Lietuvos pajūrio svečiams pristatomas naujas turistinis maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“

Visais laikais švyturys buvo ypatingas objektas – ne tik laivų kelrodis tamsoje, bet ir paslaptingomis istorijomis apipintas simbolis. Susipažinti su visais septyniais Lietuvos pajūryje esančiais švyturiais kviečia Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų organizuojamas naujas maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“.

„2024-ieji Klaipėdoje bei Neringoje paskelbti Švyturių metais, nes būtent Nidoje 1874 metais buvo įžiebtas pirmasis lietuviškas švyturys, o po 10 metų uostamiestyje nušvito ir jūriniu valstybės simboliu tituluotas Baltasis švyturys. Gražios sukaktys, todėl labai norisi jas paminėti ir suteikti žmonėms daugiau informacijos apie šalies laivybos ir jūrinio paveldo simbolius“ sako Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė

Pristatydama naująjį švyturių maršrutą-žaidimą, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotoja turizmui Angelina Ivanova, sakė: “Maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“ kvies aplankyti ir sužinoti įkvepiančias šių ypatingų statinių istorijas, atrasti istorijos, architektūros ir vietinės kultūros lobius. Na, o aplankę visus 7 pajūrio švyturius, kiekvienas turės galimybę laimėti tikrų keliautojų vertus prizus“.

Maršrutas „Švyturių takais“ kvies aplankyti keturiose Lietuvos pajūrio savivaldybėse – Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės – besipuikuojančius švyturius. Prie kiekvieno iš jų spustelėjus asmenukę su švyturiu ir parodžius nuotrauką žaidimo organizatoriams ar partneriams, specialiame maršruto leidinyje gaunamas antspaudas. Surinkus visus septynis ir pateikus žaidimo lapelį vienam iš organizatorių ar partnerių – dalyvaujama loterijoje, kurioje Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų bei turizmo verslų įsteigti prizai. Rugsėjo pabaigoje bus išrinkti laimingieji, kuriems atiteks tikrai vertingi prizai – viešnagė apartamentuose „Nidos namai“, savaitgalis 4 asm. namelyje „Pajūrio kempinge“ Giruliuose, pasiplaukiojimas moderniu laivu „Eduka“ maršrutu Uostadvaris–Ventė ir daug kitų prizų.

Keliauti „Švyturių takais“ ir rinkti aplankytų švyturių antspaudus bus galima visą vasarą iki pat rugsėjo 30 d. Maršruto-žaidimo taisyklės ir organizatorių bei partnerių būstinės skelbiamos interneto svetainėje www.visitneringa.com

Na o dabar, susipažinkite – septyni Lietuvos pajūrio ir pamario švyturiai ir jų netikėti atradimai. Ne visi švyturiai atverti lankytojams, todėl prie kai kurių asmenukes teks pasidaryti iš toliau. Maršrutas „Švyturių takais“ jus atves į šiuos švyturius:

Nidos švyturys (Urbo kalnas, Nida, Neringa)

Nidos pašonėje, kvapnių pušynų glėbyje, apraizgytas lankytojų pamiltais takais stovi nostalgiškasis pajūrio simbolis – raudonai ir baltai dryžuotas Nidos švyturys. Jo pirmtakas buvo pradėtas statyti dar XIX a. antroje pusėje. Ikonišku Nidos simboliu tapęs 27 m aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Frenelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui naudota mineralinė alyva.

Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Jo aukštis siekia 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Jo apžvalgos aikštelė dovanoja svaiginančias Baltijos jūros, pušynų ir Kuršių marių panoramas, ir yra itin mėgstama Neringos svečių.

Pervalkos švyturys (Žirgų ragas, Pervalka, Neringa)

Į šiaurę nuo Nidos, svajingose Kuršių mariose ties Pervalka stūkso 1900 m. pradėjęs veikti seniausias nerijos švyturys. Tai vienintelis visoje nerijoje mariose, ant dirbtinės salos įrengtas tokios paskirties objektas.

14 m aukščio bokštas veikia automatiškai – siunčia už 13 km matomus baltus signalus. XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, kurios žibalo atsargas kasdien papildydavo vidaus vandenų priežiūros laivas. Šiuo metu švyturyje įtaisyta plūduro lempa su fotoelementu. Švyturys pasiekiamas tik laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto.

