Ne tik gerai pažinti savo kraštą, bet ir sugebėti kitiems atskleisti jo grožį, yra ne mažiau svarbi savanorystė. Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje nerasime gido pareigų, bet visada būsime maloniai sutikti. Bibliotekos darbuotojos įdomiai papasakos ne tik apie bibliotekos pastatą, į kurį įsikėlė vos prieš kelis mėnesius, bet ir apie Plungės parką, dvarą, patį miestą. Tad kai su jaunosiomis Plungės savanorėmis nuėjome į biblioteką, mus maloniai pasitikusi aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliografė Otilija Juozapaitienė mielai dalijosi informacija.
Istorijos saugotoja
Pažintį nuo bibliotekos pradėjome nuo kabineto, kuriame gyvena istorija. „Matote tuos portretus. Vienas jų – garsaus drožėjo Stanislovo Riaubos, o kitas – Simono Daukanto. Kad pas mus kabo Stanislovo Riaubos portretas, turbūt nieko nestebina. Šis žemaičių garsus dievdirbys gimė, augo, gyveno ir mirė Plungės rajone. O kaip su Plunge siejasi Simonas Daukantas? Tikriausiai kiekvienam pirmiausia į galvą šauna mintis, kad galbūt jis čia gyveno. Jis mums brangus todėl, kad jis kurį laiką mokėsi Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje, – ekskursiją po biblioteką pradeda Otilija. – Žemaičių Kalvarijos mokykloje mokėsi ir Motiejus Valančius. Su Plunge susijęs ir Mykalojus Konstantinas Čiurlionis, o kaip, turbūt jau nereikia sakyti.“
Bibliotekos pasididžiavimas – jiems saugoti perduoti dviejų žmonių archyvai. „Mes jį saugome, tvarkome, pildome ir užsiimame informacijos apie tą žmogų sklaida, o tai reiškia, kad kiekvienas apsilankęs bibliotekoje, gali su ta informacija susipažinti. Taip pat per jubiliejus rengiame tų žmonių parodas, rašome straipsnius, – rodydama bylas pasakoja Otilija. – Vienas jų – tai dailininkas Juozas Bagdonas.“
Dailininkas Juozas Bagdonas gimė 1911 metais Plungės rajone, Vydeikių kaime. 1923-1926 metais jis mokėsi Plungės „Saulės“ gimnazijoje, kuri tuomet buvo įsikūrusi kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. Meno paslapčių mokėsi Justino Vienožinskio studijoje. 1933 metais jis Kaune surengė pirmąją savo darbų parodą. Vėliau aktybiai dalyvavo Lietuvos dailininkų gyvenime, tačiau 1944 metų vasarą jis iš Lietuvos emigravo.Gyveno Australijoje, Vokietijoje, JAV.
Į Lietuvą pirmąkart atvyko 1992 metais. Tada jis Lietuvos dailės muziejuje surengė tapybos parodą. 1993 metų liepos 10 dieną jo paroda atidaryta kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. Jo palikti darbai tapo Plungės žemaičių dailės muziejaus pradžia. 1999 m. rudenį Juozas Bagdonas visam laikui sugrįžo į Plungę. Surengė ne vieną personalinę parodą, o 2002 merais bibliotekai padovanojo savo archyvą. 2001 metais Juozui Bagdonui suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
„Kitą archyvą mums patikėjo medicinos mokslų daktaras Borisas Efrosas. Jis laikomas širdies, stemplės ir plaučių chorurgijos pradininku. 1958 metais jis pirmasis Lietuvoje sėkmingai atliko širdies operaciją, – pasakoja Otilija. – Borisas Efrosas gimė 1914 metų lapkričio 1 dieną Plungėje, chemiko ir stomatologės šeimoje. Per gyvenimą atliko daugiau kaip 12 tūkst. operacijų. Darbui parengė 25 chirurgus. Kūrė dokumentinius ir mokomuosius filmus apie operacijas. Toje vietoje, kur buvo jo tėvų namas, dabar ten yra SEB pastatas, yra jam atidengta memorialinė lenta.“
Nedideliame bibliotekos kabinete saugomos ir senųjų leidinių. Tarp jų ir Plungėje leistų leidinių. „Nedaug tų senųjų knygučių turime, nes sovietmečių jų nebuvo galima laikyti bibliotekoje, tad surinkome tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jas mums dovanojo žmonės“, – pasidžiaugia bibliotekininkė.
Pastato istorija
„Pastatas, kuriame įsikūrė biblioteka, yra vadinamas laikrodine, nes jo bokšte įrengtas laikrodis. Laikrodis labai senas. Sukurtas XVIII amžiuje Prancūzijoje. Jo senumą rodo tai, kad jis turi tik vieną rodyklę. Prieš pastato restauravimą, buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir nustatyta, kad jis pastatytas XIX amžiaus viduryje ir pastatytas ne ant plikos vietos, o ant jau buvusio pastato pamatų. Manoma, kad tai galėjo būti XVII amžiaus reprezentacinis pastatas. Visai galimas dalykas, kad čia būtą dvaro pastato. Jis yra buvęs U raidės formos. Pastatas, kuris išlikęs iki mūsų dienų buvo pastatytas pilaitės formos. Šalia laikrodinės buvo įrengta oranžerija, kuri ne sykį buvo statyta ir perstatyta. Oranžerija čia buvo iki pirmojo karo pradžios. Oranžerija buvo apšildoma šiltu garu. Restauratoriai mums paliko senosios oranžerijos įrangos gabaliuką, tad apsilankę bibliotekoje tai kiekvienas gali pamatyti, – su pastato istorija supažindina Otilija Juozapaitienė. – Nors neturime dokumentų apie tai, kas šį pastatą pastatė, bet užtat ant laikrodinės pamatų yra iškalta data – 1846 metai. Tad mes galime pasižiūrėti, kas tais metais valdė Plungę. Suprantama, paprastas žmogelis tokio pastato negalėjo pastatyti. Mes žinome, kad iki 1822 metų Plungės dvarą valdė Platonas Zubovas. Kas dvarą iš jo perėmė? Žinome, kad ir toliau Plungės dvarą valdė Zubovai. Galimas dalykas, kad tai buvo Aleksandras Zubovas, nes jis 1849 metais pastatė Plungės varpinę“.
O dėl pastato formos plungiškiai ilgą laiką kaltino meilę, mat ar sąmoningai, ar ne, bet buvo sukurta graži legenda, kad pastatas – meilės įrodymas žmonai. Kaip pasakoja Otilija, Dmitrijaus Zubovo sūnaus Nikolajaus žmona buvo prancūzų ir rusų kilmės, bet tai išryškėjo gerokai vėliau. Ilgą laiką buvo manoma, kad ji buvo italų ir prancūzų kilmės. O tai ir tapo prielaida gražiai legendai atsirasti. Joje teigiama, kad Nikolajus savo žmonai pastatė pilaitę, primenančią Italiją, nes Florencijoje stovi panašios formos rūmai. „Gal pavyks išsiaiškinti, kas tikrai pastatė laikrodinę: Aleksandras ar Nikolajus“ – sako Otilija.
Otilija pakviečia užlipti į bokštą, iš kur atsiskleidžia gražus Plungės parko ir miesto vaizdas. Čia įrengta jauki salė, kurioje vyksta įvairūs susitikimai, renginiai.
Ilgus metus laukusi, laikrodinė pagaliau turi puikų šeimininką – biblioteką ir čia dirbančius žmones, kuriems svarbu saugoti, puoselėti ir skleisti savo krašto istoriją, tuo praturtindami ir Plungės savanorystę.
Genovaitė Paulikaitė
