Neringa pasitinka penkiasdešimtmetį

Šie metai Neringai – jubiliejiniai. Miestas švenčia 50-metį. Lapkričio 10 dieną mieste prasidės jubilieniai renginiai, suteikiantys progos miesto gyventojams ir svečiams geriau pažinti savo istoriją, papročius, žmones.

Istorijos pėdsakais

„Neatmenamais laikais, kai dar Kuršių nerijos nebuvo, o jos vietoje kyšojo tik salų grandinė, vienoje iš jų gimė mergina, kurią tėvai pavadino Neringa. Geltonkasė gražuolė išaugo į milžinę. Ji visaip padėdavo žmonėms – gelbėdavo žvejus, jūros nuneštus toli nuo kranto, varydavo žuvis į tinklus. Kartą jūrų dievas Bangpūtys taip įsisiautėjo, kad jūra nenurimo visus metus. Tada žmonės ėmė prašyti Neringą apsaugoti juos nuo siautulingų bangų. Neringa jų paklausė, ėmė semti į prijuostę smėlį ir pilti jį tarp tų salų. Kur pylė yra matyti iki šiol – ten aukštesnės kopos pūpso. Taip ji supylė didžiulį pylimą, kuris nuo jūros atskyrė ramų užutekį. Jame žvejai galėjo gaudyti žuvį nesibaimindami, kad bus nunešti tolį jūron“, – tokią Neringos atsiradimo istoriją porina padavimas.

Kiti padavimai pasakoja, kad čia buvusi mitinio kunigaikščio Vaidevučio pilis. Kaip ten bebūtų, nerija yra jauniausia Lietuvos pajūrio sausuma. Mokslininkų teigimu, prieš 5 – 6 tūkstančių metų vietoj šio pusiasalio tyvuliavo vanduo. Tik kur ne kur virš jo pūpsojo salų viršūnės, primenančios, kad tose vietose slypi seklumos. Pradžiūvusį smėlį vėjas pustė į kauburėlius, iš kurių augo kopos, ištisi kopagūbriai, pradėjo želti žolė, augti medžiai. Neringa priklausė Pietų Kuršo žemėms – Pilsotui ir Lamatai. Archeologiniai kasinėjimai leidžia manyti, kad pirmieji gyventojai į Neringos teritoriją atsikėlė maždaug prieš 4 ūkstančius metų

Pirmoji gyvenvietė Kuršių nerijoje minima 1385 metais. Jau 1569 m. nerijoje buvo kalbama daugeliu kalbų – įstaigose, bažnyčioje ir mokykloje buvo kalbama vokiškai. O gyventojai vieni kalbėjo lietuviškai, kiti latviškai-kuršiškai, treti – prūsiškai. Kuršiškai kalbėjo daugiausia žvejai. Pagal 1897 m. gyventojų apklausą, iš 1644 nerijos pagrindinių gyvenviečių gyventojų 994 (apie 60 proc.) kalbėjo Neringos kušių kalba, tarp žvejų procentas siekė 65 proc. Tačiau tuo laiku beveik visi kuršiai suprato ir lietuviškai, dėl to pamaldos vyko lietuvių kalba.

Keitėsi šio krašto žmonės, jų gyvenimo būdas, keitėsi ir pati gamta.

Apie 1500 metus prasidėjo masiški miško kirtimai, padažnėjo gaisrai, ėmė irti plonas gyvybingasis dirvos sluoksnis, vėjas ėmė stumti kopas.

XVI–XVII a. miškus per daug iškirtus, velėna suiro, ir vėjas ėmė gainioti smėlį po neriją. Grėsmingų, iki tol nematytai aukštų smėlio vėpūtinių atbrailos pakibo virš pamario kaimelių. Žmonės buvo priversti palikti smėlyje skęstančias trobas ir keltis kitur. Manoma, kad per XVI–XIX a. palaidota 14 kaimų. Po smėliu liko Senosios ir Naujosios Agilos, Naujųjų Pilkopių, Prėdos, Kunčių, Senosios ir Naujosios Latenvaldės, Karvaičių ir kitų kaimų kiemai, sodai, kapai.

Smėlio pūgos neišgąsdino pamario gyventojų. Jie pamėgino sustabdyti baltąją grėsmę, pasiryžo atkurti užuovėją nerijos gyvenimui. Pirmasis pabandęs sustabdyti smėlio laviną, buvo pašto stoties tarnautojas G.D.Kuvertas. Jis Urvo kalvą apsodino iš Vakarų Europos atsivežtomis kalnų pušaitėmis.

Iki XX a. pradžios gyvenvietės buvo tik žvejų kaimai. 1904 m. suformuota prieškopė (apsauginė kopa). Po Pirmojo pasaulinio karo čia pradėjo lankytis vasarotojai. Juos traukė nepaprastai gražus ir savitas gamtovaizdis: pustomo smėlio kopos, puikūs paplūdimiai.

