Po žiūrovų nakvynės teatre – bilietai į naują LNDT sezoną ir 4-ias premjeras

Lietuvos nacionalinis dramos teatras praėjusį savaitgalį pakvietė žiūrovus dalyvauti dienos ir nakties renginiuose „Sapnuojame naują sezoną“ ir laukti naujo sezono bilietų prekybos pradžios. Visą dieną iš teatro prieigų buvo transliuojamos įvairios radijo laidos apie teatrą, vakare jaunoji publika šėlo DJ nevykėlės koncerte, o naktį žiūrovai buvo pakviesti nakvoti teatre.

Šeštadienį, birželio 8 d., rytą pasirodė naujo sezono bilietai ir keturios premjeros: lenkų režisieriaus Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“, slovėnų režisieriaus Jernej Lorenci „Svetimas“ pagal garsųjį Alberto Camus romaną, Eglės Švedkauskaitės spektaklis pagal naują Birutės Kapustinskaitės pjesę „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“ ir Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis „Savižudybės anatomija“.

Bet prieš sulaukiant naujo sezono bilietų – LNDT vyko net keli išskirtiniai renginiai. Penktadienį nuo 10 val. ryto prie pagrindinio LNDT įėjimo įsikūrė nepriklausoma radijo stotis „Radio Vilnius“ ir visą dieną buvo transliuojamos laidos apie besibaigiantį 84 sezoną, spektaklius, žiūrovus ir teatro kūrimo Lietuvoje ypatybes. Programą pradėjo LNDT meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė, kartu aptarę savo pirmuosius vadovavimo meninei programai metus, po to 84-ąjį sezoną, prasidėjusį ryškia reklamine kampanija „Neik į teatrą“, apžvelgė teatro kritikės Ramunė Balevičiūtė ir Rimgailė Renevytė. Po pietų apie tekstų kūrimą teatrui kalbėjo Birutė Kapustinskaitė ir Mindaugas Nastaravičius, kuriuos kalbino Eglė Švedkauskaitė, po to eterį perėmė teatrologė Goda Dapšytė, kalbinusi jaunosios kartos režisierius Mantą Jančiauską ir Adomą Jušką, o programą užbaigė istorikas Švedas, sukvietęs žinomas asmenybes aptarti teatro mitą žiūrovų akimis, savo mintimis dalinosi Jonas Dagys, Laima Kreivytė, Aistė Stonytė, Alfredas Bumblauskas, Dovilė Filmanavičiūtė.

Vakare prie pagrindinio įėjimo susirinko gausus jaunimo būrys į „Radio Vilnius“ ir „Vilniaus vandenų“ organizuotą DJ nevykėlės koncertą. Po jo, nuo 22 val. pirmą kartą teatro istorijoje – žiūrovai buvo pakviesti susirinkti nakvynei teatro fojė. Čia meditatyvų 8 val. trukmės koncertą „Ką sapnavai?“ pagal LRT Klasikos užsakymu sukurtą Dominyko Digimo kūrinį surengė ansambliai „Synaesthesis“ ir „Melos“. Ryto teatre sulaukė beveik 50 žmonių. Visiems jiems atiteko po kvietimą į pirmosios LNDT 85-ojo sezono premjeros „Quanta“ generalinę repeticiją.

„Sezono pabaiga neatrodė kaip pabaiga. Visa diena ir naktis tapo bendra teatro reikšmės refleksija, kurią vainikavo kolektyvinis sapnas teatro fojė. Iš visos širdies norime padėkoti visiems, kurie buvo su mumis, klausėsi, organizavo ir miegojo drauge. Teatras buvo gyvas ir tikras. Koks, pasirodo, minkštas fojė kilimas ir kaip jauku be batų tipenti tarp miegančių žmonių. Ačiū, kad buvot kartu, – padėjot visam teatrui nugrimzti į gražų kolektyvinį sapną ir patyrinėti teatro mitą. Linkim mums ir mūsų žiūrovams daugiau tokių šiltų sapnų!“ – sako programos „Sapnuojame naują sezoną“ sumanytojai, LNDT meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė.

85-asis sezonas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasidės rugsėjo 13 dieną nauju Łukaszo Twarkowskio spektakliu „Quanta“, kuriame jis gilinsis į kvantinės fizikos pasaulį ir naujų mąstymo modelių pritaikymą mūsų gyvenime. Spektaklio premjera numatyta Didžiojoje salėje, kuri šįkart jau galutinai atvers duris žiūrovams su visomis įdiegtomis scenos technologijomis, kurių dar trūko žiemą, todėl salė buvo kelis mėnesius užverta darbų pabaigimui.

