Padangų rūšiavimui reikalingą infrastruktūrą servisuose kuria partneriškas verslo bendradarbiavimas

„Vis dar akis bado pakelėse ir miškuose išmestos padangų atliekos, dėl ko galime daryti išvadą, kad kol kas nėra pakankamai gera padangų atliekų surinkimo infrastruktūra. Ir problemiškiausia padėtis yra servisuose. Įstatymas įpareigoja juos nemokamai priimti senas padangas, bet ne visi turi sąlygas joms laikyti, atsiranda gaisro grėsmė. Jau kuris laikas padangų atliekų surinkimo infrastruktūrą servisams padeda kurti gamintojai-importuotojai, finansuodami šių atliekų surinkimą ir sutvarkymą“, – sako padangų gamintojams importuotojams įsteigtos organizacijos, kuri padeda šiems verslininkams patiems valdyti padangų platintojams, vartotojams, atliekų darytojams patogią ir prieinamą atliekų surinkimo sistemą, –  viešosios įstaigos PATSLT (Padangų atliekų tvarkymo sistemos) atstovė Danguolė Butkienė.

„Ekobazė“ – žiedinės ekonomikos pavyzdys

Viešosios įstaigos PATS LT partnerė – atliekų tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Ekobazė“  yra viena iš 2022-ųjų Lietuvos verslo lyderių. Šis įvertinimas pelnytas neatsitiktinai. Įmonė ne tik pati imasi aplinkai draugiško ir inovatyvaus atliekų tvarkymo, bet ir padeda kurti atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą kitiems verslams. „Servisuose, su kuriais mūsų bendrovė bendradarbiauja, pastatome konteinerius padangų atliekoms ir patys tuos konteinerius išvežame, – patirtimi dalijasi UAB „Ekobazė“ Komercijos skyriaus vadovė Marina Curko-Notkuvienė. – Atsižvelgiant į servisų turimas teritorijas, mes galime pastatyti nuo 10 iki 30 kubų konteinerius, tačiau ne kiekvienas servisas turi vietos net pačiam mažiausiam.  Kiti servisai tiesiog atskiria teritorijos dalį, kurioje senas padangas ir sandėliuoja. Mūsų įmonė atvažiuoja specialiu automobiliu su kranu, pasikrauna padangas ir jas išveža. Žinoma, kai reikia pasikrauti padangas iš krūvos, laiko sugaištame daugiau, per tą laiką gali atsirasti servisui ir jo klientams šiokių tokių nepatogumų, bet, jei servisas suras vietos konteineriui, mūsų įmonė visada jį pastatys.“

Padangų atliekų surinkimo paslaugas UAB „Ekobazė“ teikia ar gali teikti visoje Lietuvoje. Už padangų atliekų išvežimą iš servisų UAB „Ekobazė“, kaip ir įpareigoja įstatymas, sumoka padangų gamintojai-importuotojai, įsitraukę į viešosios įstaigos PATS LT veiklą.

Žaliasis kursas, kuriuo kartu su visa ES suka ir Lietuva, siekia ne tik švaresnės aplinkos, tvaresnės veiklos, bet ir mažinti sunkų žmogaus fizinį darbą. „Ekobazė“, kaip teigia  komercijos skyriaus vadovė, stengiasi kiek įmanoma labiau atsisakyti rankinio darbo, reikalaujančio daug fizinių jėgų. „Padangos būna įvairaus dydžio. Būna padangų, kurių viena sveria ir 40, ir 50 kg, todėl stengiamės kuo labiau mechanizuoti  jų pakrovimą. Gaila, kol kas nėra galimybių mechanizuoti visą padangų atliekų surinkimą, nes vis dar tenka išvežti šias atliekas iš vietų, prie kurių sunku privažiuoti, bet, jei tik yra bent mažiausia galimybė jas pakrauti mechanizuotai, net jei tam tinkamą techniką turime išsinuomoti iš kitų įmonių, mes rankinio darbo atsisakome“, – teigia Marina Curko-Notkuvienė.

Surinktas padangų atliekas UAB „Ekobazė“ ir perdirba, sukurdama mūsų kasdienybėje sutinkamus naujus ir praktiškus gaminius. „Per metus „Ekobazė“ gali perdirbti apie 30 tūkst. tonų padangų atliekų, mes surenkame apie 20 tūkst. tonų“, – apie padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo plėtros, naujas bendradarbiavimo su partneriais galimybes užsimena Marina Curko-Notkuvienė.

„Melga“ bendradarbiauja su PATS LT

UAB „Melga“ yra padangų importuotoja, valdanti prekybos ir automobilių remonto paslaugas teikiančių centrų tinklą.  „Vadovaudamasi atliekų tvarkymo įstatymu, UAB „Melga“, kaip padangų platintojas,  nereikalaudama papildomai sumokėti, priima vartotojo atiduodamas padangų atliekas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių“, – apie padangų atliekų surinkimą pasakoja UAB „Melga“ vykdomoji direktorė Rasa Piliūtė.

Vien savo tinklo servisuose  ir padangų platinimo vietose „Melga“ per metus papildomai surenka apie 700 tonų atitarnavusių padangų.  Surinktas  naudotas padangas bendrovės servisai iki perdavimo atliekų tvarkytojui laiko pastatytuose konteineriuose, arba  tam skirtose sandėliavimo vietose. 

 „Gamintojai importuotojai, suvokdami padangų atliekų rūšiavimo svarbą kuriant žiedinę ekonomiką, investuoja į padangų atliekų surinkimo infrastruktūrą, bet reikalinga ir valstybės parama. Vienam verslui tokios infrastruktūros sukūrimas yra per sunki našta“, – sako PATS LT atstovė Danguolė Butkienė.