1946 m. vasarvietės Nida, Preila ir Juodkrantė pripažintos miesto tipo gyvenvietėmis, bet 1947 m. buvo prijungtos prie Klaipėdos. Neringos miestas suformuotas 1961 m. lapkričio 15 d. sujungus penkias gyvenvietes – Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą. Administraciniu centru paskirta Nida, tuo pat metu Neringai suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas. 1976 m. Neringa paskelbta miško parku.

Draudimų pinklėse

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos deimantu vadinamas žemės lopinėlis išgyvena nelengvus išbandymus. Tad ne vienam svečiui, besigrožinčiam Neringos grožiu, akis užkliūna ir už vaizdą darkančių apleistų statinių. Į šį miesto skaudulį dėmesį atkreipė ir dabartinis Neringos meras Antanas Vinkus, į šį kampelį sugrįžęs po 40 metų. Būtent čia, tik prieš dešimtmetį susikūrusiame miete jis pradėjo savo darbo biografiją kaip vietos ligoninės vyriausiasis gydytojas. Daugelio apleistų statinių savininkai pagrindine griuvenų atsiradimo Kuršių nerijoje priežastimi įvardija per griežtus gamtos ir paveldo saugotojų reikalavimus, kurie daugeliui asocijuojasi su žmogaus ir jo veiklos vijimu iš Neringos. Nereto neringiškio manymu, būtent šie reikalavimai Neringai trukdo pratęsti sezoną ir gausiau sulaukti svečių vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį. „Neringa pasaulio Paveldo sąraše įvardijama kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas, sukurtas gamtos ir žmogaus rankų. Tik čia per amžius gyvenusių žmonių rankoms ir sąmonei reikia dėkoti, kad šiandien lankytojai iš viso pasaulio gali matyti šį UNESCO saugomą objektą tokį,  – „Vakarų ekspresui“ prieš kelias savaites sakė Neringos meras Antanas Vinkus. – Nemanau, kad gamtos ir paveldo saugotojai visumoje turi kokių nors kitokių interesų. Kartais konfliktai kyla, kai nesikalbama, kai atsiranda diktatas. Tiek vietiniai gyventojai (tarp kurių yra ir verslo žmonių), tiek į Neringą atvykę poilsiautojai labai gerai supranta, kas yra mūsų didžiausia vertybė, ir kaip nuo jos priklauso mūsų gerovė. Jei kalbame apie vadinamąsias neteisėtas statybas su suderintais projektais ir leidimais, tai sakiau ir sakysiu, kad esu prieš bet kokį griovimą. Ir tikrai neapsiribosiu kieno nors nuosavybe.“

Į daug spaudoje sukėlusią diskusiją dėl Arvydo Sabonio statinių, kurie teismo sprendimu turi būti nugriauti, kadangi nukrypta nuo kai kurių Kuršių nerijos nacionalinio parko reikalavimų, meras, kalbėdamasis su „Vakarų ekspreso“ žurnaliste savo nuomonės nevyniojo į vatą. „Neringos savivaldybės prašymu, prie Vyriausybės yra sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu dar kartą nagrinėja konfliktą sukėlusią problemą. Neabejoju, jog A. Sabonis ir kiti investuotojai statė ne dėl įsiamžinimo, o todėl, kad tuomet buvo galimos būtent tokios investicijos. Vyriausybei mes pateikėme savo iniciatyvas. Šiuo metu labai intensyviai rengiame strateginius prioritetus, projektines užduotis. Neringa yra nepaprastai graži ir žmogaus sveikatai reikšminga visais metų laikais. Mūsų tikslas – tai įrodyti kitiems, o norint pasiekti tikslą, reikia daug ir kantriai dirbti.
Mes visada pabrėžiame, kad Neringa yra ir turi išlikti reprezentaciniu kurortu. Ir nebūtinai jis turi būti prabangus. Viename interviu jau esu minėjęs, kad ilgainiui Neringoje turėtų atsirasti SPA centras, kuriame bus galima mėgautis jūros vandens procedūromis. Galbūt netrukus atsiras reabilitacijos centras, daugiau mažų viešbutėlių. Mes galime sukurti miestą, kuriuo galėsime dar labiau didžiuotis. Nekenkdami gamtai, nenusižengdami UNESCO reikalavimams.“

Genovaitė Paulikaitė

Neringos įkūrimo 50-ties metų jubiliejaus šventės renginiai

2011-11-10 (ketvirtadienis)
18.00 val. Prisiminimų vakaras „Neringa – ne mano namai, bet visada jaučiuosi čia kaip namuose“. Susitikimas ir dalijimasis įspūdžiais su žmonėmis, Neringoje poilsiaujančiais nuo miesto įkūrimo iki šių dienų. Viktoro Miliūno viešoji biblioteka (Pamario g. 53, Neringa, Nida)

2011-11-11 (penktadienis)
17.00 val. Istorinės parodos „Juodkrantė – žvejų kaimas ir kurortas XX amžiuje“ (iš Elisabeth Kluwe foto archyvo) pristatymas. Parodą pristatys doc. dr. N. Strakauskaitė. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)
20.00 val. Jaunimui skirtas koncertas. „Vytauto Kernagio fondo“ dovana Neringos bendruomenei – kompozitoriaus ir atlikėjo Andriaus Kulikausko autorinis koncertas. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa)

