Menas ir verslas vienijasi gamtą tausojantiems projektams

Forumo „Žalioji filantropija: parama ir tvarumas” dalyviai Barselonos „Gran Teatre del Liceu”, 2022.

Šiuolaikiniams operos ir baleto teatrams iššūkius kelia ne tik pandemija, bet ir besikeičiantys publikos bei meno mecenatų požiūriai į pasaulį. Vis dėlto 200 Europos operos teatrų vienijančios organizacijos „Opera Europa“ susitikime akcentuota, kad meno kūrėjai – jau ne tik ekologiškų projektų dalyviai ar vykdytojai, bet ir labai svarbūs iniciatoriai.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai rugsėjį dalyvavo daugiau nei 200 Europos operos teatrų vienijančios organizacijos „Opera Europa“  organizuotame forume Barselonoje (Ispanija). Šį kartą forumas „Žalioji filantropija: parama ir tvarumas“, pirmą kartą surengtas po pasaulį užklupusios pandemijos gyvai, vyko Barselonos „Gran Teatre del Liceu“ operos teatre. Į jį atvyko delegatai iš dvidešimties pasaulio šalių. Gausiausiai atstovautos šalys – Belgija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Švedija, Vokietija.

Patrauklus kiekvienam

„Gran Teatre del Liceu“ operos teatro atstovai pasakojo, kad pasaulį užklupusį pandemija jiems, kaip ir visiems, buvo labai netikėta, tačiau greitai pavyko į savo veiklą pažiūrėti naujai ir surasti naujus būdus, kaip išlaikyti publikos dėmesį. Įvertinus pandemijos neigiamą poveikį publikos psichikos sveikatai bei muzikos teikiamą atsipalaidavimą ar pozityvumą, teatro veikla persikėlė į socialinius tinklus, surengtas koncertas lauke.

Pandemija paveikė „Gran Teatre del Liceu“ operos teatro rėmėjų verslus, tad jiems nuolat siųsti palaikymo laiškai. Stengtasi išlaikyti ryšį ir su namuose likusia publika. Pandemijos laikotarpis išnaudotas rašant laiškus teatro gerbėjams, darant apklausas bei sisteminant publikos atsiliepimus. Sušilus santykiams, sulaukta pozityvių pokyčių: rėmėjų ir publikos meilė teatrui tik sustiprėjo, tad išplatinus metinius teatro abonementas, jie buvo labai greitai parduoti. Akcentuota, kad „Gran Teatre del Liceu“ operos teatras – ispaniškojo identiteto dalis ir visada buvo garbė tiek čia lankytis, tiek jį remti. Pandemijos metu padaugėjo ir aukojančių lėšas įvairiomis sumomis teatrui internetu.

Anot „Gran Teatre del Liceu“ operos teatro vadovų, pandemija išnaudota teatro strategijoms kurti bei ateities perspektyvoms numatyti. Nutarta dar labiau koncentruotis į tezę: teatras skirtas visiems – jis patrauklus kiekvienam. Taip atsirado ir nauji papuošimai „Gran Teatre del Liceu“ operos teatro langams. Dar daugiau dėmesio skirta bendradarbiavimui su mokyklomis arba jaunųjų žiūrovų ugdymui. Po pandemijos teatre nebeliko popierinių spektaklių ir renginių programėlių. Jos nespausdinamos, tačiau talpinamos teatro tinklalapyje. Tai tarsi teatro indėlis į gamtos išsaugojimą.