Vyriausybės pozicija – keistina

Įvairių verslo sričių bendradarbiavimas, kuriant padangų atliekų surinkimo infrastruktūrą, kol kas Lietuvoje dar ne taip dažnas, todėl, kaip teigia  įmonės, aprūpinančios Baltijos šalių servisus komplektuojančiomis detalėmis, AD Baltic valdybos pirmininkas Kęstutis Tubutis, galima teigti, kad šių atliekų surinkimo sistema neveikia ir tai įrodo vis dar netvarkingai išmestos senos padangos. „Ir teršėjai yra ne nuosavų automobilių savininkai. Dauguma jų padangas keičia servisuose, nes buitinėmis sąlygomis tai padaryti gali tik vienas kitas. Taigi pagrindinis atliekų kiekis atsiranda servisuose, kurie yra įpareigoti šias atliekas surinkti. Tačiau Lietuvoje susidarė situacija, kad atliekų tvarkymo kontrolę vykdančios institucijos nežino, kiek yra servisų ir kur jie veikia. Ir, manau, negebėjimu atlikti kontrolę kaltinti vien tik Aplinkos ministeriją būtų neteisinga. Reikalinga kitokia premjerės ir visos Vyriausybės pozicija. Juk didelė dalis servisų savo veiklą yra įteisinę Finansų ministerijos išduotais verslo liudijimais ar individualios veiklos pažymomis. Juose dažnai nurodytas butas, esantis daugiabučio gyvenamojo namo kažkuriame aukšte ir visai neaišku, kur realiai vykdoma veikla. Nekilnojamojo turto savininkas, kurio patalpose dirbama, nėra suinteresuotas teikti informaciją apie vykdomą veiklą, – padangų atliekų tvarkymo problemų atsiradimo priežastis vardija Kęstutis Tubutis. – Be to, iki šiol neaišku, ar verslo liudijimai ir individuali veikla yra tik leidimas užsiimti tam tikra veikla, ar jis susieti ir su kitomis prievolėmis,  tarp jų ir aplinkosauga. Iš patirties žinau, kad verslo liudijimai, individualios veiklos pažymos suprantamos tik kaip leidimas vykdyti veiklą ir niekam neberūpi prievolių, kurių yra nemažas sąrašas, atlikimas. Sakyčiau, šių prievolių vykdymas yra pakankamai didelė našta ir verslo įmonėms, o vienam žmogui tai yra sunkiai įgyvendinama užduotis.“

Kęstučio Tubučio nuomone, Vyriausybei vertėtų patikslinti, ir ką vadiname šešėline ekonomika. Pasak jo, galbūt, kai žmogus dirba ne ten, kur servisas registruotas ar  kai kurių prievolių vykdymui nepritaikytose patalpose, taip pat yra šešėlinė ekonomika?  Tačiau kol kas tam nustatyti nėra instrumentų. Taigi ir kontrolė daliai verslo yra beveik neįmanoma.

Kaip teigia UAB „Melga“ vykdomoji direktorė Rasa Piliūtė, didesnė kontrolė turėtų būti ir stabdant į Lietuvą įvežamų neapskaitomų padangų srautą, nes nelegaliai į Lietuvą įvežę padangas asmenys platinimo vietose nesurenka padangų, neapmoka tokių padangų atliekų tvarkymo. „Tai būtų galima sutvarkyti tik labiau kontroliuojant tokių padangų platinimo vietas“, – teigia Rasa Piliūtė.

„Išties verslui keliami atliekų tvarkymo rezultatai yra gan dideli ir vienam pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą dirbančiam žmogui nėra paprasta juos įgyvendinti. Padangų ir kitų atliekų tvarkymo problemą padėtų išspręsti partneriškas bendradarbiavimas su gamintojais-importuotojais, – aktyviau bendradarbiauti ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su gamintojais-importuotojais ir didesnius, ir mažesnius servisus kviečia PATS LT atstovė Danguolė Butkienė.

Svarbu – ir sąmoningumas

 „Be abejo, didesnė kontrolė situaciją pagerintų, bet vargu, ar be žmonių sąmoningumo problemą visiškai išspręstų. Juk šiuo metu Lietuvoje sukurta pakankamai gera padangų atliekų surinkimo infrastruktūra. Kiekvienoje savivaldybėje yra įrengtos stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose gyventojai gali nemokamai palikti po 4–5 senas padangas.  Galbūt kai kuriose savivaldybėse, gyventojų patogumui galima įrengti jų daugiau. Gamintojai-importuotojai finansuoja ir konteinerių statymą servisuose, ir padangų išvežimą. Tačiau būtina auginti ir gyventojų sąmoningumą. „Ekobazė“ tam skiria nemažą dėmesį. Tai ir rūšiavimo svarbą plėtojant žiedinę ekonomiką pristatantys straipsniai, ir dalyvavimas televizijos laidose, ir informacijos sklaida kitais būdais“, – UAB „Ekobazės“ švietėjiškos veiklos svarbą pabrėžia Marina Curko-Notkuvienė.

„Labai svarbu, kad šalies gyventojai suprastu, kad miške ar pakelėje numesta atitarnavusi padanga yra tik atlieka, o kai ji rūšiuojama ir perduodama perdirbėjimui, ji tampa žaliava žiedinei ekonomikai“, – jai pritaria viešosios įstaigos PATS LT atstovė Danguolė Butkienė.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. autorė Gintarė Ulman