2011-11-12 (šeštadienis)
12.00 val. Konferencija „Europa 2020 – Neringa 2020“. Savivaldybės posėdžių salė (Taikos g. 2, Neringa, Nida)
16.00 val. Parodos ,,Neringa ir neringiškiai (1961 – 2011 m.)“ atidarymas. Parodos rengėjas – Neringos istorijos muziejus. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa)
18.00 val. Neringos vaikų ir jaunimo meno kolektyvų koncertas. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa)

2011-11-13 (sekmadienis)
12.00 val. Gedimino ir Ainio Storpirščių teatralizuotas koncertas visai šeimai "Iš spektaklių ir knygų". Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa)

2011-11-16 (trečiadienis)
17.00 val. Thomo Manno kultūros centro ir muziejaus 15 metų veiklos retrospektyva. Fotografijų parodos atidarymas. Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus (Skruzdynės g. 17, Neringa, Nida)
17.30 val. Koncertas-susitikimas su pianistu Roku Zubovu ,,Artimas nepažįstamas M.K.Čiurlionis", pirmojo visų Čiurlionio fortepijoninių kūrinių įrašo Lietuvoje pristatymas. 2010-2011 m., pasitinkant šimtąsias M. K. Čiurlionio mirties metines ir minint UNESCO paskelbtą Čiurlionio pripažinimą, pianistas R. Zubovas įrašė visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui į šešias kompaktines plokšteles. Susitikimo metu R. Zubovas dalinsis savo įžvalgomis apie M. K. Čiurlionio kūrybą, skambins kompozitoriaus kūrinius. Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus (Skruzdynės g. 17, Neringa, Nida)

2011-11-17 (ketvirtadienis)
17.00 val. Grafiko Sauliaus Ikamo ekslibrių paroda ,,Dovana Miestui". Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)

2011-11-18 (penktadienis)
17.00 val. Neringos gyventojų kūrybos parodos, skirtos Neringos 50-mečiui, atidarymas. Neringos istorijos muziejus (Pamario g. 53, Neringa, Nida)
18.00 val. Šventinis koncertas, skirtas Neringos 50-mečiui paminėti. Programoje pasirodys Neringos meno kolektyvai ir svečiai. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54, Neringa, Juodkrantė)
20.00 – 23.00 val. Akcija „Kitokia Neringa“. Neringos įmonių, įstaigų bei organizacijų lankymas (pagal atskirą programą ir žemėlapį) Plačiau…

2011-11-19 (šeštadienis)
11.00 – 12.00 val. Iškilmingas Neringos savivaldybės tarybos posėdis. Savivaldybės posėdžių salė (Taikos g. 2, Neringa, Nida). Tiesioginės posėdžio transliacijos klausykitės radijo stoties Neringa FM eteryje arba internete www.neringfm.lt
12.00 – 13.30 val. Svečių sveikinimai. Savivaldybės posėdžių salė (Taikos g. 2, Neringa, Nida)
14.00 val. Parodos „Dailininko Romualdo Kuncos kūryba – Kuršių nerijos metraštis“ atidarymas (iš Neringos istorijos muziejaus fondo). Nidos bendruomenės namų parodų salė (Kopų g. 2/Taikos g. 17, Neringa)
15.00 val. Projekto „Kuršių kiemas“ atidarymas. Programoje dalyvauja Neringos įmonės, įstaigos, organizacijos. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie savivaldybės pastato (prie Taikos g. 2, Neringa, Nida)
18.00 val. Iškilmingas Neringos įkūrimo 50-ties metų jubiliejaus šventės minėjimas. Didysis koncertas.
Programoje:
·           Neringos meno kolektyvai
·           Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio ,,Musica Humana“ (meno vadovas ir dirigentas prof. Algirdas Vizgirda) ir dailininkų Alberto Krajinsko bei Jūratės Bučmytės projektas ,,Dailės ir muzikos meno kūrėjų vizijos“
·           operos solistai Virgilijus Noreika (tenoras), Dainius Puišys (baritonas) ir pianistė Audronė JuozauskaitėNidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g. 4, Neringa)
 Po koncerto Šventinis fejerverkas.

 2011-11-20 (sekmadienis)
10.00 val.  Šv. Mišios. Nidos Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčia (Taikos g. 17, Neringa)

2011-11-25 (penktadienis)
17.00 val. Respublikinis projektas ,,Drąsinkime ateitį“. Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos Garbės Galerijos narių susitikimas su mokyklos bei gyvenvietės bendruomene. Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla (L.Rėzos g. 8, Neringa)

2011-12-16 (penktadienis)
18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ disko pristatymas. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Neringa, Juodkrantė)

2011-12-17 (šeštadienis)
16.00 val. Knygos „Kuršmarių vėtrungės – lietuvių tautodailės unikumas“ pristatymas. Neringos istorijos muziejus (Pamario g. 53, Neringa, Nida)