Juodkrantės švyturys (Juodkrantės sengirė, Juodkrantė, Neringa)

Ant 53 m šalia Juodkrantės iškilusio Raganos kalno, paslaptingiausias Lietuvos švyturys buvo pastatytas 1953 m. Tankiuose miškuose stūksantis metalinis bokštas pastebimas iš jūros (iki jos – 900 m) ir nuo šalia esančių kalvų. 19,7 m aukščio Juodkrantės švyturys vis dar atlieka navigacinio įrenginio funkciją. Jo pagrindas yra ažūrinio metalo, o viršutinė dalis apkalta medžiu. Juodkrantės laivų šauklio šviečiamasis įrenginys siunčia baltos spalvos signalus (tris sekundes dega, penkias – ne), matomus 18-os jūrmylių (apie 33 km) atstumu.

Klaipėdos švyturys (Burių g. 9, Klaipėda)

Dabartinis Klaipėdos švyturys, esantis Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto, 44 m virš jūros lygio, jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams. Jo signalas yra matomas už 33 km.

Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys buvo įžiebtas 1796 m. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška išliko tik 4 m cokolinė dalis – švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1945 m. atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Klaipėdos švyturių istorija išties turtinga. Tvarkant uostą 1884 m. buvo baigtas 2150 metrų ilgio šiaurinis molas, o jo gale atidarytas švyturys, skleidęs raudoną šviesą ir pavadintas Baltuoju. Pietinio molo gale kurį laiką irgi buvo šviesos signalo įrenginys. 1927 m. jo vietoje pastatytas 7,35 m aukščio švyturys, švietęs žalia šviesa.

Šventosios švyturys (Šventosios g., Palanga)

Šiauriausias Lietuvos švyturys Šventojoje pastatytas 1957 metais. Nuotaikingai raudonas keturbriaunis metalinis švyturys stovi 780 m nuo jūros. Jo aukštis – 39 m, o baltos šviesos blyksniai sklinda į jūrą 17 jūrmylių (31,48 km.). Lempos įrenginys pagamintas Kronštato jūrinėje gamykloje.

2000 m. atliktas kapitalinis bokšto remontas , o 2016 m. sumontuoti nauji, modernūs, energiją tausojantys LED žibintai. 2015 m. rugpjūčio 16 d. farologo Aido Jurkšto iniciatyva, Šventosios švyturys pirmą kartą atvertas laisvam lankymui. Nors į švyturį įlipti buvo sudėtinga dėl stačių, atvirų laiptų (atvira konstrukcija kėlė baimę lipant aukštyn), renginys pritraukė begalę miestelio gyventojų bei svečių: per Pasaulinę švyturių dieną švyturyje apsilankė apie 1000 žmonių.

Uostadvario švyturys (Uostadvario g. 47, Uostadvaris, Šilutės r.)

1873–1876 m. svarbiame laivybai punkte priešais Minijos žiotis, ant Atmatos upės kranto, buvo pastatytas švyturys – 18 metrų aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos, raudonų plytų sienomis ir žalios spalvos glazūra puoštomis briaunomis. Viduje – 48 įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturys yra sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu.

Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus vaizdingųjų Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas. Giedrą dieną nuo apžvalgos aikštelės į visas puses atsiveria nepakartojami gamtovaizdžiai: Krokų lankos ežeras, Minijos upė, Ventės rago iškyšulys bei Neringos kopos.

1996 m. Uostadvario švyturys buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu.

Ventės rago švyturys (Marių g. 24A, Ventė, Šilutės r.)

Unikalioje, gamtos galia ir ramybe alsuojančioje vietoje, iš trijų pusių supamas Kuršių marių, pirmasis švyturys Ventės rage buvo pastatytas 1837 m. ir apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Siekiant apsaugoti tuometinį švyturį nuo gamtos stichijų, Ventės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis.

Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m, jo aukštis – 11 m. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, išdabinti šlyžiniais ornamentais laiptai. Signalinė lempa vakare automatiškai užsidega, ryte prašvitus – užgęsta. Tam naudojami šarminiai akumuliatoriai su pastoviu pakrovikliu. Švyturys tarnauja ir kaip puiki regykla, nuo kurios atsiveria įkvepiančios Kuršių marių platybės, Kuršių nerijos horizontai bei Rusnės sala.