Plaukų slinkimas: liga, kuriai gydyti galimybių yra

Plaukai yra ne tik visiems matoma išvaizdos dalis, bet ir mūsų sveikatos būklės barometras. Paminėtina svarbi plaukų savybė – kaupti informaciją: juose atsispindi, ar visavertė mūsų mityba, psichoemocinė būsena, ilgesnį laiką nei kituose organizmo biologiniuose plaukų mėginiuose galima aptikti ir alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Žmogaus plaukai sudaryti iš elastingo baltymo, vadinamo keratinu, vandens, pigmento, mineralų ir lipidų (riebalų). Plaukų būklė priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, mitybos, gretutinių ligų, vartojamų vaistų ir kt. Apie plaukų išvaizdos pokyčius, ligas ir galimą pagalbą aiškina didžiausio ir pažangiausio specializuotas paslaugas teikiančio centro Lietuvoje – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Plaukų slinkimas: kompleksus sukeliantis sutrikimas ar liga, kurią galima gydyti?

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre naujausiomis šiandienos žiniomis paremtos kokybiškos pagalbos sulaukia tie pacientai, kurie susiduria plaukų slinkimo problemomis. Gražūs, sveiki plaukai teikia džiaugsmo kiekvienam, tačiau svarbi ne tik estetinė jų funkcija. Jie sudaro fizinį barjerą ir apsaugo mus nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Galvos plaukų skaičius siekia apie 100 000, o natūraliai kasdien netenkama jų iki šimto. Yra daug veiksnių, dėl kurių jų iškrenta daugiau. Šiam procesui užsitęsus, reikėtų kreiptis į gydytojus.

Koks yra plauko gyvenimo ciklas?

Plaukų gyvavimo ciklą sudaro trys pagrindiniai etapai. Pirmasis – 4–6 metus trunkanti anageno fazė, kai plaukas aktyviai auga, ilgėja. Šios fazės trukmė yra genetiškai užprogramuota ir lemia, kokio ilgio kasas moterys gali užsiauginti. Per trumpą pereinamąją katageno fazę (apie porą savaičių) plauko folikulas netenka kraujotakos, tai reiškia, mitybinių medžiagų. Ir paskutinė stadija – telogeno, kuri trunka 4–8 savaites: plaukas iškrenta, jo folikulas sunyksta ir visas ciklas prasideda iš naujo.

Kokios yra plaukų slinkimo – alopecijos – rūšys?

Išskiriamos dvi stambesnės plaukų ligų grupės, tai yra randėjančios ir nerandėjančios alopecijos.

Randėjančios alopecijos sąlyginai yra retos, bet tai būtent tos pavojingos būklės, kurios visam laikui, negrįžtamai sunaikina plaukus, palieka randelius odoje. Kad užkirstume kelią ligos progresavimui, reikalingas kuo skubesnis gydymas.

Nerandėjančių alopecijų grupėje populiariausia yra androgeninė alopecija – genetiškai nulemtas plaukų retėjimo ir plikimo polinkis. Ši liga stipriai veikia psichologinę sveikatą, sukelia kompleksų, baimės ir nesaugumo jausmą. Tai dažniausia vyrų plaukų slinkimo priežastis. Nežymus plaukų išretėjimas jiems gali prasidėti jau nuo 15–20 metų, paprastai pradedama plikti nuo pakaušio. Moterų androgeninio plikimo tipas yra kitoks ir gali prasidėti skirtingu metu: vienoms 20–30 metų, kitoms pirmieji požymiai išryškėja menopauzės pradžioje. Moterims įprastai plaukai pradeda retėti ties sklastymu, centrinėje viršugalvio dalyje ir po truputį plečiasi. Dar gali būti cirkuliarus plikimo tipas, kai palaipsniui pradeda retėti visas viršugalvis, bet priekinėje augimo linijoje, pakaušyje ir šonuose plaukai išlieka.

Dar viena dažna nerandėjanti alopecija – tai stresinių veiksnių sukeliamas telogeninis plaukų slinkimas.