Jau dabar galima įsigyti bilietus į LNDT spektaklius, kurie bus rodomi rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, visą vasarą bilietams galioja tradicinė LNDT Vasaros akcija, kurios metu nuolaidos – net iki 40 proc. Taip pat pirmieji visų keturių premjerų bilietai buvo parduodami už specialias kainas, bet jie jau išpirkti per savaitgalį, bet dar galima įsigyti bilietus į premjeras už įprastas kainas.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro 85 sezono pirmo pusmečio premjeros:

Premjera – rugsėjo 13 d., Didžioji salė

Joanna Bednarczyk. QUANTA. Režisierius – Łukasz Twarkowski

Viešbutis „Les Moires“ – vienintelis spindintis taškas daugelio kilometrų spinduliu. Toli nuo populiarių turistų takų jis egzistuoja, tarsi nebūtų laiko, – nesensta, nejaunėja, tiesiog yra. Sakoma, kad aukštai kalnuose laikas teka greičiau, nors žmogui tokie skirtumai nepastebimi. Nors pats „Les Moires“ nepatiria laiko, jo gyventojų likimai greitėja palyginus su tuo, kas vyksta arčiau žemės. Tai, jog šis pagreitis pastebimas, prieštarauja bet kokiems klasikinės fizikos dėsniams. Minutės ir sekundės, regis, yra labiau sugrūstos laike, todėl vienoje dienoje ir vienoje naktyje jų esti daugiau, nei išmatuotų paprastas laikrodis.

Būtent taip nutinka vieną 1938 metų vasaros vakarą vos galą su galu suduriančiame „Les Moires“. Sutrinka fizinės erdvės ir laiko savybės. Sutrikimą patiria ir patys viešbučio svečiai. Tarp svečių yra garsus vokiečių fizikas Werneris Heisenbergas, neapibrėžtumo principo autorius. Nejau didelių objektų, tokių kaip rašomasis stalas, viešbutis ir kalnai, realybė ima elgtis kaip elementariųjų dalelių realybė?

Premjera – spalio 3 d., Naujoji salė

Pagal Alberto Camus romaną. SVETIMAS. Režisierius – Jernej Lorenci

Spektaklį „Svetimas“ pagal Nobelio literatūros premijos laureato Alberto Camus knygą stato slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, laikomas ryškiausia šiuolaikinio slovėnų teatro figūra, taip pat vienu individualiausių, įžvalgiausių, novatoriškiausių teatro kūrėjų Europoje. Abejingumo, vienatvės ir absurdiškų atsitiktinumų temas nagrinėjančiame romane „Svetimas“ aprašomas trumpas pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas, kurio pabaigoje Merso yra pasmerkiamas ne už galimą nusikaltimą, o už tai, kad yra kitoks – svetimas.

Režisierius Jernejus Lorenci teigia: „Gyvename laikais, kai veik didžiuojamės savo apibendrinta ir supaprastinta nuomone apie viską. Kai esame įsiutę, susierzinę, tokie pikti, kad, regis, tuoj pratrūksime. Kai iš paskutiniųjų kabinamės į savo tiesą, kovojame už savo išskirtinę teisę, tą vienintelę, tikrąją? Visi mes mojuojame savo mažyčių teisių vėliavomis. Vėliavų, transparantų jūra – štai kas mes esame! Ir po truputį skęstame kvailume, kuris vis grėsmingiau virsta tikru krauju.“

Premjera – spalio 24 d., Mažoji salė

Birutė Kapustinskaitė. STAND-UP‘AS PRASMEI IR BEPRASMYBEI. Režisierė – Eglė Švedkauskaitė

Teatro scenoje pirmą kartą stand-up komedija – žanras, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis, kuri rūpi teatrui naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.

Pjesės veikėjai: Mama – garsi laidų vedėja ir Sūnus – sėkmės lydimas stand-up atlikėjas – abu neieško žodžio kišenėje, tačiau susidūrus su Tėvo netektimi jiems susikalbėti vis dėlto tampa sudėtinga. Tai istorija apie pykčio, gėdos, kaltės paleidimą ir ieškojimą, kaip atsiverti pažeidžiamumui ir vienas kitam.

Premjera – lapkričio 28 d., Naujoji salė

Alice Birch. SAVIŽUDYBĖS ANATOMIJA. Režisierė – Uršulė Bartoševičiūtė

Spektaklyje „Savižudybės anatomija“ susipina vienos giminės trijų kartų moterų istorijos: analizuojami močiutės, dukros ir anūkės gyvenimai ir likimai, fiksuojant kertinius, chrestomatinius, savitus ir visiškai buitinius moters gyvenimo etapus ir įvykius. Karolina, Ana ir Bona vaizduojamos panašaus amžiaus – visos jos jaunos trisdešimtmetės moterys ir žiūrovams jų istorijos pasakojamos vienu metu. Skirtingos laiko juostos į vienos giminės gyvenimą leidžia žiūrėti ne kaip į atsitiktinę veiksmų ir atoveiksmių kombinaciją, o kaip į transgeneracinę įvykių grandinę.

Karolina – tradicinėje santuokoje gyvenanti moteris, kuri susirgusi klinikine depresija priima sprendimą nusižudyti. Jos dukra Ana, bandydama pabėgti nuo savo tėvų santykių ir gyvenimo modelių, pasitraukia į komuną, kur persvarsto bendruomeninio gyvenimo principus ir nugrimzta į priklausomybę nuo narkotikų. Pagimdžiusi dukrą Boną, netrukus Ana irgi pasirenka savižudybę. Bona, savo ruožtu, bando pabaigti transgeneracinę savižudybės traumą, nutraukti tokių pasirinkimų grandinę.         

Aušra Pociūtė, Komunikacijos projektų koordinatorė

Nuotr. autorius Dmitrij Matvejev