Koncertas augalams

Pandemijos pabaigoje imtasi išskirtinio projekto, sujungusio meną, muziką ir gamtą. Pilnutėlė Barselonos „Gran Teatre del Liceu“ operos teatro salė koncertų metu nėra retas reiškinys, tačiau čia sulaukta išskirtinių klausytojų: minint karantino pabaigą, visas salės sėdimas vietas užėmė augalai. Koncerto sumanytojai – konceptualistas menininkas Eugenio Ampudia ir styginis kvartetas „UceLi“. Ypatingo koncerto metu muzikos klausėsi 2292 augalai, kurie buvo „susodinti“ ant visų salėje esančių kėdžių. Jiems kvartetas griežė Giacomo Puccini pjesę „Crisantemi“ (Chrizantemos). Nepaisant to, kad žmonės į šį koncertą nebuvo įleidžiami, šis pasirodymas, pavadintas „Koncertu augalams“, buvo transliuojamas tiesiogiai per įvairius socialinius tinklus.

Visi augalai į salę buvo atvežti iš aplinkinių gėlių parduotuvių, o po koncerto padovanoti Barselonos ligoninės medikams. Šis koncertas tapo šiemet 175-ą veiklos jubiliejų švenčiančio „Gran Teatre del Liceu“ operos teatro sugrįžimo į aktyvią teatro veiklą simboliu.

Naujovės įsitvirtino ilgam

Madrido teatro atstovai pasakojo, kad pandemija užtvirtino visiems naują tiesą – pasaulis gali sustoti, o tai tarsi dar kartą leido suprasti, koks stebuklas yra čia ir dabar vykstantis spektaklis. Išryškėjo ir ne tokios pozityvios tiesos: pavyzdžiui, tai, kad daugybė pasaulio žmonių yra tiesiog abejingi operai ar teatrui, ir tai taps iššūkiu ateities teatrų profesionalams. Pandemija suteikė daugiau laiko naujų krypčių paieškai, o komandoms susitelkus gimė įspūdingi projektai. Nutarta, kad jaunimui informaciją reikia pateikti ten, kur jie ieško naujienų – per socialinius tinklus, programėles, mobilius įrenginius, kad būtina paneigti nuomonę, jog teatro menas skirtas vyresniems. Kad į jaunimą turi būti orientuoti ir nauji teatrų pastatymai.

Anglijos nacionalinės operos atstovas akcentavo, kad pandemijos metu šis teatras sulaukė net 6000 naujų rėmėjų aukų. Visi jie sulaukė padėkos skambučio arba atviruko, primenančio, kad teatre jie visada labai laukiami. Kaip padėka jiems kas savaitę siunčiamos ir teatro naujienos.

Pasaulį sukausčiusių suvaržymų metu užgimė ir teatro TV kanalas, transliuojamas socialiniuose tinkluose. Vienai privačiai taksi bendrovei sutikus, kvietimai apsilankyti teatre išsiųsti šios bendrovės paslaugų naudotojams. Pandemijos metu pasirašyta ir didelės apimties paramos sutartis su mecenatu, kuris nieko neprašė mainais.

Belaukiant pandemijos pabaigos, internetu vyko specialūs renginiai teatro rėmėjams, o publikai skirtas renginių festivalis. Teatrų atstovai džiaugėsi, kad daugelis pandemijos metu atrastų naujų bendravimo su žiūrovais formų prigijo ir išliko net atšaukus ribojimus susitikti gyvai. Internetiniai projektai, kaip teatrų televizijos, ir toliau naudojamos, nes publika, o ypač jaunoji karta, jas labai pamėgo. Esą jaunimui tai sukėlė susidomėjimą opera ar net tapo akstinu apsilankyti teatre pirmą kartą. Teatrai stengiasi išnaudoti savo kūrybinių komandų potencialią bei paversti juos žvaigždėmis, traukiančiomis publiką į spektaklius. Rašomi straipsniai, kuriami vaizdo reportažai apie teatruose grojančius ar dainuojančius žmones taip pat skatina publikos susidomėjimą ne tik jais, kaip asmenybėmis, bet ir koncertais ar spektakliais, kuriuose juos galima išvysti.

Ekologiška kryptis pabrėžia unikalumą

Šiuolaikinis teatras – puiki terpė skleisti ekologinėms naujovėms. Kad teatrai gali inicijuoti ekologinius projektus, sulaukti panašiai mąstančių verslo atstovų palaikymo ir svariai prisidėti prie gamtos išsaugojimo ateities kartoms.

