Pasveikintas Navikų kaimo darbštuolis Kostas Krasauskas

Saulėtą ir šiltą gegužės 10-ąją 90-mečio proga pasveikintas Didžiasalio seniūnijos Navikų kaimo gyventojas Kostas Krasauskas. Jubiliatą  aplankė ir ilgų metų bei gražių pavasario dienų linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, seniūnas Antanas Pauliukėnas ir seniūnijos darbuotoja, senolio kaimynė Stasė Ramelienė. Na, o pats šeimininkas svečius sutiko kieme, jis vaikštinėjo ir apžiūrinėjo savo augaliukus. ,,Džiaugiuosi pavasariu, saulė šviečia, vaikštau, tai čia ką pakrapštau, tai pasodinu…“,– pasakojo.  Vyras parodė prie sienelės gražiai paties susodintus kardelius. Tai jo žmona Bronelė gėles ant palangių išaugino. O žiedais Kostas jau vienas pasidžiaugs, prieš tris savaites savo moterį amžinybėn išlydėjo, dabar tik kapelį aplanko. Primins tie kardelių žiedai jos darbštumą, jos rūpestį ir meilę…

Kostas gyvena su sūnumi Regimantu. Dabar vieni du visus darbus turės nudirbti. Tiesa, dar yra trys gyvybės – tai katinukai. O kaimas vis tuštėja, sensta ir kaimynų retėja. Greit niekam, pasak Kosto, tų namų nebereiks. O jo paties kadais statytas namas toks dailus, iš tolo šviečia naujas stogas ir sienų spalva kaimui neįprasta. Kieme palaikoma pavyzdinga tvarka, jokio nereikalingo rakando nesimėto.

Besikalbant prisiminti ir jaunystės laikai, kai armonikų muzika į šokius, vakaruškas sukviesdavo, kai koncertai, kinas atvažiuodavo – kiek būdavę šurmulio, linksmumo, kiek jaunimo! ,,O mergos kokios gražios buvo, dabar tokių nėra…“,– juokauja Kostas. Jis pats labai mėgo pašokti. Smagus buvęs ir prie linksmybių, ir prie darbų. Atsimena, kad kolūkio pirmininkas jį vis kviesdavo ir kviesdavo, vis girdavo, kad niekas tokių rankų neturi. Pakviesdavo ir kokion ekskursijon nuvažiuoti. Gyvenimas nors ir sunkus buvęs, bet yra ir ką gero prisiminti.

Kostas mėgsta televizorių pažiūrėti, laikraščius paskaityto. ,,Skaitau tai jau su akiniais…“,– pasakė ir visus prajuokino. Kaime jis žinomas kaip gražių krepšelių pynėjas. Prisipjauna karklo vytelių ir, žiūrėk, jau naujas ,,kašikiukas“ padirbintas. Vieną tokį ir savo svečiams padovanojo. Išlydėdamas sakė, kad jo širdžiai taip gera, kad buvo prisimintas, aplankytas.

Lina Kovalevskienė