Po COVID-19 pandemijos maždaug trečdaliui žmonių gali pradėti labai intensyviai slinkti plaukai. Tiesa, tai pastebima ir persirgus gripu, po sunkesnės operacijos ar tiesiog patiriant labai didelį emocinį stresą, iš esmės pakeitus mitybą, esant kitoms gretutinėms ligoms. Visų jų mechanizmas yra toks pat: dėl išskiriamų streso hormonų organizmas centralizuoja kraujotaką – stengiasi išsaugoti gyvybiškai svarbius organus širdį, plaučius, kepenis ir mažesnį dėmesį skiria tam, kas nėra gyvybiškai būtina. Šitas procesas prasideda praėjus maždaug dviem mėnesiams po stresinio veiksnio ir gali užsitęsti iki pusės metų. Gera žinia ta, kad dažniausiai plaukai atauga.

Žmogus gali patirti dar vieną stresinį įvykį, susirgti, pavyzdžiui, gripu ar kovidu, pristigti svarbių medžiagų, todėl atkuriamasis etapas sulėtėja. Plaukų slinkimui įtakos gali turėti patirtas stresas kartu su po truputį progresuojančia androgenine alopecija – palaipsniu amžiniu plaukų retėjimu. Po streso ilgainiui plaukai turėtų vėl ataugti, bet kartu esanti kita plaukų liga stabdo procesą. Ši dviejų ligų kombinacija neretai sutinkama.

Kada kreiptis į gydytojus?

Plaukai yra odos dalis, o jos ligoms gydyti egzistuoja procedūros, vaistai, intervencijos, kurios gali padėti plaukams ataugti, užkirsti kelią senėjimo procesams. Su amžiumi jie tampa plonesni, praranda spalvą, jų apskritai mažėja. Deja, dar nemažai žmonių nežino, kad plaukų ligas galima gydyti. Ypač dažnai tai pasakytina apie vyrus. Norintiems paspartinti plaukų ataugimo procesą ir užtikrinti, kad jis vyktų taip, kaip turėtų vykti, reikia detalios gydytojų dermatovenerologų – trichologų apžiūros, jų įvertinimo ir reikiamo gydymo paskyrimo. Vyrams reikėtų kreiptis tada, kai sumažėja plaukų tankis, pradeda „šviesti” galvos oda ar kilti plaukų augimo linija. Vyrų androgeninės alopecijos paplitimas priklauso nuo amžiaus: sulaukusiems 70-ties metų ji gali siekti iki 80 proc.

Moterims dažniau yra būdingas telogeninis plaukų slinkimas. Tuomet jos pasakoja apie kuokštais krentančius plaukus. Jeigu tai tęsiasi kokią savaitę, pas gydytoją dar neskubėkite, palaukite. Jeigu tai užsitęsia ilgiau nei porą mėnesių, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Svarbu vizitui pas gydytoją registruotis, jei atsiranda ir kitų simptomų: jeigu pamatome galvos odoje tuščią plotelį, atsiranda bėrimų skalpo odoje, jeigu ją niežti, pleiskanoja, plaukai iškrenta mažais židinukais. Tai gali būti randėjančios alopecijos požymis, autoimuninio proceso organizme, kurio metu yra naikinamas plauko folikulas negrįžtamai, pasekmė.

Kokiais metodais tiriamos plaukų ligos ir kaip jos gydomos?

Santaros klinikose naudojamas skaitmeninis dermatoskopas, galintis apskaičiuoti plaukų tankį, skirtingų plaukų augimo fazių santykį. Tačiau tai nėra itin tikslus diagnostinis įrankis. Kiekvieno iš mūsų plaukų tankis yra skirtingas, todėl svarbiausia, kaip jis keičiasi gydymo metu. Santaros klinikose turime įrankius ir diagnostinius prietaisus, padedančius diagnozuoti visą plaukų ligų spektrą. Taip pat, esant poreikiui, atliekami ir instrumentiniai tyrimai. Dažniausiai naudojama odos biopsija, kai po klinikinės dermatoskopinės apžiūros nepakanka duomenų diagnozei nustatyti. Tuomet gabalėlį odos su plaukais išsiunčiame ištyrimui į Valstybinį patologijos centrą.

