Mūsų sveikata – ne proginis gyvenimo elementas

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2013-ieji metai paskelbti Sveikatingumo metais. Kokį paliks jie pėdsaką mūsų gyvenime, priklauso nuo kiekvieno mūsų. Galbūt tai ir užsibaigs šiais metais surengtomis konferencijomis, seminarais, kitais renginiais, o gal tai taps tradicija? Apie Sveikatingumo metus, sveiką gyvenseną ir sveiką mitybą, kalbamės su Žilvinu Užkuraičiu – Ajurvedines mitybos ir sveikos gyvensenos praktiku, prieskonių žinovu, tituluojamu prieskonių karaliumi, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektoriumi, pastaruosius dvidešimt metų praktikuojančiu vegetarinę mitybą ir bhakti jogą. Su Ž.Užkuraičiu kalbasi Genovaitė Paulikaitė.

–Šie metai Lietuvoje paskelbti Sveikatingumo metais, kokių pokyčių šioje srityje labiausiai norėtumėte?

–Žinote, norisi, kad tai būtų ilgalaikė nuostata – sveikatingumo epocha. Didžiausia svajonė, kad valstybė išdrįstų legalizuoti  vegetarinę mitybą  mokymo, gydymo įstaigose,  kareivėlių mityboje. Šiuose sektoriuose formuojasi visuomenės požiūris į sveikatinimąsi.  Vegetarų, sveikuolių organizacijos, (bendras vegetarų Lietuvoje skaičius perkopęs 30 000  žmonių, tai sudaro1 proc. populiacijos) remiasi Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomendacijomis, kad vegetarinė mityba yra pilnavertė nėščiosioms, kūdikiams, vaikams (visoms amžiaus grupėms). Pagal PSO – „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Vegetariška dieta susijusi su daugybe sveikatos privalumų dėl didelio maiste esančio skaidulų kiekio, folinės rūgšties, vitaminų C ir E, kalio, magnio ir daugelio fitochemikalų, taip pat polinesočiųjų riebalų rūgščių. PSO, Amerikos dietologų asociacija ir Kanados dietologai įsitikinę tuo, kad vegetariškas maistas – sveikiausias.

Mūsų valstybėje daugelį dietologų, medikų išugdė sovietmečio laikotarpis, kuriame vegetarai buvo už įstatymo ribų. Suprantama, kad perrašyti įdiegtas programas sudėtinga, tačiau  sveikos, vegetarinės  gyvensenos  traukinys  juda su didžiule jėga.

Būtų idealu, jei sportuojantiems, savo sveikatą puoselėjantiems piliečiams ypač kaimo vietovėse būtų sukurta fizinį aktyvumą skatinanti programa (ą„„kompensuojamas inventorius, sporto klubo mokestis ir t.t.).

–Daugelis jau žinome, kad sveikata labai glaudžiai susijusi su sveika gyvensena. Sveikos gyvensenos teorijų yra ne taip mažai, kaip jas mes galime atsirinkti? Kuo vadovautis?

Pastaruoju metu populiaru Ajurveda, bet, jei prisiminsime V.Šimkūnaitės teoriją, žmogus turi valgyti produktus, užaugusius 100 km spinduliu. Tad kiek lietuviškiems skrandžiams ji tinkama?

–Turime puikų sveikos gyvensenos pradininką Lietuvoje – Vydūną. Jo veikale „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (internete: http://www.animalrights.lt/files/vydunas-mitimas.pdf) idealiai suformuota  mitybos, sveikos gyvensenos instrukcija. Tereikia skirti kažkiek laiko ir įsigilinti į tas žinias, kitu atveju nugalės vartotojiška reklaminė gėda. Kada  skaitome  kelis šaltinius, – galime susidaryti objektyvią nuomonę. Polis Bregas, Šeltonas, Ajurvedos išmintis – susilieskime su jais teoriškai, ir būtinai praktiškai, tuomet atsivers  gyvenimo kokybės  gelmės.

 Visos gyvos būtybės, tarp jų ir žmonės,  energiją gauna iš saulės. Saulė spinduliuoja įvairias energijas, daugelis jų bus dar atrastos. Sveikata, įvairūs talentai, regėjimas, – visa tai  saulės dėka. Augalai yra gamintojai, kurie saulės spindulius paverčia įvairiausiomis maistinėmis  medžiagomis (vitaminais, mikroelementais, eteriniais aliejais ir t.t).

Kuo arčiau  pusiaujo auga augalas (vaisiai, riešutai, daržovės, grūdai), tuo statesnių (iš zenito) saulės spindulių jis gauna, ir veikliųjų medžiagų jis prigamina daugiau.

Juk žinome, kad saulėtą vasarą augę  vaisiai,  daržovės būna saldesni , žymiai skanesni.

Atstumas  iki saulės turi nemažai įtakos maisto vertei. Šiais laikais atstumas nuo daržo iki vartotojo prarado reikšmę.  Mobilūs refrižeratoriai, temperatūros režimas suteikia galimybę transportuoti  augalus, vaisius, daržoves  su visa jų sukaupta energija.

Visas pasaulis, mums panorėjus, patenka ant  kiekvieno stalo:  uogos, vaisiai, daržovės, medus, prieskoniai, įvairūs grūdai, gėlės…

–Kokią įtaką sveikai gyvensenai galėtų turėti savanorystė?

–Savanorystė formuoja nesavanaudišką tarnystę, meilę artimui. Juk geri darbai, turi teigiamą energijos krūvį ir tokį pat  atoveikį.