Teatrai pagal galimybes gali rinktis gamtai palankias medžiagas kurdami scenografiją ar kostiumus spektakliams, tausoti gamtos išteklius taupiai naudodami vandenį, elektrą ar šildymą. Svarbu dėti daug pastangų tai viešinant ir skatinti publiką sekti šiomis idėjomis. Ekologiška teatro kryptis padeda kurti teatrų išskirtinumą bei gali tapti jo unikalumo ženklu.

Viena iš Barselonoje vykusiame susitikime „Žalioji filantropija: parama ir tvarumas“ minėtų idėjų – senų žvejybos tinklų fragmentų panaudojimas kuriant teatro siuvenyrus. Taip vienas iš Skandinavijos teatrų parodo, kad jam svarbu prisidėti prie jūrų gyvūnų, kurie dažnai neišgyvena, įsipainioję į paliktus tinklus, išsaugojimo; kad daugelį išmetimui pasmerktų daiktų galima prikelti naujam gyvenimui ir neteršti gamtos. Kad jei tik turite gerą idėją, visada galite surengti susitikimą su potencialiais rėmėjais, kurie gali paaukoti tam lėšų, kad būtina šią žinią skleisti kuo plačiau, pasinaudojant visais įmanomais žiniasklaidos kanalais, ir jūsų neabejotinai lauks sėkmė.

Mecenatai palankūs gamtosauginiams projektams

Švedijos karališkosios operos atstovė akcentavo, kad mecenatai vis labiau nori remti meno projektus, susijusius su aplinkosauga ir ne tik. Kad pandemijos metu prikaupę nepanaudotų lėšų Skandinavijos verslai ypač dosnūs menininkų projektams. Sulaukus paramos, daug jaunųjų švedų įtraukta į projektą, skirtą vaikus supažindinti su baleto šokio menu. Kito projekto metu po mokyklas važinėjo mobili teatro komanda: du solistai ir du techniniai darbuotojai net atokiausiuose šalies kampeliuose pristatydavo edukacijas įvairaus amžiaus vaikams. Teatras daug dėmesio skyrė ne tik edukacijoms, bet ir jų dalyvių tyrimui. Siekta užfiksuoti, ko jie išmoko, kuo labiausiai susidomėjo. Ir pastebėta daug pozityvių pokyčių: jei ir netaps prisiekusiais teatro gerbėjais (o tai parodys laikas), jau dabar matoma, kad edukacijose dalyvavę vaikai nebijo scenos, patys noriai renkasi tapti renginių dalyviais.

Islandijos teatro atstovams sunkiau suprasti europiečiams kylančius iššūkius dėl brangstančios elektros, vandens ar šildymo, nes daugumą šių resursų gamta jiems suteikia nemokamai. Tačiau jie daugiau dėmesio skiria drabužių vartojimo mažinimui ir tai priima labai asmeniškai. Esą kiekvienas teatro darbuotojas turi pradėti nuo savęs ir gerai pagalvoti prieš pirkdamas naujus rūbus, ar tikrai jie būtini. O tada jau teatro spektaklių kostiumai: jie turi būti pagaminti tik iš lengvai perdirbamų, nors ir brangesnių, medžiagų.

Meno kūrėjų įstaigos stengiasi tapti žmonėms kuo suprantamesnių ekologiškų projektų iniciatorėmis ar bent dalyvėmis. Skandinavijoje rengtas projektas, kurio metu teatro lankytojai raginti atnešti senus, nenaudojamus, tiesiog namų stalčiukuose pamirštus telefonus. Akcijos metu atneštą telefoną buvo galima išmainyti į teatro bilietus. Raginta pasinerti ne į telefono, o žalios operos pasaulį. Tokiu būdu surinkta 1190 telefonų.

KVMT inf.