Plaukų ligoms gydyti skiriami tiek tepamieji, tiek geriamieji vaistai. Esant randinėms alopecijoms su pūlingu procesu galvoje, taikoma fotodinaminė terapija. Jos metu galvos oda yra paveikiama tam tikra chemine medžiaga, kuri įjautrina ją šviesos spinduliams. Po to ji yra apšvitinama tam, kad būtų galima valdyti autoimuninį procesą. Naudojama ir imunoterapija pacientams, kurie serga pažengusia židinine alopecija, kai ovaliais židiniais iškrenta galvos plaukai. Sudėtingesniais atvejais jų netenkama apskritai – iškrinta ir antakių, blakstienų, viso kūno plaukai.

Vis labiau populiarėja plaukų transplantacijos, tačiau pacientas turi turėti pakankamai sveikus plaukus pakaušio srityje – donorinėje zonoje, iš kur jie paimami ir perkeliami į trūkstamas zonas. Konsultuojant pacientus, iš dešimties vyrų (jiems ši paslauga teikiama dažniausiai) transplantacijai būna tinkami tik 1 ar 2 kandidatai. Jeigu vyriškis visiškai nuplikęs ar viršugalvis visas šviečiantis, padengti viso ploto neįmanoma. Išties apmaudu, kad lietuviai, neišbandę jokio gydymo, kitų priemonių, vyksta į Turkiją, garsėjančią pigiomis ir lengvai prieinamomis plaukų transplantacijomis, kitomis plastinėmis operacijomis, net ir dantų protezavimu. Deja, ten plaukų transplantaciją paprastai atlieka žmonės, neturintys jokio medicininio išsilavinimo. Į Santaros klinikas ar privačias gydymo įstaigas atvyksta pacientai su sunkiomis infekcinėmis, uždegiminėmis komplikacijomis, neprigijusiais folikulais, per daug taisyklingai ir dirbtinai atrodančia plaukų linija. Jeigu būtų pasitaikęs vienas ar du tokie atvejai, vargu ar vertėtų apie tai kalbėti. Deja, jų matome labai daug.

Kokios liaudiškos priemonės padėtų susigrąžinti plaukus?

Masažuoti galvą rekomenduotina ir sveikintina. Tam galima naudoti ir įvairius masažinius aliejus. Masažuodami paskatiname skalpo kraujotaką, plaukai gauna daugiau maistinių medžiagų, auga sveikesni. Daugiau buitinių priemonių, galinčių padėti plaukams, nėra ir tikrai neverta užsiimti įvairių nuovirų ar ekstraktų gamyba – jie gali sukelti alergines reakcijas ar kontaktinį dermatitą, tuomet turėsite dar vieną problemą.

Iš esmės plaukų slinkimo neveikia net ir vaistinėse parduodami serumai, ampulės, kitos priemonės. Netiesa, kad papildai stabdo plaukų slinkimą ar gydo plaukų ligas. Tokio papildo dar nėra sukurto. Jie tik paspartina plaukų ataugimą po stresinio įvykio ir gali būti skiriami prie pagrindinio gydymo. Antra vertus, medikamentinio gydymo kaina gali būti kelis ar net keliolika kartų mažesnė, o rezultatai nepalyginamai geresni.

Kaip teisingai pasirinkti tinkamą gydytoją?

Turintiems plaukų problemų, teisingiausia registruotis pas gydytoją dermatovenerologą – trichologą. Tokių gydytojų Lietuvoje yra labai nedaug – vos po keletą didžiuosiuose miestuose. VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre šiuo metu dirba keturi gydytojai trichologai. Nuotolinės konsultacijos dėl plaukų slinkimo niekur pasaulyje neturėtų būti teikiamos, nes nuotoliniu būdu neįmanoma visapusiškai apžiūrėti ir ištirti paciento skalpo odos. Deja, dėl plaukų transplantacijos besikreipiantiems pacientams tokios konsultacijos Turkijoje ir kitose šalyse yra itin populiarios, tačiau nuotraukų ar vaizdo įrašų nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti.