvių kalbos aktualijos“ parengimas ir publikavimas  paremtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuotos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšomis.