Prieš vasaros pauzę EP plenarinėje sesijoje – nuosprendis ACTA

Paskutinioji šį sezoną Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre buvo prikausčiusi kaip niekad didelį ES piliečių dėmesį – europarlamentarai sprendė, pritarti ar ne prekybos susitarimui dėl kovos su klastojimu (ACTA). Taip pat EP nariai įvertino praėjusią savaitę vykusios ES Vadovų Tarybos rezultatus, išklausė Daniją pakeitusio ir liepos 1- ąją ES Tarybai pirmininkauti pradėjusio Kipro prioritetus, aptarė padėtį Sirijoje, Egipte, Gruzijoje, skubos tvarka priėmė rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje.

ACTA susitarimui – raudona šviesa

Po antradienį plenarinių posėdžių salėje surengtų diskusijų, trečiadienį europarlamentarai 478 balsais prieš, 39 už ir 165 EP nariams susilaikius užbaigė itin aktyvaus piliečių susidomėjimo bei kontraversiškų vertinimų sulaukusį susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA) procesą. Nors didžiausia Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos frakcija (EPP) – siūlė atidėti balsavimą, kol savo nuomonę dėl ACTA atitikimo ES teisės aktams pateiks Europos Teisingumo Teismas, šis pasiūlymas buvo atmestas, o balsavimas surengtas nedelsiant. Daugumai europarlamentarų balsavus prieš, tarptautinis susitarimas, dėl kurio derėjosi ir kurį pasirašė Europos Komisija, buvo atmestas ir netaps ES teisinės sistemos dalimi.

„ACTA pilietinėje visuomenėje sukėlė daug abejonių ir netgi mums, tvirtai remiantiems intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, buvo sunku rasti susitarimą ginančių argumentų. Vienas didžiausių susitarimo minusų yra tai, kad pagrindiniai pasaulio klastotojai jame nedalyvauja. Intelektinės nuosavybės teisės reikalauja atidesnio traktavimo – štai kodėl Europos Komisija turi persvarstyti savo požiūrį“, – sakė Leonido Donskio frakcijos Europos Parlamente Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ lyderis Guy Verhofstadt. ALDE frakcijos balsai buvo lemiami poziciją dėl ACTA išsakant penkiuose susitarimą prieš plenarinę sesiją svarsčiusiuose EP komitetuose, kurie visi rekomendavo nepritarti ACTA.

„Patarųjų mėnesių patirtis mums davė dvi naudingas pamokas: iš ACTA debatų išsivystė tikras ES piliečių tinklas, o ES institucijoms buvo pademonstruota, kad negalima vykdyti politikos neturint savo piliečių palaikymo“, – sakė ALDE frakcijos šešėlinis pranešėjas rengiant EP poziciją dėl ACTA Niccolo Rinaldi.

Iš tiesų, atmestas ACTA yra istorinis momentas siekiant įtvirtinti Europos Parlamento galias dalyvaujant ES sprendimų priėmimo procese. Tam galimybes sudarė Lisabonos sutartis, išplėtusi vienintelės tiesiogiai renkamos ES institucijos įgaliojimus daugelyje sričių, taip pat – ir ES ratifikuojant tarptautines sutartis. Parlamentas, kaip ir anksčiau, neturi galimybės keisti tarptautinės sutarties turinio, tačiau gali ją, jau pasirašytą Europos Komisijos, atmesti. Būtent šia galimybe ir buvo pasinaudota. Europos Komisija dabar galės iš naujo derėtis dėl susitarimo, tačiau visgi ACTA ateitis lieka neaiški.

EVT sprendimai laimi eurui laiko

Birželio 28–29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime ES lyderiai sutarė skirti 120 mlrd. eurų ekonomikos augimui, kurti vieningą Europos bankų priežiūros mechanizmą ir numatyti tiesioginio jų rekapitalizavimo galimybę. Šie žingsniai teisingi, bet pavėluoti, – būtina nedelsiant priimti konkrečius teisės aktus jiems įgyvendinti, per antradienį plenarinėje sesijoje Strasbūre surengtus debatus, kuriuose dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso bei ES Vadovų Tarybos pirmininkas Herman Van Rompuy, kalbėjo europarlamentarai.

Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ lyderis Guy Verhofstadt diskusijose kalbėjo, kad priimtais sprendimais ES Taryba laimėjo brangaus laiko, tačiau daugiau jo švaistyti nebegalima.

„Visgi ar, nepaisant svarbių priemonių, kurių nuspręsta imtis praėjusios savaitės susitikime, ES vadovai tikrai suvokė, kad atėjo laikas fundamentaliems pokyčiams? Komisija turi nedelsiant pateikti konkrečius teisėkūros pasiūlymus ekonominės, bankinės, fiskalinės ir politinės sąjungos elementams. Ir kuo greičiau ES Taryba bei Europos Parlamentas pradės juos nagrinėti, tuo greičiau mes išbrisime iš krizės“, – kalbėjo EP liberalų vadovas. 

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pritarė konkretiems veiksmams, kurių ėmėsi Europos Vadovų Taryba, siekdama įveikti eurozonos krizę bei paragino Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymų paketą iki šių metų rugsėjo mėnesio, taip pat paragino plėtojant tikros ekonominės ir pinigų sąjungos gaires į procesus kaip lygiavertį partnerį aktyviau įtraukti Europos Parlamentą.

Žmogaus teisių situacija Afrikoje, Kinijoje, Baltarusijoje

Kaip įprasta, paskutiniąją plenarinės sesijos dieną Europos Parlamentas skubos tvarka priėmė tris rezoliucijas, reaguojančias į pačius aktualiausius žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje. Šį kartą europarlamentarų akiratyje: homoseksualių žmonių padėtis Afrikos šalyse, priverstiniai abortai Kinijoje bei byla prieš Lenkijos žurnalistą, kritikavusį Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką. Visas tris rezoliucijas nuo savo frakcijos ALDE teikė ir Lietuvos europarlamentaras Leonidas Donskis.

Rezoliucijoje dėl homoseksualų teisių Afrikoje sakoma, jog homoseksualumas vis dar yra kriminalizuojamas daugelyje Afrikos šalių, o kai kuriose jų net baudžiamas mirties bausme. Smurtas prieš homoseksualius asmenis, jų įkalinimas, kankinimai ir net žudymai vis dar dažnai pateisinami įstatymais. Rezoliucija atkreipia ypatingą dėmesį į lesbiečių padėtį Afrikoje.

Antroji skubos tvarka priimta rezoliucija reaguoja į plačiai pasaulyje nuskambėjusį atvejį, kuomet Kinijoje septintą mėnesį nėščiai moteriai, nepajėgusiai sumokėti baudos už antrąjį šeimos kūdikį, buvo atliktas priverstinis abortas.

Rezoliucija dėl Baltarusijos ir lenkų žurnalisto Andrejaus Počobuto bylos smerkia Baltarusijos teisėsaugos sankcijas prieš Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentą. A. Počobutas birželio 21 d. buvo suimtas Gardine apkaltinus jį šmeižiant prezidentą  A. Lukašenką savo tekstuose opoziciniuose Baltarusijos interneto portaluose. Birželio 30 dieną žurnalistas buvo paleistas iš areštinės, pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. Tai jau antras kartas, kai Baltarusijos teisėsauga imasi sankcijų prieš A. Lukašenkos režimą kritikuojantį žurnalistą. Europarlamentarai rezoliucijoje primena ir kitus žodžio bei susirinkimo laisvių pažeidimus Baltarusijoje, taip pat bylas prieš šalies opozicionierius bei žmogaus teisių gynėjus, tarp jų ir Alesio Beliackio atvejį.

Leonidas Donskis